Tag Archives: LED

Lifto indikatorius (AVR 29)

Aišku spėju, nes nesu tikras ar tai lifo dalis. Šiaip, šios hardwarės prisilupau visą kalną (apie 4kg) ir jau seniau minėjau, kad kažką kursiu… Tačiau reikia pasinagrinėti, kaip tie šviesos diodai sulipinti originalioje schemoje. Keletą vakarų praleidau ir beveik visą schemą atstačiau. Ir parašiau šiokį tokį softuką testavimui.

lifto hardware
Tai klasikinis 8 bitų Atari kompiuterio šriftas. Tai paprasčiausias count-up, arba count-down softukas.

Iš kitos pusės plokštė atrodo taip:
lifto hardware
MCU- ATTINY2313, maitblokis- du vienetai MC33063AP čipukų, kurie iš 24V daro viską ką reikia. O toliau prasideda biški nesamonės. Stovi 4 vnt. HEF4094BP sujungti nuosekliai t.y. 32 bitų registras. Kadangi šie HEF kabo ant visai kitokios maitinimo įtampos nei ATINY, tai jie valdomi per …. ULN2803A! Šis čipas per savo darlingtonus invertuoja signalus iš MCU. Dėl čipo lėtumo net tenka įterpti pauzes softe. Vienas ULN skirtas įtampos lygiams keisti, tuo tarpu kitas- bendri LED laideliai į minusą (katodai lygtai vadinasi). Tuo tarpu LED pliusai iš matricų per rezistorius pajungti prie likusiu trijų HEF…

Maždaug taip reikia išpurkšti iš MCU, kad uždegti kelis diodus:
lifto hardware
Toks straipsniukas primintukas.

Beja, stovi dar du SN75176BP čipai. Taip įtariu, kad šios dvi mikroschemos sujungtos lygiagrečiai…

LED kelio ženklai

Biški tingiu rašyti… Bet pakeliui pabambėsiu. Per vieną TV ar radio laidą, kažkoks žmogelis atsakingas už mūsų gatvės šviesaforus bėdavojo, kad tipo seni šviesaforai reikia keisti, o nėra pinigų. O tipo pagrindinė bėda kodėl blogai matosi šviesoforo šviesos tai kad sofitų reflektoriai surudijo. Aš klausiausi ir man užkilo gnievas- žurnaliūga gal jaunas ir neturi tokios autistiškos atminties kaip mano, bet aš puikiai atsimenu, kad apie surudijusius atšvaitus kalbėjo dar tarybiniais laikais ir dar aiškino, kad kažkokioje gamykloje bandė juos per naujo nikeliuoti… O kokio pimpalo čia tie ašvaitai, kai visam pasaulyje šviesoforai jau su šviesos diodais… Poto aš pagalvojau, kad gal reikia kokio nors super šviesos srauto, kad matytusi gerai ta šviesa ir su paprasta LED lempute su Edisono cokoliu (E27) neprasisuksi… Aš gi ne specialistas gi. Kol vienoje kiek labiau išsivysčiusioje šalyje kažkas pakeitė keletą kiek pasvilusių Ortana gamybos šviesaforų ir jų šviesdiodiniai viduriai neatsidūrė mano indaplovėje:

LED kelio zenklai
Spaudžiant ant bet kurios šioje žinutėje įdėtos nuotraukytės pamatysite išdidintą 1000 pixelių nuotrauką.

Toliau daugiau foto ir bambesių: Continue reading →

AVR 23: Red Matrix Clock

Labai seniai rašiau apie raudonų šviesos diodų matricą. Šiaip programa nedadaryta iki galo, bet kadangi ji funcionali ir veikianti, tai įdedu.

Trumpai primenu. Tai raudonų šviesos diodų matrica valdoma spec mikroschema (Toshiba TD62C962LF). Pagrindinė projekto “fiška”, kad skaičiai slenka aukštyn žemyn…
RED dot matrix clock
Yra kalendorius su automatiniu savaitės dienų skaičiavimų, teoriškai žadintuvas, rodo temperatūrą. Viskas valdoma keliais mygtukais ir ATMEGA16.

Tai tik archyvas, kad nepasimestu source kodas:

Redclock firmware ir source.

Šiaip aš kaip atšalau nuo šio projekto, nes užėjo didybės manija. Tik pažiūrėkit į šią fotkę:
naujos RED LED matricos

Vienas kitas šviesos diodas? 🙂

Nauja LED draiverio versija

Užterorizavot su savo komentarais: “kada bus naujas straipsnis”. Darbų turiu- elektros ūkį darbe tobulinu. Dar pakeliui pastebėjau, kad UPSams reikia akumus naujus pirkti. Čia VST/RST/LESTO džiauką vieną padarė- vakare tik pyst ir atjungė 10kV liniją į mūsų pastotę TP457… Vieni UPSai trumpokai išlaikė, kiti gal kiek ilgiau. Turėjo čia pentadienį vakare mano interneto puslapiai neatsidarinėti.

Gerai- šiuo metu tobulinų jau aprašytą maitblokį. Kažkaip tekste leptėlėjau, kad galima naudoti standartinį trafą nepervyniojus. Tai teko išbandyti pakeliui.

PSU for LED
Maitblokis projektuojamas didesnės galios. Todėl panaudojau stipresnę mikroschemą FSDM07652R (iki 70..80W max). Donorais vėl tapo blogi LCD monitorių maitblokiai. Iš pirmo žvilgsnio maitblokių trafai atrodė vienodai, tačiau išlitavus paaiškėjo kad ne- galingesnio maitblokio transformatorius aukštesnis. Trafukas turi 13V išėjimą su atšaka ties 5V. Teoriškai tinka. Naujos galios pareikalavo didesnių radiatorių, o ir transformatoriaus kojytės kitaip išdėstytos. Teko perdaryti spausdintą plokštę (PCB).

Toliau bus daugiau teksto ir iliustracijų. Spauskit čia: Continue reading →

20W LED draiveris iš 230V

Pirkau gi 20W LEDą. Tokia mintis, kad laikas taupiasias lemputes keisti į ką nors egzotiško. Aišku yra pirkti ir LED draiveriai, bet labai norėjosi pabandyti ką nors savo. Pats LEDas tai daug mišriai jungtu mažesnių šviesos diodų. Įtampos kritimas prie 20W gaunasi kažkur 13V ir teka 1.5A srovė. Kadangi įtampa didelė, buvo sugalvota tokia chalturkė- panaudoti Fairchild mikroschemą FSDM0565R iš LCD monitoriaus maitblokio. Čipo galia iki 70W, o ir visos kitos reikiamos detalytės guli donore. Vienintelis skirtumas- LCD monikas naudoja įtampos stabilizaciją, o man reikia srovės. Nesinorėjo daug energijos prarasti šunte, tai jo varžą pasirinkom 0.1 omo. Prie 1.5A įtampa bus tik 0.15V. O tokia įtampa tikrai nesujudins optoporos. Todėl pastačiau operacinį stiprintuvą kuris stiprina signalą.

Nesu labai tikras ar gerai sumasčiau schemą. Štai jos “originali” dalis:

20W LED driver circuit
Visa kita kairė pusė standartinė: 230V lygintuvas, kondikai, paleidimo grandinės, antrinė maitinimo grandinė, snuberiai…
Visas durnumas, kad schema maitinasi iš to pačio šaltinio… Maži kondensatoriai reikalingi, nes labai jau jautri bjaurybė- net parazinės srovės prilietus pirštu iškraipo parodymus. Su mažais kondikai schema lygtai pasidarė stabilesnė.

Fotkė surinkto draiverio:
20W LED driver circuit
Visos detalės sulituotos išskyrus vieną X klasės filtrinį kondensatorių. Dydis gavosi visai kompaktiškas. Gal kiek pasistengus, perdėliojus detales ir patiuninus radiatorius, viskas tilptų į taupiosios lempos futliarą. Tačiau gavosi, kaip gavosi. Mėlynas trimeris reguliuoja srovę per LEDus. Raudoni LEDai čia kaip ir likutis nuo testavimo- jie vargšeliai dirbo bandymo pelytėm, kol aš trumpinau po kelius diodus, junginėjau plokštę į tinklą ir panašiai- bandžiau imituoti visokius pereinamuosius procesus.
Norintiems pakartotį schemą ispėju- trafą reikės vynioti. Arba reikės biški perkomutuoti apvijas. Nes normaliom sąlygom, LCD monitoriaus trafas duoda 5 ir 12V. O šiam LED reikia, kad įtampa būtų kiek didesnė. Ar užteks PWM su standartiniu trafu aš nežinau.

Kiek testo filmuko:

Diodas karštas. Radiatorius- kažkoks AMD CPU radiatorius. Nėra pats didžiausias. Radiatorių reikia parinkti pagal LED galią.

Jei domins, Eagle projektas (schema ir PCB) bus paviešintas.

Labai norėčiau, kad blogo skaitytojai paanalizuotu tokio srovės feedbacko gerumą ir galimus nelaimingus atsitikimus.

OpticalHotHigh Voltage

O čia taip gaunasi, kad virš LEDo pastatai objektyvą ir projektuoji vaizdelį ant lubų:

20W LED projekcija

Aiškiai matosi vidinė šviesos diodo struktūra. 🙂

Impulsinio maitblokio perdarymas į LED draiverį

Remontuojant ir šiaip ardant šiuolikinę kinišką techniką lieka impulsiniai maitblokiai. Juos galima panaudoti tiesiogiai pagal paskirtį jei išėjimo įtampos tinka, pervynioti transformatorių ir pasidaryti savo maitblokį su reikiamom įtampom, išardyti ant dalių… Kilo įdėja perdaryti tokį maitblokį į LED lemputę.
Visi impulsiniai maitblokiai veikia pagal tą patį principą- aukstos įtampos pusė turi PWM moduliaciją valdomą per optroną. Optronas paprastai maitinamas pagal kokią nors schemą kuri reguliuoja diodo ryškumą pagal išėjimo įtampą. Va tipinė schema (A):

maitblokis perdarytas i LED draiveri

Iš trafo įtampa išlyginama diodais (ar net su sinchroniniu detektorium), filtruojama ir per įtampos daliklį paduodama į palyginimo schemą. Palyginimo schema labai dažnai daroma su reguliuojamo šunto TL431 pagalba.
Plačiau apie jį galima pasiskaityti datasheete, tačiau ši schema labai paprasta- kai įtampa ant valdymo elektrodo viršija Vref (apie 2.5V) šuntas atsidaro. Du rezistoriai po 2K dalina išėjimo įtampą (5V) per pus ir kaip tik gaunasi tie 2.5V. Pats šuntas šuntuoja grandinę per optoporos šviesos diodą ir papildoma ribojanti max srovę rezistorių (330R), 1K rezistorius duoda pradinę srove per šuntą kad išvengti šviesos diodo netiesiškumo. Papratai optoporos šviesos diodas maitinamas iš didesnės įtampos išėjimo (čia pavaizduota 12V), bet galima iš to pačio. Kondikas filtruoja triukšmelius ir duoda nedidelę inerciją.

O jei padaryti iškreiptai? Paimti išėjimo itampą ir tiesiai paleisti per optroną (B)? Ogi stabilizatorius stabilizuos iki darbinės optrono srovės (manau 10mA ar panašiai) ir stengsis palaikyti srovę, ne įtampą. Tada galima prijungti daug diodų nuosekliai, užšuntuoti optroną rezistorium, kad nustatyti srovę ir viskas turi būti čiki. Deja, kad paleisti daug diodų reikia aukštesnės įtampos. Man pasisekė- šis maitblokis iš kažkiokio DVD grotuvo su VFD indikatorium, todėl jis turi ne tik 5 ir 12V apvijas, bet ir minus 22V. Šiame eksperimente aš sujungiau 5 ir 22V apvijas nuosekliai ir prijungiau prie diodų.

maitblokis perdarytas i LED draiveri
Tas pastovus mėlynas rezistorius (mažiau nei 600 omų) neturi įtakos, jis papuolė po ranka ir panaudotas kaip laidelis. Srovę reguliuoja mėlynas trimeris. Elektrolitinis kondensatorius nepajungtas prie išėjimo- jis liko nuo senesnės schemos.
Schema veikia! Srovė rodos stabilizuota- diodai pradeda šviesti maždaug nuo 50V maitinimo, ties 80 pradeda stabiliai šviesti ir šviečia įtampą pakėlus iki 240V. Daugiau nekėliau, bet turi veikti ir nuo tinklo įtampos ir laikyti tikriausiai iki tiek kiek leidžia valdymo mikroschema. Čia FSDH321 – manau 10W draiveriukas kaip ir gavosi.
Pasistengus, schema galima būtų ir apdrožti ir sutalpinti į taupiosios lempos patroną.
High Voltage

Laikroduko koncepcija

Testuojam laikrodžio efektų idėjas. Mintis tokia, kad imituojam besisukančių skaičių laikrodį. Tai senesnės įdėjos pritaikymas prie tikro laikrodžio.

Normaliam režime rodo valandas ir minutes, paspaudus mygtuką- minutes ir sekundes. Kai reikia persukti daug skaičiukų visą procedūra užtrunka kelias sekundes. Kaip jums toks dizainas? Beja, kiek pakeičiau kai kurių skaitmenų šrifto dizainą. 🙂 Atsižvelgiau į kritiką.

Raudonų šviesos diodų matrica 2

Padariau nedidelę plokštelę su ATMEGA16, LM75 ir intersilo RTC čipais. Ši plokštė per jungtį jungiasi prie jau aprašytos raudonų šviesos diodų matricos. Teko vėl prisiminti C kalbą ir kiek paprogramuoti.
Plokštelė padaryta ant vienpusio folguoto tekstolito ir jungiasi prie didžiosios plokštės IDE jungtim (40 pin) iš kompiuterio motininės plokštės.

Raudonu ledu matrica

Kitoje pusėje matosi keturi mygtukai…

Raudonu ledu matrica

.. ir lizdas batareikai. Labai jau nemėgstu, kad išjungus elektra nusimuša laikrodžiai. O filmukas apie pirmus programinius bandymus:

Šriftą nupaišiau su kažkokia programa labai skubėdamas, todėl skaičiai gavosi tokie “stilingi” 🙂
Jei neužmigsiu ant lauru, gal pavyks padaryti tokį šviečiantį laikrodį…

Raudonų šviesos diodų matrica

Čia straipsniukas tikriausiai ne apie kažkokią šviesos diodų matricą, bet labiau apie vieną iš technologijų kurią naudoju kai reikia padaryti “reverse engineering”.
Labai dažnai kokie nors senesni prietaisai ar šiuolaikinė Kiniška elektronika neturi jokios dokumentacijos. Matyt arba duomenys labai seni arba Kinai per savo bjaurų charakterį neviešina informacijos. Tačiau kartais norisi pasinaudoti esamais blokais, elementais ar prietaisais. Tačiau kaip? Informacijos nulis!
Pirmiausia apžiūrim ir nustatom kur yra žemė ir kur maitinimas. Pagal žinomas detales pabandom atspėti kiek voltų įtampos reikia paduoti. Visada naudojam kiek galima mažiau ir ribojam srovę. Vėliau bandom atspėti kur yra įėjimai, o kur išėjimai. O toliau prasideda mistika ir “метод научного тыка”.

Gyvas pavyzdys. “Berniukai” iš sandėlio parūpino kažkokią raudonų šviesos diodų matricų bloką. Jis atrodo taip, tiesa jis dar nešvietė. Tai 64 x 16 LED matrica iš Taito Corporation kažkokio žaidimų automato. Beja, ši firma sukūrė klasikinius Space Invaders. 🙂

Red LED matrix

Kiek pasinagrinėjus buvo nustatyta, kad visa matrica naudoja 5V matinimą. Tai buvo nustatyta pastebėjus, kad prie pagrindinių Vcc it GND laidų pajungta mikroschemos MC74HC04AN, AM26LS32, TD62C962 ir t.t. Jų maitinimų artimiausias standartinis bendras vardiklis- 5V.
Valdymas pajungtas prie jungties prie kurios prilituotos dvi 26LS32. Tai RS485 lygio keitikliai. Pagal PCB matosi, kad naudojami 8 laidininkai ir visi eina į matricą. Iš matricos signalų nerasta.
Bandant ieškoti Toshibos TD62C962LF mikroschemos aprašo nieko gero nerasta. Tik nustatyta, kad panašios mikroschemos naudojamos printerių termo galvom, keliems LED draiveriams. Bet nieko konkretaus.
Takelių treisinimas privedė, kad pora valdymo signalų eina tik į MC74HC161 (4-bit binary counter) ir MC74HC4514 (4-to-16 line decoder/demultiplexer) čipus. Tai kažkas panašaus į matricos eilučių skaitliuką ir dekoderį. Taip atsirado pradinė informacija. Tačiau likę 6 laidai sulindo į Tošibos krakajobą…

Toshiba TD62C962LF

O štai čia išlenda “reverse engineeringas” pagal “метод научного тыка”. Rusiškai nesuprantantiems ar tiems kurie nežino šio išsireiškimo: spaudžiojimas bet kur ir laukiant kažkokio rezultato.
Šiam reikalui galima pasinaudoti paprasčiausius perjungiklius (bent jau pradžiai). Tačiau žymiai įdomiau (ir paskutiniuose etapuose patogiau) pasinaudoti ką nors protingesnio. Tam tinka personalinis kompiuteris, mikrokontroleris arba CPLD/FPGA. Visi metodai turi savo pliusų ir minusų. Šiam konkrečiam projektui pasirinkau FPGA dev boardą, nes pirmiausia čia viskas sumontuota ir yra mygtukai, o antriausia- esamas softas labai galingas ir lankstus. Ypač padeda simuliacijos ir diagramų paišymas. Dar vienas FPGA pliusas, kad signalų greitis nėra ribojamas kompo ar MCU našumu. Čia dešimtys megahercų yra visiškas niekutis. Continue reading →

10W prožektoriaus pirmi testai

Pirmasis testas korpuse ir su šiokiu tokiu reflektorium:

LED prozektorius galingas
Tai paprastas prožektoriaus korpusas iš Maksimos, toks iš didesnių. Viduje buvo 3.5W halogeninė “ksenoninė” lemputė. Tą lemputę perdėjau į plastikinį prožektorių kuris dalyvauja filme. Beja visi prožektoriai maitinami iš Liion akumuliatorių. Labai patogu, pakrauni ir ilgam užmiršti batarėjų problemas.

LED prozektorius galingas
Kaip matosi iš nuotraukos, į šį korpusą telpa trys akumuliatoriai nuosekliai. Gaila, bet lygiagrečiai jie netelpa. Vos vos neužtenka korpuso storio. Dar viena problema su trim akumais nuosekliai- pilnai pakrauti akumai duoda 4.02V. O trys- 12.1V. Tai labai arti LED darbinės įtampos. O tada gali neveikti stabilizatorius ir srovė tekės tiesiogiai. Bet rodos lieka apie 1V rezervas. Jei pridėčiau poliariškumo apsaugą su vienu diodu, tai tikriausiai bėdu nebus. O trys akumai tai ~24Wh ir 3 valandos darbo su šiuo prožiku.

LED prozektorius galingas
Šviesos sklaida. Ji nėra tokia tragiška- tokiu kampu eina papildomas šviesos srautas. Tuo tarpu pagrindinis yra sukoncentruotas ir be jokios optikos. Tai gerai matosi filmuke.

Filme nufilmuoti 4 prožektoriai:
1. Žiburiukas iš senu mobiliakų. Galia- 0.665W, užtat šviečia labai ilgai. Vienas 2Ah Liion akumas.
2. 3.5W halogenas iš korpuso. Nuo karsčio lydosi plastikas. Vienas 2Ah Liion akumas.
3. “Darbinis” prožektorius iš keliolikos LEDų išluptu iš WEB kamerų. Du 2Ah akumuliatoriai. 1.5W.
4. Naujas 10W prožektorius. Kol kas tik du 2Ah Liion akumai, ateityje bus trys. Ir tik maždaug 8W.

Visi Liion akumai be apsaugų. Visi LED prožektoriai stabilizuoti ir šviečia pastovia šviesa kol nemiršta akumai. Mirštai tai kai ant draiverių belieka vos keli voltai- mirtinas reikalas Liion akumams.