Radau čia tokį:
Tiesiog medicininis smurtinis instrumentas. Однако…
Jei kas žino kam jis skirtas, tai jau parašykit. Jei tikrai žinot. Nes įsivaizduoti koks čia kaulų traškesys gaunasi aš ir pats galiu. 😛
Radau čia tokį:
Tiesiog medicininis smurtinis instrumentas. Однако…
Jei kas žino kam jis skirtas, tai jau parašykit. Jei tikrai žinot. Nes įsivaizduoti koks čia kaulų traškesys gaunasi aš ir pats galiu. 😛
Viskas prasidėjo nuo to, kad vienas žmogus įsigijo prabangią obuolinę klavietūrą. Ir joje nėra “print screen” mygtuko. Tačiau žmogus mėgsta tą mygtuką… kelios internete sklandančios trijų ar daugiau klavišų kombinacijos nepadėjo. O man staiga užėjo bzikas… pasinaudojau senesnio projekto PCB plokštele, kiek pamodifikavau source code, “Kauno Jūra” firmelėje išverkėm mygtuką su dėžute ir gavosi toks gaminys:
Ir kiek arčiau:
Tiesa, foto nesimato, kad nuspaudus mygtuką, kokią pusę sekundės mygtukas pašviečiamas žalia šviesa. Čia kad rimčiau atrodytu. Visdėlto “industrinis dizainas” vienok.
O dabar informacija sudėtingesnė: tai USB HID įrenginys- klavietūra. Varoma ATMEL ATINY2313 mikrokontroleriu ant 12MHz. Keli LEDai, kad rimčiau veiktu. Softas- sukompiliuotas ir source kodas
pridedamas. Beja, kiek pasirause internete, galite ikompiliuoti kokį norit kodą. Jei vietoje žalio mygtuko įdėti “raudoną grybuką” ir įprogramuoti “boss key” gautusi irgi naudingas “devaisas”.
Atsimenat šlykščia reklama apie miltukus: “jei skalbia vienodai, tai kam pirkti brangesnį?”. Istorija panaši…
Prisireikė man slankmačio. Turėjau čia tokį biškį palūžusi, tačiau jis labai sulenktas buvo ir matavo neteisingai. Ir vieną dieną nusprendžiau nusipirkti kokį pigų “štangelcirkulį”. Pigų, nes mano matavimai labai reti ir neprofesionalūs. Kaip visi paprasti “meistrai” vieną dieną nuėjau į Senukus. Ten radau lentynoje tokį skaitmeninį slankmatį:
(paspaudus ant nuotraukos rodo didesnį)
Bet kažkaip nepasinorėjo išmesti ~70Lt. Ir prisiminiau aš internetą bei eBay aukcionus. Ten dabar karaliauja Kinai su savo šlamštu. Paprasta paieška, rušiavimas pagal kainą ir štai:
(paspaudus ant nuotraukos rodo didesnį)
Tas pats šūdas tik kiek pigiau… nu tikrai pigiau. $6.89+$0.99=$7.88. Tos dienos oficialus kursas: 2,4319
Taigis, cirkulis kainavo: 19.16Lt. Atkeliavo jis labai greitai, rodos per pusantros savaitės.
Che, 3.5 karto pigiau. 🙂
Kaip matom iš foto, slankmatis rodo gerai. 0.01 mm paklaida jam leistina. Aišku jis greitai sudils, nusės batarkės. Bet tas pats bus ir su Senukų parduotu matuokliu. Tai nafig permokėti?
Beja, apie Lietuvos kainas jau rašiau seniau.
Retai aš galiu parašyti žodelį “baigtas“!
Viskas prasidėjo 2006 vasario mėnesį, kai susiruošiau panaudotį MAX038 samplą kurį man atsiuntė Maxim semiconductors. Pirmas blynas buvo “funkcinis generatorius“. Toliau praėjo metai laiko, ir 2007 metų vasario mėnesį sukonstravau pirmą sweep generatoriaus versiją. Šis generatorius naudojo trikampio (ramp) signalą iš oscilografo. Poto, darant eksperimentus su indukciniu kaitinimu, mano vargšas senas rusiškas-lietuviškas-tarybinis osciloskopas C1-112A susvilo. Aš dar bandžiau jį prikelti, tačiau rankos nulinko… Tuo labiau, kad turiu naują osciloscopą W2014A (o, tai tikras konstruktorius- умелые руки).
Praėjo gana daug laiko- aš sweep funkcija nesinaudojau. Bet parašiau straipsnį apie stiprintuvo teoriją ir vienas komentaras paskatino susitvarkyti su tuom generatorium. Teko padaryti naują ramp generatorių ir pakeliui pašalinti generatorių iš “stacionarios” 19″ dėžutės- praktika parodė, kad generatorius turi būti nešiojamas. Viską sudėjau į naują dėžutę:
Nuotraukoje matosi generatorius ir nuostabus senoviškas amerikoniškas ateniuatorius. Mygtukai ir rankenėlės iš kairės į dešinę: išorinė dažnio moduliacija ir FM pareguliavimas, išorinė PWM moduliacija ir rankinis PWM paderinimas, SWEEP plotis, žymų lygis (juoda rankenėlė, blogai veikia, nenaudojama), SWEEP įjungimas ir papildomo Y stiprintuvo jautrumo reguliatorius, išėjimas ir raudonas įjungimo indikatorius, dviguba diapazonų ir signalo formos perjungimo rankenėlė (0.2Hz – ~35MHz, sinusas, trikampis, meandras), dažnio rankenėlė ir skylė. Power mygtukas. Aparato šikna pilna visokiausių BNC jungčių ir du žymų perjungikliai (nenaudojami).
Blogo skaitytojai norėjo detalesnės vidurių nuotraukos:
(Spustelkit ant nuotraukos ir bus didesnis vaizdas)
Beja, jei reikia jūsų konstrukcijoms gerų, ekranuotų laidų, ieškokit CRT monitorių laidų, pageidautina storesnių- ten viduje kaip minimum 3 gerai ekranuoti spalvoti laidai bus. 🙂
Mano sweep generatoriui verkiant reikėjo trikampio, pjūklo, tiksliau- “ramp” signalo formos generatoriaus. Dažnis nedidelis, mažiau 50Hz, signalo lygis nežinomas. Pasičiupau schemą iš interneto ir pradėjau ore lipinti ir rezultatą kišti į esamą sweep generatorių. Tai signalas gavosi su kažkokiais smaigais, tai pernelyg reagavo į apkrovą, tai galu gale buvo ne į tą pusę… 🙂
Todėl ir gavosi toks monstras:
(didelė ramp generatoriaus schema spausdinimui ir žiūrėjimui)
O štai kaip ji atrodo natūroje.
Visi šitie kintami rezistoriukai leidžia “suformuoti” teisingos formos, teisingo lygio ir teisingo DC poslinkio signalą kuris jau patekęs į sweep generatorių leidžia keisti sweep lygį su išorine rankenėle nuo 0 iki maksimumo kurį leidžia MAX038 mikroschema.
Truputis apie operacinius stiprintuvus. LF412 (TL082) aš jau suradau šiukšlyne ir jis atitiko pradinę schemą. Toliau sekantis operacinis buvo pražioje paimtas iš kompų motinų (LM358), tačiau jis siaubingai žemadažnis ir jis negražiai iškraipė man testinius signalus. Šiame generatoriuje ji gal ir veiktu, bet ta maža mikroschemytė nukrito ant žemės ir kažkur pasimetė. Nebuvo daugiau donorų, tai pačiupau kažkokią plokštę ir ant jos radau čipukus su 4082 raidėm. Gal tai THS4082? Nedidelis testas parodė, kad ta mikroschema tikrai dvigubas operacinis stiprintuvas ir kad jos dažnio lubos žymiai geresnės nei LM358.
Paskutinis operacinis stiprintuvas tai 4560. Čia pasirinkimas buvo toks todėl, kad senam sweep generatoriuje ši mikroschema stiprino signalą iš oscilografo. Ir buvo išdrožta mažytė plokštelė. Panašu, kad tai BA4560 operacinis stiprintuvas. Nu jis irgi didesnio dažnio nei LM358 (10MHz versus 1MHz. 4082 – 147MHz…)
Beja, BA4560 išlupti iš kiek “prabangesnių” kompų kolonėlių stiprintuvų. Logitech, Aztec Lansig ar kokios jos ten.
[2011.01.23]
Keraminiai 5.74, 6.5 ir 10.75MHz filtrai lygiagrečiai.
[2011.01.29]
Tas pats, tik kitas oscilografas (tiksliau toks pats kitas oscilogradas ir kita firmwarė):
Dar gali daryti įtaką, kad filtrų schemą per naujo perrinkau ir gal panaudojau ne tą apkrovą ir signalo lygį. Kažkotai užsivilkimas į dešinę matosi.
Tai paprasčiausio analoginio aukštadažnio ESR matuoklio schema. Ir ne tik schema, o keletas paaiškinimų ir eksperimentų. Schema beveik atkartoją senesnės žinutės schemą, tačiau čia panaudota keistoka mikroschema TC4426.
(schema spausdinimui ir analizei)
Kai kurios detalės specialiai sudubliuotos- tai padaryta tam, kad į PCB tiktu skirtingų korpusų detalės.
Truputis paaiškinimų: maitinimas eina iš išorinio įtampos šaltinio, per standartinį 7805 stabilizatorių stabilizuojama iki 5V. Dalis 5V per feritinį filtriuką L1 einą į kvarcinį generatorių padaryta su Q4. Beja tai Colpitto generatorius. Tai “generic” npn tranzas nuluptas nuo kompiuterių motininės plokštės (MMBT3904). C1, C2, R5, R1 parenkami tokie, kad generatorius stabiliai generuotu kvarco dažniu ir kad signalas būtų daug maž 50/50. (Man nepavyko, nors įdėjau 100kHz kvarcą, generatorius piktybiškai dirbo tikriausiai ant trečios harmonikos. Poto kažkai pavyko nusimušti iki 150kHz… 🙁 , ai nesvarbu). Generatoriaus signalas eina į lauko tranzą Q3 (2N7002- tai taip pat šrotas iš kompų motininių). Sustiprintas signalas patenka į vieną (arba du jei reikia) TC4426 draiverį. Tai lauko tranzų “totem pole” galintis išduoti rodos iki 1A srovės. Tiek mums nereikia, bet čipukas geras.
Toliau signalas eina į transformatoriaus pirminę apviją, iš jos į “kokybę gadinantį” reguliuojamą rezistorių R9/R10. Kas per š..? Visas matavimo principas remiasi į transformatoriaus užtrumpinimą, tačiau jei trafo apvija bus labai kokybiška, trafas sunkiai trumpinsis ir bus sunku matuoti trafo būklę. Taigi, šis rezistorius didiną pirminės apvijos varžą. Šis rezistorius naudojamas reguliuoti jautrumui.
Antra trafo apvija naudojama nežinomo, matuojamo kondiko pajungimui. Ši apvija turi mažiau vijų ir suvyniota storesniu laidu. Trečia trafo apvija naudojama matavimui, ji suvyniota plonyčiu laideliu ir turi žymiai daugiau vijų.
Viskas sumontuota ant nedidelės folguoto tekstolito plokštelės. Tai vienpusė plokštė ir schema turi vieną jumperį.
(Detalių išdėstymas ir 1200 dpi PCB eskizas)
Keletas žmonių bandė atkartotį schemą ir jiems nelabai gavosi. Greičiausiai dėl to, kad aprašyme aš labai miglotai aprašiau transformatoriaus konstrukciją. Dabar ištaisysiu klaidą. Trafas suvyniotas ant mažytės išardomos feritinės šerdies iš kažkokio ISDN o gal DSL modemo. Trafo šerdis turi tarpelį (tačiau nesu tikras ar jis reikalingas. Kitas modelis lygtai tarpelio neturėjo).
Tai pirminė trafo apvija. Vidutiniškai storas laidelis, vienas sluoksnis- vija prie vijos. Tai apvija jungiama prie draiverio.
Tai antra apvija. Ji suvyniota iš kiek storesnio laido ir pilnai uždengią pirminę apviją. Taip pat suvyniota vija prie vijos. (Fotkėje dar nesuvyniota, kažkai susipainiojau ir nepadariau nuotraukos. Čia tik storesnio laido droselis šalia pavaizduotas- jis yra laidelio donoras).
O čia jau suvyniota matavimo, trečioji apvija. Tai laidelis plonesnis už plauką, privyniota kažkiek vijų. Taip iš akies. Beja, nuotraukoje matosi antros apvijos laidelio storis- kur prilituota prie kojos.
Diodai D2-D4 tai vienas detektorinis diodas, aš panaudojau mikrobą nuo motininės, rodos BAT54. R4/R7 trimeris naudojamas reguliavimui- kalibravimui. Diodai D5-D7 tai vienas diodas naudojamas kiek apsaugoti matavimo galvutę. Aš čia panaudojau 1N4148 diodą. (nelabai jis padeda, rodyklė per daug pasisuką į dešinę pusę)
Šitą gerybę jau seniai turiu. Tik niekaip neprisirašiau išbandyti ir tuo labiau aprašyti. Dabar kilo noras panaudoti šį stebūklą kaip apsauginę plėvelę ant PCB plokštės (spausdintinės laminuotos stiklotekstolito plokštės – čia taip jas vadina viena elektronikos detalių parduotuvė Lietuvoje).
Tai taip vadinamas Dry Film Photoresist (sausos plėvelės fotorezistas). Už kažkelioliką dolerių pirkau kažkiek ten kvadratinių pėdų šios medžiagos. Dar buvo pridėta ryškinimo medžiaga.
Tai melsvos spalvos plėvelė. Ji susideda iš trijų sluoksnių- nuplėšiamos apsauginės plėvelės, fotorezisto sluoksnio ir bazinės plėvelės.
Naudojimo instrukcijos kiek sudėtingesnės nei paprasto laminato su fotorezistu. Pirmiausia, kiek tamsesnėje patalpoje, atsikerpam reikiamą kiekį plėvelės. Medžiagą kuria norim padengti fotorezistu gerai nuplaunam ar net nušveičiam. Būtina pašalinti bet kokius riebalų likučius- tam tinka šarminės plovimo priemonės. Taip pat reikia naudotis pirštines arba rankas irgi nuriebalinti.
Nulupam apsauginę plėvelę. Dabar fotorezistą galima priklijuoti dviem būdais: sausas- uždėti plėvelę ant plokštės ir praleisti per karštą laminatorių. Šlapias būdas kiek sudėtingesnis, tačiau tikslesnis. Sušlapinti plokstę, ir palaipsniui uždėti plėvelę ant plokštės. Išstumti oro burbuliukus ir pozicionuoti plėvelę. Poto judesiais iš centro išstumti vandens perteklių. Toliau plokštę kaitinti 10..15 minučių neviršijant 90oC temperatūros. Jei temperatūra (bent jau pradžioje užkils virš 100 laipsnių, vandens likučiai po plėvele užvirs ir susidarę burbuliukai sugadins visą vaizdą).
Uždėti plokštę ant UV švitinimo dėžės ir švitinti. Su mano aparatu nedaugiau 2 minučių. Dėmėsio, nuo šviesos fotorezistas polimerizuojasi ir tvirtėja. T.y. procesas atvirkščias standartinėm UV PCB plokštėm, kur UV spinduliai ardo fotorezistą.
Nuplėšiam bazinę fotorezisto plėvelę. Ryškinti su kažkokiai milteliais, kurie savo konsistencija ir kvapu primena paprasčiausius skalbimo miltelius. Fotorezistas taip pat tirpsta šarme.
Eksperimento kokybė man nelabai patiko. Labai trumpas eksponavimo laikas neduoda derinti ekspozicijos, todėl labai lengva perlaikyti. O ir mano lazerinis printeris yra lavonas.
Smulkios detalės nesigavo. Gal dėl fokusavimo problemų- gi eksponuojama per bazinę plėvelę. Jos nulupti tikriausiai negalima. Nors reikės prie progos pabandyti.
Gautas fotorezistas yra žymiai stipresnis mechaniškai ir chemiškai. Terminis atsparumas taip pat didelis, bent jau trumpalaikis kontaktas su švino-alavo lydmetalių nepadarė jokios žalos.
Koks fotorezisto panaudojimas? Manau tinkamas gaminti ir PCB, ir PCB apsauginius sluoksnius, taip pat tinkamas gaminti kokius nors konstruktyvinius elementus, skales ir panašiai. Gi fotorezistą galima priklijuoti prie bet kokio lygaus paviršiaus. Tik nereikia užmiršti, kad eksponuotas fotorezistas nėra atsparus stipriems šarmams.
Šiaip tai gana paprasta užduotis, tačiau kadangi yra galimybė užsipurtyti negyvai, rašau ispėjimą: Šiame projekte galima prisiliesti prie aukštos įtampos laidininkų kurie turi galvaninį ryšį su žeme. Taip pat, schemoje yra kondensatoriai, kurių sukauptas krūvis gali būti pavojingas gyvybei.
Jau rašiau, kad remontavau ATX maitblokius ir vienas maitblokis buvo ant tiek pasvilęs, kad nepavyko greitai jį atgaivinti. Todėl nutariau panaudoti to maitblokio kūnelį kaip šio projekto donorą. Šiame ATX maitblokyje veikiantis budintis ir pirminė pusė. Problema buvo kažkur antrinėje, žemojoje pusėje.
Užduotis: reguliuojamos įtampos laboratorinis maitinimo šaltinis. Čia “light” versija- išėjimo įtampa nuo 5 iki kažkiek daugiau nei 12V. Užtat daug amperų. “Light” versija todėl, kad nesikišama į transformatoriaus pajungimą. Jei bus noro, parašysiu dar dvi versijas- “normal” ir “advanced” 🙂
Pirmiausia- nuardom viską, kas susijes su 12, 5 ir 3.3V grandinėmis. T.y. visus išėjimo diodus, kondikus, droselius. Taip pat nuardom ir neigiamų įtampų grandines. Pakeliui pašalinam ir ventiliatoriaus valdymą- jį reikės perdaryti pagal kitus principus. Taip pat dalinai nuardom ir paleidimo grandinę. Ją nuardom todėl, kad bent jau šitame modelyje per ją padaryta šiokia tokia apsauga.
Kad lengviau susigaudyti, įdedų ATX maitblokio schemą. Ji nėra šio modelio schema, tačiau ji leis bent jau susigaudyti kas ir kaip. Po iliustraciniu paveiksliuku yra nuoroda į didelį paveikslą.
Nuoroda į didelę schemą.
Mus domina šios grandinės: FEEDBACK (schemoje R25 ir R26 sujungimas patenkantis į TL494 1 koją). Man užteko susirasti trumpiklį ir jį pašalinti. Rezistorių R21 analogas liko schemoje, R20 geriau pašalinti arba pamastyti kaip jis veiks. Čia prisilituojam laidelį kuri jungsime prie išėjimo gnybto.
POWER GOOD grandinė padaryta ant LM393 neliečiame nes bent jau mano schemoje ji netrugdė.
Visa feedback ir overvoltage circuit pašalinta: Q10, Q6, Q5 ir Q11 (paveikslėlyje kažkodėl Q1). Ir visa smulkmė aplink juos (pas manė schema kiek skirėsi). Ten buvo prie Q1 ir 4 TL494 kojos elektrolitas švelniam startui ir pora rezistorių. Jie liko. Vietoje paleidimo tranzo Q1 (vėl sakau schema neatiko- mano schemoje ten stovėjo npn ir jo emiteris buvo žemė) pastačiau jungiklį.
Poto per naujo įlitavau dvigubą diodą D18, įdėjau droselį ant žiedo vietoje multidroselio ir L1. Įlitavau kondiką ant išėjimo C30. Čia ir prisijungia kintamas rezistorius. Jo vienas gnybtas prie senojo 12V, kitas prie žemės. Sliaužiklis jungiasi prie feedback grandinės. Iškarto ispėjimas- šis laidas turi būti labai trumpas ir gal net ekranuotas. Veikiančioje schemoje užtenka paimti už šio laido izoliacijos ir išėjimo įtampa moduliuojasi 100Hz nuo tinklo trugdžio.
Jau labai knieti jungti į rozetę? Nėvelnio! Reikia pasitikrinti- reikia išorinio maitinimo šaltinio apie 12V. Jo minusą prijungiam prie išėjimo žemės. O pliusą- prie TL494 maitinimo (12 kojos). Dabar labai gerai būtų oscilografas, bet tiks ir multimetras. Turim gauti tokias reikšmes: DT (4), FB (3) kojos- nulis ar panašiai. Ant CT (5) turi matytis taktinio generatoriaus “pjūklas”. Operacinių (komparatorių) kojyte 1+ (1) apie nulį- čia gi feedback, o aparatas dar neveikia. 1- (2) turi būti 5V iš VREF (14) arba kažkokia mažesnė įtampa. Beja, čia bus jūsų maitblokio “apatinė” riba. Kito komparatoriaus: 2+ (16) apie 0V, nes bent jau schemoje ta koja pajungta prie žemės :). 2- (15) kažkas teigiamo. Mano schemoje ten rodos pirminės srovės apsauga. Išėjimo emiteriai E1 ir E2 (9, 10) pajungti į žemę. O štai kolektoriuose turi matytis stačiakampiai impulsai. Panašūs impulsai užtinkami ir už ryšio transformatoriaus T2 ant galios raktų Q1 ir Q2. Kad pasitikrinti feedback veikimą, galima laikinai atjungti laidą nuo kintamo rezistoriaus kojos ir išėjimo ir perjungti prie VREF (14). Tada sukiojant sliaužiklį link Vref išėjimo impulsai turi išnykti, jei jautriau pasukinėsite, pamatysite kaip impulsai siaurėja (veikia PWM moduliacija).
Neužmirštam pajungti kokią nors apkrovą (be apkrovos ši schema veiks nestabiliai). Dabar jau galima būtų pabandyti jungti į 230V tinklą. Geriau jungti per kaitrinę lemputę kad apriboti srovę eksperimento metu ir be reikalo nepriduminti kambario. Aš pasinaudojau kitu laboratoriniu maitblokiu kuris turi srovės apribojimą- nustačiau 200V ir apie 100mA ir viskas normaliai veikia ir reguliuojasi. Tik va iškilo mintis, kad reikia padaryti vargšos TL494 mikroschemos apsaugą- tokia pat kaip aprašyta kito maitblokio komentaruose.
Filmuko metu panaudotas silpnoka apkrova, todėl tokios mažos srovės. Tiesa, 200V maitblokio srovę padidinau iki 200mA nes kai gamina ~20W šilumos jau 100mA (200Vx0.1A=20W) srovės neužtenka.
Va toks greitas straipsniukas.
Pirkinys iš dealextrymo… Beja, ši kontorėlė pradėjo labai lėtai siusti prekes. Jaučiu jų logistikos departamentas nebesusidoroja su užsakymais. Todėl atsargiai su savo norais.
Pirkinys- dviejų rušių lipni izoliacinė juosta.
Juostelė siauroka, plonytė. Tačiau ji atspari karsčiui. Sureguliavus lituoklį švino lydmetalio litavimui, su lituoklio korpusu šios izoliacijos nepradeginau. Taigi ji tikrai atspari karsčiui iki maždaug 300°C. Pats tas transformatorių vyniojimui ir PCB apsaugai.
Vienos prekės SKU kodas matosi fotkėje. Tik 700 nereikia naudoti 🙂
Kodai: 21352 (12mm, 66m, 250°C) ir 05092 (15mm, 200°C)
Truputi paporinsiu apie paprastus įrankius kuriuos naudoju kai užeina noras ką nors išardyti arba sukonstruoti. Pagrindinis elektroniko instrumentas tikriausiai tai lituoklis:
Tai litavimo stotelės lituoklis. Turiu dar kelis paprastus lituoklius kitokiems darbams. Dažniausiai naudoju šitą, nupaveiksluotą, nes jis greitai užkaista, turi temperatūros reguliavima. Teko perdaryti įžeminimo grandinę. Originaliam lituoklyje jis buvo prijungtas tiesiai prie PE laidininko. Deja lituojant įjungtas schemas (akumuliatorių pakrovėjas čia dažniausiai papuola), lituoklio galiukas trumpina maitinimo grandinę. Todėl teko įmontuoti kiloomų eilės rezistorių tarp lituoklio galiuko ir PE laidininko.
Toliau bus dar daugiau informacijos, todėl spauskit čia, kad perskaityti straipsnio tęsinį: Continue reading →