Mūsų žaislų kambarys pasipildė naujais žaisliukais:
Laiptuoti grąžtai. Dešinėje du- seniau įsigyti, kairėje nauji.
Lenciūginė piela (grandininis pjūklas)- bus mažiau medžių ūkyje.
Elektrinis lobzikas (elektrinis siaurapjūklis)- kad lengviau konstruotusi.
Aukšto slėgio plovikas- gal pagaliau nuplausim mašinytę.
Tolimesnei garso striprintuvų analizei galima panaudoti impulsų generatorių (meandro, stačiakampio formos generatorių). Galima naudoti ir mano jau minėtą generatorių, bet galima ir surinkti iš įprastų TTL mikroschemų. Galima panaudoti bet kokią 74XXXX serijos mikroschemą iš kurios elementų būtų galima sukombinuoti 3 “NE” elementus. Pati populiariausia mikroschema tai K155ЛА3 arba bet kas iš 74X00. Savo eksperimentams panaudojau 74LS04 (6 NE elementai). Laisvus elementus sujungiau kaip buferį.
Teisingai surinkta schema iš karto veikia. O dabar truputis teorijos:
Dešinėje, raudonas paveikslėlis, vaizduoja idealų stačiakampį impulsą. Impulsas turi tris pagrindinius parametrus:
Umax, T ir ti. Umax tai signalo amplitudė. T – signalo ilgumas, periodas. Žinant T galima pasiskaičiuoti signalo dažnį. f=1/T. (matuojant ir skaičiuojant dažnį neverta mili ir mikrosekundes rašyti į formulę. Užtenka rezultate prirašyti k (kilo) ir M (mega)).
ti – impulso ilgis. Kitas išvestinis ir svarbus parametras yra signalo tankumas, retumas, užpildymas (retis 🙂 ). Tai santykis tarp T ir ti. (T/ti). Raudonam paveikslėlyje jis lygus 3.
Tai buvo teorinis signalas. Realiam pasaulyje signalas (truputi dirbtinai iškraipytas) atrodo taip kaip žaliam paveikslėlyje. Čia atsiranda papildomi parametrai: tf ir td. tf – impulso fronto ilgis. td – impulso kritimo ilgis.
Umax matuojamas nekreipiant dėmesio į mažus išsikišimus. ti dažniausiai matuojamas prie pusės Umax. (kartais prie 0.7 Umax).
Iš Радио №9, 1989.
Mano audio stiprintuvų testavimui man reikėjo generatoriaus. Taip pat aš turėjau MAX038 mikroschemos pavyzduką. Tai ištrauka iš techninio aprašo:
MAX038 tai aukšto dažnio, precizinis funcijų generatorius generuojantis stabilius, aukšto dažnio, trikampio, meandro ir sinuso formos signalus. Generatoriui reikia labai mažai išorinių komponentų. Išėjimo dažnis gali būti kontroliuojamas įtampa ar parastu rezistorium pajungtu prie vidinio stabilizuoto 2.5V šaltinio ir vienu kondensatorium. Dažnio diapazonas nuo 0.1Hz iki 20MHz. Taip pat galima reguliuoti signalo užpildyma naudojant specialų įėjimą, į kurį paduodamas ±2.3V kontroliuojantis signalas. Tiek dažnio, tiek užpildymo įėjimai yra nepriklausomi.
Naudojant šiuos įvadus galima padaryti dažninę moduliaciją ar sweep generatorių.
Signalų formas parenkamos paduodant TTL lygio signalus į specialius įvadus mikroschemoje. Išėjimo signalas gali pasiekti 2VP-P ir yra simetriškas žemės atžvilgiu. Žemos įšėjimo varžos išėjimas duoda iki ±20mA srovę.
Detalių išdėstymas:
Detalių vertės yra aprašytos MAXIM firmos interneto puslapiuose patalpintoje techninėje informacijoje.
Vokiškuose (sprut.de) puslapiuose aš radau mažą schemutę kuri matuoja kondensatorių talpą. Schema skirta testuoti elektrolitinius kondensatorius. Teorinė dalis aprašyta autoriaus puslapiuose- ten paaiškinta, kad matuojama krovimosi ir išsikorvimo greitis. Pagal autorių, schema gali matuoti talpas nuo ~10µF iki ~65 500 µF. Prietaisas nėra labai tikslus, bet visai tinkamas testuoti elektrolitus iš motininių plokščių.
Schemą surinkau ant maketinės plokštės. Tas spalvotas kabelis einantis už paveikslėlio ribų yra ICSP kabelis į mano Willem programuotoja.
Schema yra labai paprasta. Procesorius tai Microchip PIC16LF876A-I/SP (išbandžiau būtent tokį) ar PIC16F876A.
ICSP jungties aprašymas: DATA-RB7(pin 28), CLCK-RB6(pin 27), Vpp-MCLR(pin 1), Vcc-Vdd(pin 20), GND-GND(pins 8 & 19).
Dėmesio! Prieš jungiant kondensatorių prie schemos, jį reikia iškrauti. O kitaip supliaškinsit PICą.
Elektronika.lt ir autoriniuose sprut.de puslapiuose yra paprastučio dažnimačio (o gal dažnomačio) schema. Tai tik Mikročip PIC 16F84 kontroleris ir LCD tekstinis moduliukas. Autorius tvirtina, kad jo dažnimatis gali skaičiuoti dažnius nuo 400Hz iki 50MHz. Aš panaudojau greitesnį kontroleriuką, 16F84A-20I/P, ir jis sugebėjo nuskaityti ir 80MHz osciliatoriaus išėjimą.
Schema surinkta ant bandymų plokštės. Schema beveik niekuo nesiskiria nuo originalios. Aš nenaudojau pradinio dažnio daliklio ir kalibravimui prismaigsčiau metalinių osciliatorių. Prgramuojant PICą reikia nustatyti, kad osciliatorius yra “HS” ir kad “watchdog timer” bei “powerup timer” išjungti.
Tie maži osciliatoriai gamina gana stabilų signalą, išėjimas TTL lygio. Kad pareguliuoti dažnimatį galima keisti kondensatorius prie 10MHz kvarco. Žemiau pateikiami nekalibruoto įrenginio nuskaitymų lentelė.
| Quartz | Freq readings |
|---|---|
| 12.000000 MHz | 12000112 Hz |
| 25.175000 MHz | 25175456 Hz |
| 28.322000 MHz | 28322656 Hz |
| 80.000 MHz | 79999616 Hz |
Kažkur pas mane mėtėsi 10MHz metalinis osciliatorius. Būtų įdomu paleisti PICą su išorinių generatorium ir pažiūrėti, gal parodymai būtų tikslesni? Nes dabar užtenka su pirštu pašildyti kvarcą ir dažnis pasikeičia. O gal kas nors perrašytu softą, kad tiktu 5MHz kvarcas? Nes rusiškuose matavimo prietaisuose naudoja super kalibruoti 5MHz kvarcai, kurie prie 20ºC temperatūros išduoda dažni ±1Hz. Ir kaip gražiai jie atrodo.
Prireikė daryti skylutes skardoje. Tokioje kaip ATX/AT maitblokių korpusai. Per Discovery Channel prisižiūrėjau kaip gražiai gręžioja skylutes su laiptuotu grąžtu. Įsigijau ir aš tokį. Kadangi labai tingėjau važiuoti į parduotuvę ir dar biški gripavau, tai nusipirkau per ebay. Kainavo man 7$ su atsiuntimu. Nelabai didelis dydis ir dar priedo ne metrinis. Nusipirksim ir metrinį, bet jau galima daryti eksperimentus.
Naujienų grupėje sakė, kad neįmanoma daryti apvalias skylutes. Nu pirmoji, mažiausia skylutė biški kreivoka, bet kitos visai geros. Tik nereikia labai spausti ir apsukos turi priderintos prie metalo- kad nezulintu o pjautu metalą.
Čia skylutės ATX maitblokio korpuse.
Gal geros gavosi todėl, kad čia ne kinietiškas grąžtelis o “made in USA”? Originalus Irwin Unibit?
Šiaip suvirinimo aparatas (senovinis) yra labai paprastas prietaisas. Naujoviški tai jau prikišti visokios elektronikos… Bet jei randi tokį gražų transformatorių:
Galingas transformatorius is elektrokarų pakrovėjo. 2x36V išėjimas.
Tai tikrai galima pasidaryti suvirinimo aparatą (svarkę). Pradžiai užtenka tik pasijugti laidus prie trafo išėjimo ir viskas veiks. Tai bus kintamos srovės suvirinimo aparatas.
Bet jei dar pridėti vieną kitą detalę, galima pasidaryti pastovios įtampos suvirinimo aparatą. Su pastovia įtampa žymiai lengviau virinti, elektros lankas žymiai stabilesnis, o ir siūlė gaunasi žymiai gražesnė ir tvirtesnė. Net ir megėjui kartais pavyksta suvirinti taip kaip profesionalui.
Sujungiam maždaug tokią schemą:
Diodai tai seni rusiški, 200A darbinės srovės, didelis kondikas tai gana galingas daikčiukas- tai specialus galingas kondensatorius su prisukamais gnybtais ir leidžiantis naudoti dideles sroves. (tie 2.5 kvadratų laideliai jungiantys kondiką prie schemos labai greitai ikaista!), šuntas ir ampermetras (tiksliau 75mV voltmetras) yra fabrikiniai, skirti matuoti dideles sroves, L tai labai didelis droselis su oro tarpu.
Testavimui surinktas aparatas atrodo maždaug taip:
O čia virinimo pavyzdukai:
Čia gerai matosi 200A šuntas prijungtas prie aparato išėjimo.
Gražiai kibirkščiuoja!:
