Dabar prasideda pati bjauriausia konstravimo dalis. Elektroninę dalį- šviesos diodo maitblokį padariau maždaug per pusdienį. Daugiausiai laiko užėmė reikiamo diodo ir droselio paieška per visus užkoborius ir sandėliukus. O štai mechaninė dalis man gaunasi sunkiausiai.
10W šviesos diodas išskiria gana daug šilumos, todėl čia su paprastu aliuminio gabaliuku neprasisuksi. Todėl panaudojau ketvirto pentiumo radiatoriaus varinę šerdį. Parinkau tokį modelį kur dalis vario yra išpjauta- matyt taip taupo varį. O varis koks nedėkingas metalas- jis minkštas, “lipnus”. Pagal įdėja, aš turėjau išgrežti 6 skylutes. Viena ar dvi skylutės laideliams, kitos skylutės tvirtinimui. Naudojau 2.6mm grąžta… tiksliau gręžtus. Nes du gręžtai nulūžo ir pasiliko radiatoriaus viduje. Nors ir gręžiau su gręžimo staklėmis. Tačiau varis turi tendensiją veltis aplink grąžtą ir sriegiklį. Gręžimas pavirto košmaru- pagreži milimetrą ir valai…
Mintis tokia, kad elektronika pasislėpia radiatoriaus viduje.
Dabar diodą laiko tik trys varžteliai.
Čia matosi nepavykusios skylutės ir kaip pasislepia draiverio komponentai. Kitoje pusėje suformuoti laukeliai atsiremti baterijoms (akumuliatoriams). Tačiau nesumontavau apsaugos nuo mechaninio smugio ir neteisingo poliariškumo.
Nedidelis testas pasitikrinti ar dar konstrukcija veikia. Beja, nepadidinau galios. Nežinau ar verta.
Šita “gilzė” įsikiša į prožęktoriaus korpusą. Tik dar viena bėda- radiatoriaus diametras per kokį 1mm yra mažesnis nei vidinis aliumininis prožektoriaus korpusas. O čia reikėtu gero terminio kontakto. Galvoju apie kokią nors varinę tarpinę. Kad ir suvyniota iš laido ir sulituota į vientisą movą. Dar pridėsim kiek termo pastos ir karštis iš varinio centro persiduos į prožektoriaus korpusą.
Rašiau, kad nusipirkau 10W šviesos diodą. Pagaliau susikaupiau, ir pradėjau dirbti.
Šis diodas yra 4 diodai viename korpuse. Visa galia 10W. Beja tai vienintelis parametras kurį žinau. Ant vieno balto LEDo krenta kažkur 3.5V įtampos. Sujungus 4 diodus nuosekliai, gaunasi apie 14V kritimas. Norim LEDą užžiebti nuo vieno ar dviejų Liion akumuliatorių (3.7 (4) … 7.4 (8)V). Matosi, kad reikia kelti įtampą ir naudoti step-up stabilizatorių. Tokiom galioms Texas Instruments pasiūlė naudoti TPS61500 mikroschemą.
(didesnė schema spausdinimui)
Tai standartinis step-up su dviem atgaliniais ryšiais. Vienas- apsauga jei perdegs ar atsijungs diodai t.y. nuo pernelyg didelės įtampos išėjime. Kitas- srovės daviklis. Čia nusistatom kiek amperų reikia šviesos diodų grandinei. Kadangi palyginimo (reference) įtampa tik 200mV, šunto rezistorių varžos nėra didelės ir ant jų išsiskaido mažai galios- didėja ekonomija.
Pagrindinė bėda mano konstrukcijoje- eilinį kartą apsiskaičiavau su induktyvumo ir diodo korpuso dydžiais. TI čia rekomenduoja naudoti induktyvumą nuo 10 iki 22μH kuris laiko iki 3A be įsisotinimo. O diodas turi būti atitinkamai 40V ir 3A. Man tilpo tik 10μH induktyvumas su nežinoma soties srove ir 30V 1A greitas šotkis. Jei reikės daryti naują PCB, tai jau padidinsiu šių detalių korpusus.
Panaudojau dvipusį folguotą tekstolitą. Dvipusį vien tik todėl, kad jis geriau paskirstys šilumą. Mikroschemą turi prilituojamą pilvą, o ir diodas turi kiek kaisti. Prie pilnos 10W galios, ši schema manau išskirs apie 2…3W šilumos.
Tai detalių išdėstymas. Jei kas norit nusibezdžioniauti PCB, va jums 600dpi PCB eskizas.
Taip atrodo jau surinkta schema. Tiesa, diodų srovė dar nenustatyta. Vietoje šunto stovi trys vieno omo rezistoriai (0.3333Ω =0.6A srovė per diodą, gal kokie 8W).
Reikalingi patobulinimai: nėra apsaugos nuo akumų neteisingo poliariškumo. Akumų įtampa turi būti mažesnė nei įtampos kritimas per diodus. Reikia gerai aušinti LEDus.
Nedidelis filmukas apie testavimą:
Primenu, kad dar turiu kokius 3W rezerve. Įdomus prožikas tikriausiai gausis.
Šiuo metu nieko nekonstruoju, nieko protingo nedarau ir dėl to nėra ką čia parašyti. Todėl nutariau parašyti kažką iš “bambesių” serijos. Taip gausis toks straipsnelis kurį šiuolaikinis snukiaknygės (facebook) vartotojas rašo savo biokronikose (webloge). Nu tipo šiandien buvau parduotuvėje ir mačiau gražią dešrą…
Pradedam nuo bambesių. Kažkaip atreipiau dėmesi į mobilaus ryšio reklamą per massmedia. Pas mumi yra trys pagrindiniai mobilaus ryšio operatoriai ir jų reklamą galėčiau apibūdinti taip:
Omnitel (turi dvi kažkokias prepayed paslaugas, nežinau kuom jos skiriasi):
Extra: Ryšis oligofrenams broliukams. Matyt taikosi kad vartojai turi būti visiški debilai (debilumas yra lengviausia demencijos forma) ir turi nesuprasti kas yra ta premija ir panašiai.
Ežys: Ryšis debilavotiems vagiams. Tipo galima su jų kortelėm naudoti ryšį plešiant bankus.
Tele 2, kaip ir visai padori reklaminė kompanija, taikosi į serialo “Draugai” kopijavima. Tik iš originalaus serialu pasiėmė tik Joe ir tą padavalką kur nusišneką.
Pildyk ryšis SMS maniakams ir šiaip pridurkams.
Bitė. Kažkaip neužsifiksavo reklama, gal kiek nepatiko SELo koncerto reklama (nepatinka man tas pridurkas). O kitos reklamos kaip ir nebuvo labai idiotiškos.
Aš pats esu Labas vartotojas, bet ne dėl to Bitės reklamos nekritikuoju. Aš jos kaip ir nepastebėjau. Beja, esu LABAS klientas nuo pat šios paslaugos atsiradimo.
Tai tiek bambėjimo dėl mobilaus ryšio. Sekantis bambesys.
Pirkau čia notebuką su instaliuotais Windows 7. Viskas būtų fain, bet aš turėjau kelias valandas nuinstaliuoti visokį šlamštą iš to notebuko, kol ji paverčiau darbo įrankiu. Šalinau kažkokius debilnus žaidimus, visokiausius toolbarus, 30 dienu galiojančius antivirusus, 120 dienų galiojanti MS office profesional paketą ir kitokį šlamštą. Net kiek pasigailėjau, kad nepirkau tuščio kompo ir Win7 OEM disko. Gal kiek brangiau būtų, bet nors turėčiau instaliacinį Windows 7 diską. Dabar net recovery DVD nėra… šūdas. Ir dar nusikrovė kalną updeitų iš interneto, perkraunu kompą ir matau tokį vaizdelį:
97009 updeitai! Vos nenugriuvau. Gerai kad gana greitai viskas prasisuko, per kokį pusvalandį… 🙂
Gerai. Užtenka bambėti…
Prisiminiau juokelį su žingsniniai varikliukais. Jei sujungti du identiškus motoriukus ir jei jų ašis gana lengvai sukinėjasi, tai galima padaryti tokį sinchronišką (beveik) sukinėjimą:
Nusipirkau visus reikiamus elementus naujo LED prožektoriaus gamybai. Tai bus 10W galingumo prožikas su dviem ar trim Liion batarkėm (tfu, akumais).
Kaip matosi iš šios nelabai kokybiškos nuotraukos, šio “diodo” konstrukcija kiek kitokia. Tai 4 LEDai viename korpuse. Įdomu tai, kad kiekvienas LEDas turi savo indvidualius išvadus. Norėsiu sujungti šiuos šviesos diodus nuosekliai. Ir draiverį atitinkamą iš TI nusipirkau. Netgi išdrožiau su tekinimo staklėm didžiūlį varinį radiatorių kuris mechaniškai gerai tvirtinasi į aliumininį prožektoriaus korpusą. Dabar reikia tik darbinės nuotaikos.
Jei prašnekom apie pirkinius, tai pirkau visą kalną visokio nieko. Aišku didžioji dalis pirkinių ėjo ne man- tokį smulkų bizniuką kartais prasuku: perku visokius niekus iš interneto kitiems žmonėms. Tokiems žmonėms kurie nemoka pirkti, tingi pirkti, neturi atsiskaitymo priemonių ar net … gėdinasi pirkti. Teko pirkti keistokų daigčiukų- man visiškai negėda pirkti kad ir kokį egzotišką daikčiuką ir parodyti jį muitinei. 🙂
O sau pirkau ir reikalingų daiktų: Liion batareiką savo delninukui, pakaitines klavietūras notebukams, radiodetales ir kitokias smulkmes. Prie didesniu pirkinių gal reikėtu paminėti kosmokyvį su 144AG dizeliniu varikliu. Tai mano galingiausias automobiliukas kuri turėjau. Dabar turiu du automobiliukus, žaliajį automobilį teks kogero mainyti į žieminių ratų komplektą 🙂
eBay aukcione prisipirkau eksperimentams pigių baltų šviesos diodų. Vienintelis parametras kurį davė kinas ir kuriuo dar galima tikėti- diodo srovė. Ji yra 30mA. O jei paimti blogą 19″ LCD monitoriaus matrica, išlupti iš jos šviesos skleistuvą, atpjauti gabaliuką, prigrežioti ir prikišti LEDų?
Gaunasi maždaug taip. Ta žalia izoliacija saugo plastiką nuo subraižymo.
Šviesos diodai 3mm diametro. Skylutes išgrežiojau maždaug 5mm žingsniu su 3.2mm grąžtu.
Norėjau suklijuoti diodus su permatoma epoksidine derva, tačiau ją kažkur pamečiau. O naujos Molo maksimoje neradau. Todėl teko panaudoti permatomą nagų laką. O jis sunkiai džiusta.
Diodai stovi nelabai lygiai. Bent jau gylis skylučių gavosi vienodas, nes gręžiojau su staklėm.
Užžiebiam. Matosi, kad lakas kai kur neprilipo.
Matosi kaip kai kuriuos LEDus nukreivinau.
Vidi diodai sujungti nuosekliai. Kol kas maitinami iš laboratorinio maitinimo šaltinio.
Darbinė srovė: 30mA, darbinė įtampą: 274V. Taigi viso apie 8.22W
Apšvietimas? Neturiu dabar liuksometro. Tačiau manau, kaip stalinė lempa visai galima naudoti. Dabar reikia sugalvoti kokį nors teisingą ir paprastą draiverį ir sugalvoti tvirtinimą. O žinant mano charakterį, šitas projektas nelabai bus užbaigtas.
Trumpas eksperimentas- ar galima paprastai padaryti automobilinio STOP žibinto lemputę iš LED (šviesos diodų). Aš nekalbu apie specialius originalius stop žibintus su šviesos diodais. Mano mintis buvo pakartotį eksperimentą su pažibinčių šviesom. Aišku, mačiau pirkti kažkokias lemputes su šviesos diodais, bet man gaila išmesti pinigus į balą- ten ryškiai per mažai diodų, kad šviestu bent jau panašiai kaip originalus stop žibintas.
Geras žmogus iš sandėlio palupinėjo man raudonų šviesos diodų iš … kompiuterinių pelių. Tie “lazeriniai” diodai kurie šviečia iš pelės pilvelio. Paeksperimentavęs nustačiau, kad sujungus penkis diodus nuosekliai, drasiai galima jungti prie 13V be jokio balasto. Srovė per diodus siekia paie 48mA (0.6W). Ant snarglių sulitavau tokią pabaisą:
Tai 25 raudoni šviesos diodai (ketvirtis šimto kompų pelių! 😉 ). Viso apie 3W.
Kambaryje šviečia puikiai. Tačiau nelabai lindo į originalią WV armatūrą. Teko kiek apglamžyti. Fotkių darymo metu nesu tikras ar švietė visi 5 “aukštai”. Bandymas lauke…
Kairėje pusėje LEDai, dešinėje originali 21W kaitrinė lemputė. Nuotrauka daryta be “blico”. Kiek tai matosi, kad LEDų šviesos trūksta. Beja tai matosi tik ant fotkės. Įtariu infraraudonų spindulių įtaką skaitmeniniam fotikui.
Nuotrauka daryta kiek sutemūs, su “blicu” ir su įjungtais pažibinčiais (šviesos diodai po 0.75W…1W. Sekmingai naudojami daugiau kaip metai kiekvieną darbo dieną).
Šoninio vaizdelio testas. Stop žibintai turi matytis ir iš šono. O šviesos diodai labai kryptingi.
Išvados: pusė velnio. Manau pridėti dar 5 diodus ir šviesos užtektu. Beja šviesa ryškiai raudonesnė- palyginus matosi, kad originali lempa kiek geltona.
P.S. eksperimentas darytas ir su veikiančiu varikliu ir stovinčiu (dėl įtampos svyravimu). Abiem atvejais rezultatai panašūs.
Ir vėl standartinis atsiribojimas: negalima modifikuoti automobilio apšvietimo ir signalizacijos prietaisų bla bla bla ir t.t.
Jau seniai turėjau saują baltų šviesos diodų kuriuos pirkau (labai pigiai) per eBay. Dabar prireikė parašyti kokį nors straipsniuką, kad skaitytojai nenuobodžiautu… 🙂
Projekto įdėja labai paprasta ir ji kilo tikrai ne man. Keletą projekto variantų mačiau internete. O maitblokio konstrukcija sena kaip pasaulis- bent jau Radio žurnaluose spausdinta prieš 30 metų ar daugiau.
Lemputės konstrukcijai panaudotas cokolis iš perdegusios taupiosios lemputės. Demonstracijos metu lemputė įsukta į Smetonišką modern stiliaus šviestuvą, tik nuimtas gaubtas. Gavosi labai elegantiška stalinė lemputė. Nežinau ar galima su ja skaityti, bet šviesa labai kryptiška ir manau jei knygą laikyti ryškiausioje vietoje, apšvietimas atitiks normą.
Dabar apie elektrinę dalį. Lempoje panaudoti 39 šviesos diodai (paprasčiausiai tiek tilpo į PCB atraižą). Visi šviesos diodai sujungti nuosekliai. Vienintelis žinomas diodų parametras yra kad ju darbinė srovė 25mA. Prie šios srovės, įtampos kritimas ant visų diodų yra 120V.
Įtampos sumažinimas atliekamas per kondensatorinį daliklį. Toks daliklis leidžia lengvai sumažinti įtampą ir negeneruoti šilumos. Į reaktyvines galias mes nekreipiam dėmesio, nes buitiniai vartotojai už ją nemoka. Beja, šita lempa netgi atlieka stebūklingo “energy saver” funkcijas 🙂
Išlygintos įtampos pulsacijos išlyginamos elektrolitiniu kondensatorium. Jei jo nebūtu, LEDai mirgėtu. 150 omų rezistorius gal ir nereikalingas, bet ji įdėjau dėl viso pikto.
Kondenstorius parinktas eksperimentiniu būdu- skaičiavimas man kažkaip nesigavo. 0.68µF (matavimas parodė 0.7µF) kaip tik davė 25mA prie 230V.
Lemputė “in action”:
Matosi kaip po truputi užgesta diodai- išsikrauna elektrolitinis kondensatorius. Įjungimas taip pat ne momentinis, bet žymiai greitesnis.
Beja, vaiduoklinis švytėjimas lieka net kokias dešimt minučių…. 🙂
Beja, lemputė kaista- 120V * 0,025A= 3W. Tokia šiluma kiek kaitina lemputę, todėl jos negalima kišti į labai uždarą armatūrą. Taupiosios lemputės korpuse verta pragrežioti skylutes oro cirkuliacijai.
Eilinis beprasmis pirkinys iš eBay. Pirkau normalius LEDus ir pakeliui iš to pačio pardavėjo už kelis dolerius paėmiau rodos 100 “rainbow leds”. Ir dar davė “free resistors”. 🙂 Kadangi šiam pirkiniui panaudotos lėšos gautos už šio puslapio mokamas nuorodas, tai galima sakyti pirkinys kaip ir už dyka.
Kokia valandą laiko smaiksčiau aš tuos šviesos diodus, balastinius rezistorius ir laidelius į maketinę plokštę:
(čia apie 50…60 diodų)
Gavosi tokia nesamonė… visiškai nepanaudojamas daikčiukas. Tiktai galima pademonstruoti, šviesos diodo parametrų išsimėtymą- trumpam atjungus laidą visi diodai sinchronizuojasi, bet toliau sinchronizacija išsikraipo…
Ir kam aš juos nusipirkau? Gal yra idėju kur juos panaudoti? Ar imesti į stalčių ir užmiršti. 🙂
Šiaip postas skirtas tiem žmonėms kurie jaudinosi, kad nieko nerašau… nu nėra laiko kada ką nors sukonstruoti- tik tada aš galiu postinti. Visos schemos turi būti patikrintos…
Kiek laiko praleidau belaužydamas galvą. Problema tokia, kad nors ir susijungia dvi plokštės su FPGA mikroschemoms per pusantro metro UTP Cat5 LAN kabelio, PLLas sinchronizuojasi, tačiau RGB matrica rodo kažkokius niekalus. Pagrindinė problema, kad nepasigauna reikiama bitų seka LVDS serializeryje/deserializeryje. Kiek paskaičius dokumentaciją, radau kad galima pasigaminti bitų poslinkio valdymo kojeles. Dabar sinchronizacija ŽYMIAI pagerėjo, bet dar neįdeali. Tačiau bent jau mąstymo gairės atsirado ir projektas pasislinko iš tupiko.
Mažoji (master) plokštelė tai antras Alteros ciklonas (kurį man antrinių žaliavų pavidalu padovanojo Lietuviška elektronikos firma su trumpu pavadinimu iš T raidės). RGB matrica– tai jau seniai iš eBay nupirkta pramoninė matrica su pirmos eilės ciklonu. Plokštės sujungtos mėlynu lanksčiu UTP LAN kabeliu nuo telekomo DSL modemų. Duomenų perdavimo greitis 2*100Mbit. Manau galimas ir didesnis, tik neaišku ar man didesnio reikia.
Mintis paprasta- reikėjo padaryti LVDS siuntiką mano RGB matricai. Nei viena turima testinė FPGA plokštė netiko. Vienintelė išeitis- darytis plokštę. Viena problėmėlė- CycloneII mikroschema turi 144 kojas ir 0.5 mm kojelių žingsnį. Buitinėm sąlygom kiek sunkokas variantas- reikia užsisakyti kokiam nors fabrikėlyje Kinijoje ar Bulgarijoje. Tačiau tokia PCB gana brangiai kainuoja. Ypač žinant tai, kad aš dar nežinau kaip kas turi būti padaryta. Todėl išmasčiau, kad “beta” versija reikia pabandyti pasidaryti namie. Tokiom mikroschemoms reikia daugiasluoksnės plokštės, tačiau namų sąlygom metalizuotos skylutės nesigauna ir šiaip problemos su sluoksnių sutapatinimu. Todėl plokštę pasidariau viensluoksnę.
Va paveiksliukas kaip turi atrodyti plokštė:
Rausvais kvadratais pažymėtos vietos, kur padariau klaidas. Klaidos tokios:
FPGA I/O 2.5V, ATMEGA16 3V tačiau aš neturėjau L versijos. Todėl mega važiuoja ant maždaug 5V.
Megos I/O ir Ciklono I/O lygiu suderinimas. Bandom su rezistoriais.
Rezonatorius ??MHz buvau sugalvojęs viena, teko dėti 50MHz kuris irgi važiuoja ant 5V. Iš čia CLK lygiu suderinimas su rezistoriu ir diodu. Kiek jis duoda problemų dar nežinau.
FPGA PLL maitinimas. Čia jau aš kaltas, kad iki galo neįsiskaičiau į instrukcijas. Aš sujungiau PLLA ir PLLD laidelius į vieną laidą ir per ferituko ir kondiko filtrą pajungiau prie VCCINT… Galbūt dėl šito negaunu PLL LOCKED patvirtinimo LVDS išėjimo megafunkcijoje.
Dar nepatvirtinta, bet rodos supainiojau “p” ir “n” poras ant kištukų… nes duomenys kitame kabelio gale gavosi invertuoti :).
Užmiršau “apsauginius” 3.6V zenerius ant USB duomenų šynos. Ir vieną rezistorių ten pajungiau prie GND vietoje VCC5.
Viena LVDS pora neveikia. Nežinau kodėl. Pasirinkau vieną kojelę su “dual purpose pin” ir kažkas man ten gliučina.– radau mažyti “solder bridge”
Nenumačiau keletos vietų “demferiniams” kondikams, nors ant PCB ten vietos pilna.
Pagaminta plokštė, kad negalvotumėte, kad svaigstu. Tas organinis stiklas tikrai padeda, nes ne vieną prietaisiuką esu pagadinęs kai nusprūsta koks oscilografo žemės laidas ir prisiliečia prie ten kur nereikia.
(Plokštė pagaminta su fotorezistu ir lazeriniu printeriu. Takeliai išvedžioti Eagle programa)
Kol kas viskas veikia blogai. RGB LED plokštė pagauna LVDS sinchronizacija, bet vistiek bando rodyti visokius briedus. Pagyvensim pamatysim, kol kas gi mokomės. Dar nei vieno LVDS projekto nedariau.
O projekto fantazija buvo tokia, kad iš kompo informacija per USB paduodama į šią plokštę, o ji, savo ruožtu, valdo vieną arba dvi RGB matricas.
Šiuo metu, matrica prijngta 100Mbit greičiu prie “valdymo” plokštės. Jei pavyksta sekmingai sinchronizuotis, duomenys teisingai vaikšto ir matrica valdosi (per JTAG). Tačiau siuntėjo LVDS modulis “PLL LOCKED” nepakelia.
Eilinį kartą perdegė automobilio gabaritų galinis žibintas. Originali lemputė dar laiko, o piguva iš degalinės ėmė ir perdegė. Ir išlaikė tik nuo vasaros. Automobilio borto įtampa teisinga ir normos ribose. Todėl nutariau atgaivinti seną įdėją apie šviesos diodinį gabaritą. Tam tikslui panaudojau pigų diodą iš dealextrymo. Visa bėda, kad šitas diodas naudoja 0.3A darbinę srovę prie maždaug 3.4V įtampos kritimo. Kaip balastą panaudoti kokį rezistorių ar net LM317 nėra protinga nes prie automobilio borto įtampos, toks energijos švaistymas yra kiek sudėtingas ir neekonomiškas 🙂 (10V * 0.3A= ~3W šilumos). Taip pat netinka mano seniau naudoti LED draiveriai (1, 2, 3, 4), nes jie nepritaikyti maitintis nuo 12…14V šaltinio. Šį kartą nutariau pasinaudoti firmos National Semiconductors produktais. Pasirinkau mikroschemą LM3405A – tai kaip tik tokiam reikalui skirta mikroschema. Schemą jungiau pagal gamintojo pateiktą datasheetą ir jokių savo tobulinimų nedariau, gal tik visur naudojau keraminius kondensatorius.
Va senos, perdegusios lempos patronas ir jau pagaminta PCB:
Visos detalės jau sulituotos ir plokštė išbandyta. PCB dvisluoksnė, bet apačioje tik 33uH induktyvumas ir išėjimo kondikas, rodos 22uF keramika:
Šioje, nekokybiškoje nuotraukoje jau matosi surinkta šviesos diodų lemputė. Pats LEDas pritvirtintas prie nedidelio varinio radiatoriaus, kuris prilituotas prie lempos patrono. PCB taip pat prilituota prie patrono. Dėl galvaninio ryšio (nesu tikras ar aš čia nekaltas), diodo padas priglaustas per silikoninę izoliacinę tarpinę prie radiatoriaus. Visa diodo šiluma perduodama per radiatoriaus kojeles į lempos patroną. Manau užteks ploto, kad ataušinti 1W diodą. Viskas apsnargliuota termo klijais- jie hermetizuoja elektroniką, kiek sklaido šviesą ir šilumą:
Surinktos lemputės testas “laboratorijoje”:
Lempa įkišta į mano golfiuką:
Išorinis testas. Lempa kairėje- 1W šviesos diodas originalioje VW armatūroje. Dešinėje- standartinė 5W lemputė.
Fotografuojant lempos šviečia maždaug vienodai. Žiūrint žmogaus akimis, LEDinė lemputė labiau raudona. Originali lemputė kiek gelsvesnė.
SAVEL ir Levas nerekomenduoja keisti automobilio konstrukciją ir modifikuoti apšvietimą. Tokie pokyčiai galimi tik atlikus sertifikavimą ir gavus E ženklą. Važinėjimas su tokiom lemputėm kogero pažeidžia kokius nors įstatymus. Šis eksperimentas padarytas tik pažintiniais tikslais ir dar nereiškia, kad aš važinėju su LED žibintais.
– nemeluoju. Akims tikrai kenkia.
