Nu, vieni pasakys- neturi kur pinigų dėti. Kiti pasakys trumpai- durnius. O kiti pasakys, kad berniukai niekada nenustoja žaisti su žaislais, tik su amžiumi žaislai brangesni. Ir čia ne apie automobilius…
Tai užėjo bzichas, ir už 2350Lt ir 81 centą nusipirkau aš Kinišką CO2 lazerį. Čia jau kaip sakoma brutto. Su atsiuntimu ir atnešimu į vietą (visdėlto 28kg). Vežėjas UPS, prekė iš UK, tai importo ir PVM mokesčio nėra.
Teoriškai 40W, praktiškai BBŽ.
Continue reading →
Komentare vienas skaitytojas priminė, kad jis man davė sugadinta žalią lazerį ir ten mėtėsi palaidas kristaliukas. Jis priminė pabandyti paspinduliuoti į kristalą. Prisiminiau kur numečiau tą lazeriuką- teko kiek paieškoti garaže ir pagaliau radau.
Kristaliukas visai mažas:
(standartiniai 5mm langeliai)
(raudona rodyklė- IR rezonatorius, žalia- dažnio dvigubintuvas)
Diodas spinduliuoja 808nm lazerio spindulį.
Šis spindulys patenka į Nd:YVO4 kristalą kuris pradeda spinduliuoti 1064nm.
KTiOPO4 (KTP) gauna 1064nm spindulį ir išspinduliuoja padvigubintą dažnį: 532 nm – žalia spalva.
Štai eksperimento filmukas:
Iš pradžių bandžiau filmuoti su paprastu fotiku, bet IR spindulių blikai akino visą filmavimą. Teko su izoliacija priklijuoti dvigubą stiklinį IR blokuojanti filtą iš kažkokios išardytos mokslinės aparatūros. Su filtru vaizdelis iškarto pasidarė panaudojamas- IR spinduliukas pasidarė vos vos matomas, o štai žalia spalva lengvai prasimuša.
Saugokit akis.
Po truputi tvarkiau savo naujo lazerio mechaninę dalį ir kiek elektrinę. Gal būčiau daugiau padaręs, bet čia vienas gudrutis užkrovė ant galvos LCD monitorių remontą. Pakeliui susitvarkiau savo 17″ monitorių archyvą. Rezultatas patenkinamas- 3 monitoriai veikia. Beja, to gudručio monitorius nesusitvarkė, nes “kažkoks kitas meistras” jau buvo pridirbęs…
Taigi apie lazeriuką. Jau rašiau apie jo įsigijimą ir fotkę dėjau. Pakartosių seną fotke:
Lazerinis diodas, dalis kolimatoriaus korpuso, kolimatorius ir bronzinis radiatorius- tarpiklis.
Viskas susideda maždaug taip:
Bronzinė “vtulkė” dedasi į kolimatoriaus korpusą. Ją ištekinau “в притирку” t.y. tvirtai laikosi, nekliba ir šilumą lengvai perduoda. Diodas (dar neapterliotas termopasta) laisvai juda ant šios plokštės. Ant vienos kojos matosi užmauta spyruoklė kuri spaudžia diodą į radiatorių. Kita koja apauta raudonu izoliaciniu vamzdeliu. Jau sumontuotas vienas radiatorius.
Galutinai (beveik) surinkta sistema:
Matom du radiatorius. Čia todėl, kad lazerio draiveris surinktas pagal klasikinę analoginę schemą su LM317. Papildomas 7805 apriboją maitinimo įtampą. Dabar lazeris pilnai dirba kažkur nuo 8V. Aišku sistema kaista, bet geriau kaista, nei netyčia susvyla kiek dar brangokas lazerinis diodas.
Šiaip lazeriukas šviečia. Jis tikrai galingesnis nei klasikinis DVDRW lazeriukas. Tačiau jis kartus ir didesnio taško. Va nesufokusuotas lazerio vaizdelis.
Aiškiai matom lazerio kristalo formą. Aišku ir tokį spindulį galima sufokusuoti į mažytį tašką, tačiau deginti pradeda daug anksčiau nei reikia :).
Tačiau labai didelio stebūklo nesitikėkit.
Neišvaizdus filmukas:
A ir dar, lazeris maitinamas maždaug pilna galia kuria reikalauja datasheetas, jokių turbinimų. 1W reikia duoti 1.2 – 1.3A. Aš duodu maždaug 1.00A. Optinė (teorinė) galia ~0.8W.
Aš nenorėjau rašyti šią žinutę, nes nenorėjau aitrinti jautrių sielų. Bet žiaurūs berniukai iš sandėlio liepė paviešinti informaciją.
Kokią valandą lupinėjau raudonų ir infraraudonų lazerių blokelius iš brokuotų DVD-RW DL įrenginių. Kadangi papuoliau į ardymo vidurį, gana didelė dalis įrenginių nepapuolė į mano rankeles. O kuistis šiukšlių maiše aš jau nenorėjau.
Darbo rezultatas- apie 4kg DVD lazeriukų:
Tiksliau čia visa judanti galvutė. Ji susideda iš optikos, dviejų galingų magnetėlių, raudono ~200mW lazerio, panašaus galingumo IR lazerio ir grupės fotodetektorių.
Čia paveikslėlis iš arčiau:
Dabar reikia sugalvoti panaudojimą šiems lazeriams. Viena čia tokia įdėja susiformavo- panaudoti nesufokusuotus lazerius kaip raudonus LEDus automobilio stop signalui. Koks 20…30 lazerių turėtu žybėti ne prasčiau kaip standartinė stop lempą… 🙂
Labai geri lazerio kolimatoriai išlupami iš Konica-Minolta lazerinių dauginimo aparatų. Ten kartais būna net du lazeriai, sumontuoti labai stabiliam, solidžiam aliumininiam korpuse, su labai geru kolimatoriu. Vienintelė problema- kolimatorius sureguliuotas dauginimo aparatui, o perreguliuoti nepavyks, nes viskas sulakuota ir nesireguliuoja. Jėga čia nepadės.
Toks kolimatorius randamas dauginimo aparate. Toliau bus daug fotkių ir detalus kolimatoriaus sutvarkymo (ardymo, surinkimo) aprašymas.
Continue reading →
Dėl didokų iškraipymų optinėje dalyje, teko perdaryti lazerio skanavimo konstrukcija. Atsirado papildomi du veidrodžiai kurie pakelia spindulį kiek aukščiau. Horizontalaus nukreipėjo veidrodis pakeista į žymiai mažesnį ir lengvesnį ir pastatytas ant PCB štatyvo, kad pakelti prie spindulio. Vertikalus nukreipėjas kiek perkeltas ir pastatytas arčiau pirmojo nukreipėjo:
Stengiausi kad lazerio spindulys vaikščiotu griežtai stačiais kampais kai nukreipėjai stovi neutralioje padėtyje. Visi veidrodžiai stovi griežtai 45 laipsnių kampu (aišku visi kampai nureguliuoti iš akies 🙂 ). Horizontalus skanavimas veikia idealiai, vertikalus turi nedidelį iškraipymą. Ir nelabai suprantu kur čia bėda. Itariu, kad kad veidrodžiai priklijuoti nelygiagrečiai lankstymosi ašiai, todėl atsiranda papildomi iškraipymai.
Dabar reikia sukonstruoti stiprintuvą ir ištraukti iš po stalo Amiga kompiuterį. Stiprintuvas turi buti pilnai DC pereinamas t.y. apatinis dažnio diapazonas 0Hz! Taip pat reikia perdaryti ir Amiga kompiuterį- išėjimo signalą paduoti tiesiai iš DAC. Aišku galima perdaryti ir Windozinio kompiuterio garso traktą, bet pas šį kompą visos detalės žymiai mažesnės nei pas senovišką Amiga. Beja, kol kas neradau free softo Windows PC kompiuteriams. Užtat radau dar vieną softą Amiga kompiuteriui- firma, softo gamintoja tą softą leidžia naudoti už dyką. Tikrai pagirtinas reiškinys, kad firmos, teisių savininkės, nedaro biznio iš senovinio softo. Beja tokių geranoriškų firmų nėra daug. Radau vieną gerą žaidimą, “Beneath Steel Sky” kuris irgi tapo freeware. Galėtų ir MS biški savo kromelį pravalyti.
2D skanerio testavimas su Lasermax programa veikiančia ant Amigos kompiuterio emuliatoriaus.
Lazerio spinduliai koridoriuje. Per vidurį stovi pusiau skaidrus veidrodis kuris dalina spindulį į du.
Vienas iš Lasermax paveiksliukų.
Dar paveiksliukų…
Continue reading →
Pasiūliau Lietuvaičiams pirkti keletą lazerinių komplektų nuo Kyocera lazerinių dauginimo aparatų. Tačiau nebuvo labai didelio susidomėjimo- eilinį kartą jaunimas neturi fantazijos. Keletas atkartojo “deginimo eksperimentą” ir užmetė lazeriukus. Todėl nutariau pasiūlyti keletą įdėjų.
Taigi, mums reikės dviejų senų kietų diskų, DVDRW lazeriuko iš įrašymo įrenginio, kolimatoriaus iš jau minėto dauginimo aparato, plastiko gabalo (panaudojom 15″ LCD matricos pagrindą), truputį termo klijų ir veidrodėlio iš to pačio dauginimo aparato.
Kietus diskus išardom, elektroniką numetam, diskelius išimam (galima juos palikti kitiems projektams), atpjaunam tą aliumininio korpuso dalį kur stovi magnetai ir taip vadinama voice coil (garsinė ritė). Veidrodėlį sulaužom ir jo gabalėlius priklijuojam prie voice coil vietoje HDD galvų. Raudoną DVD lazerį įdedam į kolimatorių vietoje infraraudono lazerio (IR). Viska sumontuojam ant plastiko. Gaunam maždaug tokią konstrukciją:
Konstrukcija nėra ideali- pirmas (horizontalus) veidrodėlis stovi kiek kreivai, kad spinduliukas kiek pakiltų iki vertikalaus lazerio. Tai duoda kiek kreivumo į galutinį rezultatą. Geriausiai būtų vertikalų veidrodėlį nuleisti iki horizontalaus lygio, arba su dviem veidrodžiais spindulį užkelti iki vertikalaus nukreipėjo lygio. Originalūs lankstus laidininkai (šleifai) atlieka tiesioginį savo darbą- perduoda signalą, ir dar jie dirba kaip spyruoklės.
Čia vertikalaus nukreipėjo didesnė nuotraukytė. Matosi, kad antrasis veidrodėlis yra kiek ilgesnis, nes į šį veidrodžiuką spindulys jau patenka judantis, nuo horizontalaus kreipiko. Pirmasis veidrodžiukas visai mažas.
Laideliai nuvesti prie patogios plokštelės, kur jie prilituoti. Taip padaryta dėl konstrukcijos estetikos ir dėl to, kad net ir pritvirtintas laidas sugeba pajudinti veidrodėlį ir pastumti lazerio spindulį. Beja, veidrodėliai klijuojami stiklu prie metalo. O metalizuotas darbinis paviršius atsuktas į lazerį. Paprasti, buitiniai, veidrodžiai padaryti atvirkščiai- darbinė pusė yra stiklinė. Lazerinė technikoje tokius veidrodėlius geriau nenaudoti, nes bus daugybė parazitinių atspindžių. O naudojant 200mW lazerį tai gali būti pavojinga akim.
Dabar į dvi, X ir Y, voice coil apvijas galima paduoti signalą iš kompiuterio ar mikrokontrolerio. Apie tai kitame weblog straipsnyje.
Taigi reikia parašyti ką nors į vandalizacijos skyrelį. Va jums, 70W išėjimo, CO2 medicininis lazeris. Tiksliau pati lazerio lemputė. Pats maitblokis buvo geros spintelės dydžio ir maksimali naudojama galia buvo apie 5kW. Nekoks naudingumo koeficientas- sunaudojam 5kW, o pagaminam 70W spinduliuką… kuris pjausto mėsa ir viską aplinkui.
Lazeris šiai didokas, va nusifotkinau šalia jo:
Čia lipdukas informuojantis, kad reikia saugotis ne tik tiesioginio spindulio, bet ir galimų atsitiktinių atspindžių.
Čia lazerio galo veidrodžiukas. Jis pagamintas iš kažkokio kristalo. Deja, pats veidrodėlis pažeistas vandens. Vanduo pateko iš aušinimo sistemos. Šiaip šitas lazeris labai seno modelio. Tai taip vadinamas “srovinis”, atviras lazeris. Pačioje lempoje yra du konturai- vienas aušinimo, užpildytas paprasčiausiu vandeniu, o štai kitas konturas užpildytas angliarūkšte su nedideliu argono ir rodos neono dujų kiekiu. Šios dujos švyti, ir optinis generatorius užsirezonuoja žemesnio nei standartinis infraraudonas dažnyje.
Čia kitas veidrodėlis- pusiau skaidrus išėjimo veidrodžiukas. Jis jau geresnio stovio. Lazerio spindulys gaunasi maždaug tokio dydžio kai šitas veidrodukas. Toliau spindulys patekdavo į veidrodinę pertvarą kuri nukreipdavo spindulį į galios matuoklį (taip pat aušinama vandeniu) arba link išėjimo. Pakeliui kirsdavo pusiau skaidrų veidrodį, kur prie pagrindinio spindulio prisidėdavo raudonas “taikymosi” lazeris. Toliau spindulys matyt kažkaip fokusuodavosi, nes niekas nepjaustys mėsos su 1 cm diametro spinduliu. Šios dalies neradom.
O štai čia lazerio vamzdžio galas. Matosi aušinimo ir dujų išleidimo vamzdeliai. Bei mėlynas katodo elektrodo pajungimas.
Šiaip už $180 (+S&H) galima nusipirkti 20W išėjimo hermetišką CO2 lazerį kuris lygiai taip pat gali pjaustyti mėsą. Su malonumu nusipirkčiau, jei siuntimas per debilną DHLą nekainuotu neprotingų pinigų. Alio! Durneliai iš DHL! Ar girdit! Čia europos sąjunga! Lietuva jums ne kokioje afrikoje! Perskaičiuokit savo dolbanus įkainius. Ir iveskite ground shipping servisą.
Iš šio lazeriuko išsilupau tik keletą mikrometrinių metalinių veidrodžių nukreipėjų, galios matuoklį ir keletą optinių elementų. Visa kitą neturi jokios vertės.
Pritaikiau kokybiškesnį kolimatorių ir užtenka 250mA srovės kad uždegti degtuką. Ir net nebereikia ilgai laikyti.
Kolimatorius išluptas iš skaitmeninio dauginimo aparato. Jo gerumas- galima sukant varžtą tiksliai fokusuoti lazerio spindulį. Sumažini galią iki minimumo ir fokusuoji spindulį iki minimumo. Esant pilnam galingumui, neimanoma įžiūrėti kad spindulys mažiausias- viskas aplinkui švyti.
Filmukas: DVD su nauju kolimatorium (Xvid, ~1Mb).
Bandžiau pašviesti į debesį su šia “lazerine rodykle”, bet spindulys nueina į nebūti. O ant visų artimiausių objektų puikiausiai matosi. Bandžiau padaryti keletą nuotraukų, bet nelabai gavosi…
Po skaitmeninio “apdorojimo”:
Youtube filmuko versija:
Senesni lazeriniai postai.