Būna gyvenime toks momentas- montuoji sau kokią nors ventiliaciją virtuvei, prisiperki visokių ortakių, jungčių, ventiliatorių. Pradedi montuoti ir gaunasi kolizija- arba reikia perdėlioti kitaip movas arba ventiliatorius veikia “ne į tą pusę”. Aišku yra ventiliatoriai kurie dedasi pilnai į ortakį ir jam kryptį pakeisti paprasta- apsuki patį ventiliatorių. Tačiau jei nusiperki tokį:
Jis turi dvi skirtingus puses- vyrišką ir moterišką, kad sunerti su ortakiais. Tačiau kartai ortakiai patogiau susineria kitaip, ir oro srauto kryptis gaunasi neteisinga. O dar būna ventiliatoriai, kurie montuojasi į sieną ir turi gražias groteles. Tačiau staigiai reikia pakeisti sukimosi kryptį.
Continue reading →
Tag Archives: Remontas
POE gedimas
Pabambėsim apie kokybę. Video kameroms naudojamas POE switčas. Nupirkau kažkokį Ubiquiti EdgeSwitch 16, su 150w maitinimo šaltiniu (ES-16-150W). Kameros rodos naudoja po 9W, tačiau sujungus 8 vienetus šis ubiquiti stebuklas pradėjo persikrovinėti ir kitaip gliučinti. Dalį kamerų perjungėm į kitą įrenginį ir sistema stabilizavosi. Tai viskas paveikė metus ir kokius pora mėnesių. Kaip tik tiek, kad baigtusi garantija. Poto ubiquity mirė.
Continue reading →
TDK patefono remontas
Paprašė suremontuoti patefoną, konkrečiau: TDK Life on Record USB Belt Drive Turntable. Gedimas- per greitai suka plokšteles (ir dar netolygiai suka).
Prietaisas šiuolaikinis, yra USB jungtis tiesiogiai jungti prie kompo, kad perkopijuoti plokšteles į elektroninį formatą. Ypač kai norisi perkopijuoti tikrą “lempinį” garsą ir tuos nostalgiškus trakštelėjimus dėl plokštelės defekto. Dar patefonas turi “pribambasą”- kažką panašaus į spektro analizatorių. Pagrindinis “feature” yra tas “belt drive”- paprastas DC motoriukas per škyvą tempia diržiuką kuris suka patį plokštelių laikytuvą. Teoriškai minkštas guminis dirželis apsaugo masyvų metalinį diską nuo motoro triukšmų. Tokiai kinematikai reikia matuoti disko sukimosi greitį (33 su biškiu arba 45) ir tam naudojamas optinis skaitytuvas po disku. Ten diskas turį visą eilę įpjovų ir jei diskas sukasi ant 33 apsukų, ten gaunasi 50Hz signalas.
Tokio disko sukimasis tai klasikinis uždavinys mikrokontroleriui: per mažai apsukų- daugiau galios į motoriuką. Net stabdant pirštu greitis nekrenta- yra galios rezervas.
Continue reading →
Pompa
O kodėl nėra tipinių straipsnių? Ogi todėl, kad kai ryte atsuki vandentiekio čiaupą ir išgirsti rusyje žviegianti vandens siurblį, tai meti bet kokias fantazijas ir puoli remontuoti tai kas labai svarbu.
Siurblys statytas mano tėvo prieš kokius 40+ metų. Nežinau iš kur, bet tarybiniais laikais tėvas gavo Itališką siurblį kuri prijungė prie tarybinės automatikos ir šitas hidroforas gana gerai veikė. Tiesa, kiek pamenu iš vaikystės, vieną kartą tai tikrai (o gal ir daugiau) motoras svilo (tikriausiai dėl fazių trūkumo ir gal dar dėl stall (sustojimo)). Dar kažkada pati pompa buvo užšalusi ir jos korpusas atsidarė nuo ledo. Ir dar rodos ten turi būti kažkas kas užkelia apsukas mechaniškai (o gal tai mano vaikystės haliucionacijos), bet dabar sparnuotė sukasi 1:1 su motoru.
Taigi, išgirdęs širdį drąskanti kaukimą aš nuėjau į rūsį… motoras ranka vos sukosi, kaip sako “шарики за ролики” t.y. guoliai visai subyrėjo. Sukryžiavau pirštus ir atskiriau motorą nuo pompos. Pasisekė- parėjo motoro guoliai, o pompa gana lengvai ir be pašalinių garsu sukosi.
Kadangi technika ne rusiška, o ir gal kelis kartus ardyta viskas man gana lengvai išsiardė. Viduje biški rūdžių buvo, bet šiaip viskas normaliai.
Continue reading →
Fazendos grindų klojimas
Darbe kalbėjausi su vienu diedu ir pasakojau, kad dedu savo fazendoje laminuotą parketą. Ir mano pašnekovas labai nustebo, kad dedu pats, nes tai sudėtingas darbas… Bandžiau paaiškinti žodžiais, bet nelabai gavosi. Galu gale nusprendžiau, kad ne visi turi “erdvinį mąstymą” ir nelabai suvokia kaip čia viskas paprasta. Internetas pilnas instrukcijų kaip dėti tą laminatą ar parketą, tačiau nutariau parašyti savo variantą. Tuo ir užpildysiu spragą interneto puslapiuose. Nors nereikia čia jokių instrukcijų- reikia erdvinio mąstymo :).
Pirmiausia reikia laminato ar kokio klijuoto parketo. Pirmos mano dėtos grindys buvo paprasto kartoninio laminato. Antros dėtos grindys- trisluoksnis ąžuolo parketas kurį prieš kokius metus ir biški labai akciingai nupirkau už <10€ už kvadratą. Tai buvo savikaina, išpardavimas, transportavimo brokas, nelikvidiniai likučiai ir panašiai, tikrai tokiom kainom gauti sunku. Oj, pamelavau, antros grindys buvo mažam kambarėlyje irgi laminuotas parketas, bet jau po 16€ už kvadratą iš senukų per trečiadieno akcijas.
Dar reikia instrumentų- plaktuko, minkštos medienos lentos gabalo (kad per ją daužyti parketą kai jis neklauso), stataus kampo liniuotės, pieštuko, būtinai- kreiziuko (diskinio pjūklo, pačio pigiausio, iš senuku už ~40€), klijų. Optional- elektrinis lobzikas, bet jis labai drasko medieną. Bet jei reikės pjauti kreivę, tikrai pravers. Elektrinio kreiziuko diskinis pjūklas turi būti aštrus. Ir nenustebkit, kad kiniškas kietmetalio pjūklas ims ir atšips. Šiuolaikinis parketas tikriausiai kietesnis už kinišką “pabeditą”. Todėl man reikėjo kito diskelio- su daugiau dantukų:
Continue reading →
Apple Cinema irgi genda
Abuoliai irgi genda. Ypač, kai baigiasi garantinis. Buvo čia toks ligonis, vienas iš Apple Cinema serijos monitorių. Ir jis biški ėmė ir neberodė vaizdo.
Čia jis taip atrodo visas. USB, display port laideliai ir laidelis pajungti abuolinio notebuko krovimą. Jokių mygtukų. Gedimas paprastas- neveikia pašvietimas (pasitikrino su prožektorium). Buvau užterorizuotas- diagnostiką pratesiau ir nustačiau, kad viena LED eilutė pradėjo svilti- jos užsižiebimo įtampa stipriai paaugo. Toliau remontuoti atsisakiau. Vėliau buvo visa epopėja netgi su oficialiu servisu ir kažkoks meistrelis tipo pataisė. Monitorius kurį laiką veikė, tik atsirado vertikali juosta. Matyt lindo į matricą… Monitorius kiek paveikė, bet gana greitai vėl nustojo šviesti. O čia buvau užšantažuotas ir monitories atsidūrė pas mane. Remontas buvo daromas su tokiom sąlygom: kada kils noras remontuoti, darau bet ką, neatsakau už kokybę ir nebūtinai suremontuoju. Taigis monitorius pragulėjo gal metus, o gal daugiau 🙂 .
Continue reading →
Drėlės akumuliatoriaus perdarymas
Nors ir žiemos metas, laikas nuo laiko važiuoju į fazendą ir ten ką nors statau ar remontuoju. Palyginus su remontais Kaune (kur kaimynai užliejo sienas- lubas ir rusį, bet pas “juos nebėga”), šis fazendinis remontas ramina nervus. Ten kovojama su sena sienų izoliacija ir dabar reikia įsukti vieną kitą milijoną medvaržčių… Buvau pasiskolinęs normalų suktuką iš darbo, bet ji reikia atiduoti atgal. Pirkti naują kažkaip nenoriu. Aš prisiminiau, kad kai stačiau garažiuką arkliui, buvau nusipirkęs kinišką suktuką. Jo akumuliatorius jau kokį dešimt metų kažkodėl padėtas ant palangės iš kiemo pusės… Taigis, jis tikriausiai jau nebeveikia 🙂 Todėl nutariau akumuliatoriau elementus pakeisti į kitus, juolab mėtosi visas kalnas ličio bačkučių iš “garantinių” kompų akumuliatorių. Garantiniai reiškia, kad tie akumai susifeilino dėl gamyklinio defekto ir ten dažniausiai 66,66% ličio elementų visiškai geri ir beveik nauji. Paėmiau vieną samsung akumą ir jo skrodimas parodė, kad 100% “bačkelių” geros- paprasčiausiai kontrolerio PCB perlūžusi per pusę.
Akume buvo 6 elementai, sujungti pagal 3S2P schemą. Elemento talpa kažkur 2Ah (teoriškai, naudojami samsungėliai, nors ir nauji kogero bus 1.8Ah talpos). Įtampa kažkur gausis apie 12V. Norėjau pažiūrėti kas parašyta ant suktuvo… bet suktuvo neradau. Prisiminiau, kad darbe kažkur mėtėsi suktuvas (aišku kiniškas) be akumo kur radau šiukšlėse ir pasiėmiau dėl patrono… laime, kad ta vieta nelankoma vos ne penkmečiais, tai drėlę radau 🙂 . Ji buvo be jokių užrašu… dzin.
Mechaniškai sutvirtinti elementus patodu su kiniškai akumų laikikliais, kurie kaip kokios lego kaladėlės susijungia viena su kita. Nuotraukoje kitos celės, nes fotkinau po eksperimento.
Continue reading →
Atari 800XL remontas
Dėl statybų nieko gero ir nedarau. Bet vasaros metu nusipirkau seną Atari 800XL kompiuterį ir diskasukį prie jo. Šiaip, pirkau tik diskasukį, nes pats kompiuteris neveikė- nepraeidavo RAM testas (ir rodos ROM), mirgėjo keli simboliai ant ekrano. Visi defektuotos atminties požymiai. Rodos problema paprasta ir išsprendžiama, nes kitą Atarį kompiuterį jau suremontavau.
Padarius skrodimą, paaiškėjo, kad kompiuteris tobulintas vietinių meistrelių- išplėsta atmintis iki 320kb, padarytas OS versijų perjungimas. Patobulinimas padarytas su keliom logikos mikroschemos (nuskusti pavadinimai) ir su RAM čipų “buterbrodais” (kai ant vieno čipo viršaus prilituojamas kitas čipas ir atlenkiamos kojos). Viskas buvo labai chaotiškai ir rusiškai padaryta, todėl nusprendžiau pašalinti visus “upgreidus” ir pradžioje kompiuteriuką atstatyti iki gamyklinės versijos.
