Tag Archives: MAISTAS

Griekas 2

Buvo straipsnis apie Grieką.

Dabar naujas, didesnės rezoliucijos…
Pekino antis griekas

Receptas: viena pekino antis, viena elektrinė orkaitė, viena moteris kuri aptrina prieskoniais tą antį.

Kepimas: Tai riebi antis. Todėl kepti reikia ilgiau. Antis sukišama į kepimo rankovę jau apiprieskoniuota. Ir papūdoma šaldytuve 24…48 valandas. Orkaitė įkaitinama iki 200…220℃ temperatūros. Antis kišama į karštą orkaitę ir kepama apie valandą laiko (skaičiuojant nuo inkišimo). Jei tai maža šaldyta antis, šis etapas kiek trumpesnis. Šio etapo metu nutirpdomi riebalai ir pageltoninama škūra.
Toliau sumažinam temperatūra iki 150…120℃ ir kepama dar apie valandą (mažesnėm trumpiau). Jau galima valgyti, bet kol visi maisto valgytojai susirinks, antį palikti orkaitėje ir kaitinti iki 100℃ (70℃) temperatūroje (hipsterinis lėtas kepimas).
Kol antis kepa, rekomenduojama pakeisti virtuvės čiaupą ir kanalizacijos vamzdžius. Taip greičiau praeis laikas.

Kai susirenka visi prie stalo, ir ypač tie, kurie vėluoja, tada išimam blėką su antim ir atsargiai išimam antį iš kepimo maišelio. Kodėl atsargiai- nes antis linkus subyrėti į gabalėlius. Valgyti karštą ir su mažiau balasto (daržovių).

Rekomenduoja kepti antį krutine į apačią- taip krutinėlė gausis minkšta. Visus riebalus gali išsaugoti ir kepti ant jų visokias bulvytes. O galima ir išpilti į krosnį ir sudeginti.

Mėsai valgyti nereikia peilio- visos dalys išsiardo pačios.

Maxima Gaidelis

O viskas prasidėjo taip prabangiai: “30 metų”, “gimtadienių gimtadienis”, “melionas prizų”. O poto pasidarė “3000 gaidelių” 🙂

Va ir man pasisekė… gal.
maxima gaidelis

Aš kai nelabai žiūrau reklamas, netgi toje info-kasoje sudvejojau kai gavau gaidelį. O poto šyptelėjau ir net gal pusę valandos masčiau apie maksimos marketologus. Tačiau gal žmonėm patinka gauti koki reklaminį lipduką, gaidelį- svarbu dykai.

Liko dar viena paslaptis- pakalikai. Ar jie visi vienodos formos? Ką su jais daryti? Nors vienas proanūkis tai griebė juos, bet tėvai atkalbėjo- matyt stengiasi atriboti nuo to gėrio ir auklėti vaikus.

🙂

P.S. įtariu, kad ten man pardavė negerą silkę vietinio ruošimo. Nes žolines praleidau garbindamas baltojo porceliano dievus.

Griekas

Kai kas man prikaišiojo, kad mano weblogas labai jau toks “geležinis”, be jokio “skoningo”, “skanaus”, turinio. Tai va, jums žinutė iš visai kitos operos. Ir kartu aš išduosiu dar viena savo paslaptį…

Tikriausiai daugelis valgė per šventes keptą antį? Skanus dalykėlis, bet jo dažnai būna mažokai- vienas lavonėlis visai šeimynai. Ir dar ragina: valgyk garnyrą… Bliamba, kad pajusti tikrą anties skonį, reikia kaip kokiam viduramžių grafui pririesti tos antienos iki viršaus. Taigi, šeimyna, giminės ir artimieji išsilakstė- kas kažkur, kažkas atostogauja prie Adrijos jūros… O štai Levas nutarė pasidaryti sau šventę. Išsikepti antį. Nuėjau į kiek didesnę pardoškę, ta kur su “X” raidėm ir nusipirkau ančiuko lavonėlį. Tokį 2,02kg svorio. Kaip tik man “paėsti”. Vyrai nebijokite kulinarijos, čia tik moterys burčina, kad tai sudėtinga. Jei mokate sulituoti koki aparačiuką su procesorium, tai jums iškepti antį- baikos.

Lavonėlį išplaunam. Pažiūrim ar viduje kas nors nepalikta. (Kai perki kitur, ne “X” parduotuvėje, tai viduje galima rasti visokių gyvūnėlio atsarginių detalių: skrandžiukų, kepenėlių…), praplaunam.
Išsiverdam puode kokio nors kamšalo- pvz. kruopų. Aš panaudojau ryžius. Pavirtas kruopas, kartu su keliais papjaustytais obuoliais ir plius nenustatytą kiekį prieskonių sukišam į lavonėlio vidų. Kad kamšalas nepabėgtu, kojas suglaudžiam ir surišam. Galima su medvilniniu šniūru. Aš panaudojau varinę vielutę (be izoliacijos). Nuo UTP kabelio. 🙂 Lavonėlio išorę apibarstom įvairiais prieskoniais, druska.
Paimam kepimo maišą (rankovę). Į jį imetam dar vieną perpjautą obuolį ir sugrūdam lavonėlį. Visą komplektą dedam ant “blėkos” ir trenkiam į orkaitę. Orkaitę nustatom apie 150…200 °C temperatūrai. Po maždaug 30 minučių lavonėlis pradeda kepti. Maišas išsipučia. Maišas neturi liestis prie orkaitės sienelių, nes tada jis prasikiaurins. Po kažkiek laiko (čia jau mistika, negaliu pasakyti. Manau po kokios valandos.) lavonėlio viršutinė dalis paruduos, o apačioje prisirinks skysčio kuris viduje virs. Tada reikia lavonėlį apversti- tam, kad abi pusės gražiai paruduotu. Nes kitaip apatinė pusė bus balta- lavoninė.
Dar po kažkiek laiko, pradeda ruduoti ir kita pusė. Tada praduriam maišiuką, kad ištekėtu skystis ir riebalai. Čia jau atsargiai- ne daug trūksta iki traumos. Dar kiek pačirškinam- galima įjungti grilį. Jis gerai patirpdo poodinius riebalūs.

Ir taip maždaug po dviejų- trijų valandų lavonėlis pavirsta gana skaniu daikčiuku- kepta antim. Skysti išpilam (kai kurios šeimininkės kažką iš jo daro, bet mes mesėdžiai), plėvelę išmetam.

Gaunasi kažkas tokio.

Antyte

Tas mažas buteliukas tai Graikiška degtinė. Jei suriesit visą antį, jos gali prireikti, kad suaktyvinti skrandžio veiklą.

Vsio. Nebegaliu daugiau rašyti. Kepsnys jau kiek praaušo, einu maitintis.

P.S. visus indus geriausiai išplauti su indų plovimo mašina. Rankomis plauna tik lameriai.