Šiuo metu kiek bandom patobulinti fazendos fasadą. Ir pakeliui reikia kiek patobulinti elektros įvadą. Elektros įvadas tiek pagal dokumentus, tiek realiai, kiek keistokas. Nuo stulpo eina AMKA kabelis, kuris prisikabina prie sienos. Čia baigiasi ESO valdos, poto kabo dvi dėžutės (sujungimo ir saugiklių) ir eina keturgyslis aliumininis plokščias kabelis iki skaitliuko (čia mano valdos), poto papuola į skaitliuko dėžutę kur stovi pats skaitliukas (ESO turtas) ir iš skaitliuko eina mano valdos.

Remontuojant fasadą pastebėta, kad visa ta dėžutė labai jau sukirmijo. Viena bėda- ten visada būna elektra. Remontui nusimatė keli galimi planai:

• Kreiptis į ESO, kad viską padarytu.
• Kreiptis į ESO, kad atjungtu elektrą visai gatvei ir keisti dėžutę.
• Darbus atlikti po įtampa.
• Laužtis į pastotę ir slaptai atsijungti elektrą.

Tačiau, šiandien, tobulinant apšvietimą išgirdau specifinį elektros lanko garsą ir dingo viena fazė. Pasirodo, vėjo gūsis stipriai pajudino medį padarė trumpą jungimą tarp kabančių laidų kažkur toliau gatvėje. Kilo planas- uraganas. Po to sekė poros valandų laukimo ir stebėjimo … kai atvažiavo ESO raudonas automobiliukas, buvo sudarytas sąmokslas. Aš jiems parodau kur buvo trumpas, ir kol jie pjaustys šakas, aš sau ramiai, bet skubiai, atliksiu remonto darbus. Buvo atjungta elektra visoje gatvėje, pakabintas plakatas- “nejungti, dirba žmonės”. Gerai, kad buvau pilnai pasiruošęs šiai operacijai…

Jau buvau nupirkęs Vaičiulio įmonės dėžutę. Ten prikliopinau DIN bėgelį. Sumontavau tirpiųjų saugiklių bloką ir grupę kontaktų. Kadangi nežinojau gatvės AMKos nulinio laido storio, tai teko sumontuoti net kelis PE kontaktus. Pasirodo, gerai, kad taip padariau. PEN laidas gatvėje storesnis. Kad nepagalvotumėt, kas aš tikras ekvilibristas, paaiškinu: AMKA puikiausiai nusikabina nuo kablio ir visi darbai buvo atlikti saugiai ant žemės.

Viską greitai sujungiau. Nors labai saugojausi, pajutau, kad gatvės PEN nėra labai PE ir jis truputi norėjo kandžiotis. Visdėlto gerai, kad namie, prie skaitliuko, yra labai padorus įžeminimas.

Kol kas, dėžutė kabo bet kaip, nes pagal planą ją reikėjo kabinti jau po pilno sienos remonto. Tačiau aš negalėjau praleisti progos. Taip susitaupė kažkiek pinigų ir tikrai labai daug laiko.

Bonusas- LED apšvietimas. Spėju apie 100W tikrų LED. Čia ne LED juostelė, bet tikros aliuminės PCB su LED ir du 500mA srovės šaltiniai.

O kad jus žinotumėt, koks šis namukas kreivas.

Jau senai buvo sugalvota, kad reikia išlyginti ir kiek apšildyti sieną. Pakeliui kiek pagerinti eksterjero dizainą. Lentelės buvo nupirktos senokai ir jos “kvėpavo” kiemo oru kelis metus. Taip pat kelios lentutės nukentėjo nuo vandens. Tikiuosi nuotraukos į šią galeriją susidės chronologine tvarka.

Vienas iš pagrindinių reikalų- įrankiai. Jei rankos auga kiek iš šiknos, tai geri ir šiuolaikiniai įrankiai kiek sumažina problemų kiekį. Reikalingi įrankiai: automatinis lazerinis gulsčiukas, skersaruožis pjūklas, ruletė, varžtelių suktukas ir truputis sėkmės.

Jei pradinis karkasas bus teisingas ir ne kreivas, tai tolimesnis surinkimas bus be problemų. Kai montavau, pastebėjau, kad langai stovi 1cm aukščio skirtumu. O tetulė sėkmė, arba mano angelas sargas, arba mažasis lentų kalimo dievas kiek padėjo, kad lentos patogiai susidėliojo. Aš tikrai tiek daug neskaičiavau į priekį- paprasčiausiai pradėjau kalti nuo apatinės langų linijos (palangės), o toliau viskas savaime susidėliojo.

Originali siena buvo ypač kreiva. Gavosi, kad atstumas nuo vertikalės kito nuo 5cm iki 15cm. Todėl su izoliacinėms medžiagom teko pažaisti. Naudojom akmens vatą dėl ventiliacijos ir gaisrosaugos. Pagal nuotraukas matosi, kad buvo naudojamas tinko tinkliukas. Čia tik tam, kad vata nenukristu- nenorėjau apkrauti vėjo apsaugos “plėvelę”.

Sienos “pjūvis” žiūrinti iš vidaus: dažai ir stiklo tapetai, OSB plokštė, garo izoliacinė plėvelė, 5cm uždarų porų plastikas, apie 10-15 cm akmens vata, medinės lentelės (originali siena), 7-15cm akmens vata, stiklo pluošto tinkliukas, vėjo izoliacinė plėvelė, 2.5cm ventiliacinis oro tarpas, degintos medienos (Termomedienos) lentelės.

Tos degintos lentelės teoriškai mažiau pūva, tačiau jos žymiai trapesnės. Todėl karkasas surinktas naudojant standartinę impregnuotą medieną. Visi išoriniai sujungimai padaryti naudojant nerūdijančio plieno varžtus. Vidiniai tvirtinimo elementai- cinkuoto plieno.

Dalis sienos, kuri kontaktuoja su betonu atlikta su papildomu uždarų porų putplasčiu.

Ši siena buvo lengva. Liko dar dvi sienos, tačiau baisi problema- siena antro ir trečio aukščio lygyje. Arba reikia pastolių arba reikia samdyti statybininkus. Jaučiu pastoliai pigiau kainuos.

O dabar svarbi informacija, kurios greitai niekur neradau, netgi gamintojo puslapiuose- kiek vatos lakštų yra vatos pakuotėje. Arba kiek kvadratinių metrų. Tai svarbi informacija norint tiksliai paskaičiuoti kiek pakuočių pirkti. Informacija apie PAROC ultra ir tento serijas.

• 100 mm storio (610×1220): 8 lakštai, 5.95m²
• 50 mm storio (610×1220): 14 lakštų, 10.42m²
• 30 mm storio (600×1200): 10 lakštų, 7.20m²
• 75 mm storio (565×1220): 10 lakštų, 6.89m²

Pabambėsim apie stogus, betonavimą ir laiko praleidimą. Priešistorė- mano fazendoje, kurioje pragyvenu pusę metų yra gana didelis balkonas ir kartu verandos stogas. Visą gyvenimą jis buvo užteptas smala ir kažkokiu ruberoidu. Ir nelabai naudojamas, nes smala tepdavo kojas ir šiaip kažkaip nesmagu. Laikas nuo laiko stogas buvo remontuojamas– kai kur patepamas bitumas, kai kur užklijuojamas naujas sluoksniukas. Kai kuriose vietoje aš vėliau suskaičiau virš septynių sluoksnių. Tai po truputi praėjo gana daug metų (40…50) ir žiemos metu pradėjo bėgti juodas vanduo per lubas. Vasaros metu, net ir per didžiausias audras vanduo nebėgo. Tačiau juodas smalingas vanduo terlioja lubas, grindis ir visokius baldus. Todėl šiais metais, stogo remonto projektas užlindo prieš visus kitus. Kanalizacijai ir saulės elementams teko pasitraukti, o stogo lupimas pasidarė pirmaeilis dalykas.

Continue reading →