Tag Archives: KOLEKCIJA

Telegrafas, teletaipas, teleksas. Antra dalis

Sukomplektavau viską. Nėra tik korpuso- ten toks “sekreteras” palaužytas ir geros spintelės dydžio. Neturiu kur jį saugoti ir kaip transportuoti. Sujungiau laidus, kad per “modemą” perfosiuntikas sujungtas su teletaipu. Linijos įtampą/srovę duoda būtent tas “modemas”.

Telegrafas teletaipas
Kokią pusę valandos mąsčiau kaip įdėti popierių. Tiksliau įdėjau, bet neradau svirtelės, kad prispausti popierių. Rašymo mašinėlėse tai didelis ir “išvestas į priekį” svertas. Čia- mažytis užlenktas geležies gabaliukas. Naudojant ruloninį popierių tikriausiai ne dažnai reikia spausti tas rankenėles.
Continue reading →

Telegrafas, teletaipas, teleksas…

Iš serijos ar pamenat. Buvo tokia paslauga- telegrama. Kur jei reikėdavo pranešti ką nors svarbaus ir skubiai, ir svarbiausia- oficialiai ala pasirašytą dokumentą. Pats telegrafas labai sena paslauga, tačiau aš jau kalbu apie “šiuolaikinį” telegrafą- teleksą. Teleksas tai teletaipas su visa papildoma įranga siuntinėti telegramas.
telegrama
02 304309 ПРУД= 02 269286 КАРАТ= KAUNAS 269286/297 5/9-91= MARIJAMPOLES OS 12/3 VIRSN VIRSININKUI, GAUTUOSE PV1-80 LANKSTUOSE DAUG BORKO KVIECIAME ATSTOVA RUGSEJO 9D KAUNO VMAK DIREKTORIAUS PAVAD P BALKUS, V TOMKEVICIUTE 753169
Continue reading →

Atari 800XL ir kitų maitinimo optimizavimas

Atari kompiuteriukai (8 bitų) turi vieną bėdą- pas juos išorinis maitinimo šaltinis nėra tobulas. Jis paprastutis- transformatorius, lygintuvas ir linijinis (linear) stabilizatorius. Kad išsklaidyti daugiau šilumos tie maitblokiai dažnai užliejami kažkokia epoksidine derva. Todėl pats maitblokis dažnai nesiremontuojasi. O remontuoti tenka, nes dažna liga- pareina stabilizatorius (greičiausiai kondikai) ir maitblokis vietoje 5V atiduoda vos ne 7. Tada būna kiek negerai kompui. Tiesa visi čipai tai dažnai atlaiko, tik neatlaiko atminties čipai. Todėl, preventyviai ir dar todėl, kad galėčiau naudoti bet kokį maitblokį, į senuką Atari 800XL sumontavau impulsinį stabilizatorių:

ATARI 800XL internal 5V PSU
(Ataris be RAM čipų tik todėl, kad perdarytas į SRAM variantą)

Tai originalus National Semiconductors (dabar Texas Instruments) LM2596S ir privalomos detalės pagal datašytą. Dabar be baimės galima jungti kad ir 40V įtampą (tiesa kogero susprogs įėjimo kondikai) ir galima nebijoti supainioto poliariškumo- nes papildomai stovi dar ir diodas ant įėjimo.
Kilmingi Japoniški kondensatoriai ir pagal feng-šui padaryta PCB (kas gi darė! 🙂 ).

Tai paaiškina kodėl stovi tokia plokštė, o ne kažkas tokio:
ATARI 800XL internal 5V PSU

Ogi todėl, kad aš turiu prisidaręs tokių PCB, todėl kad sponsoriai pateikė tikrai originalių komponentų ir tikrai aš pasitikiu jais ir šia schema.

Atari 800XL remontas

Dėl statybų nieko gero ir nedarau. Bet vasaros metu nusipirkau seną Atari 800XL kompiuterį ir diskasukį prie jo. Šiaip, pirkau tik diskasukį, nes pats kompiuteris neveikė- nepraeidavo RAM testas (ir rodos ROM), mirgėjo keli simboliai ant ekrano. Visi defektuotos atminties požymiai. Rodos problema paprasta ir išsprendžiama, nes kitą Atarį kompiuterį jau suremontavau.
Padarius skrodimą, paaiškėjo, kad kompiuteris tobulintas vietinių meistrelių- išplėsta atmintis iki 320kb, padarytas OS versijų perjungimas. Patobulinimas padarytas su keliom logikos mikroschemos (nuskusti pavadinimai) ir su RAM čipų “buterbrodais” (kai ant vieno čipo viršaus prilituojamas kitas čipas ir atlenkiamos kojos). Viskas buvo labai chaotiškai ir rusiškai padaryta, todėl nusprendžiau pašalinti visus “upgreidus” ir pradžioje kompiuteriuką atstatyti iki gamyklinės versijos.

Atari 800 xl repair
Continue reading →

Pirminis laikrodis ЭПЧМ

Šitą laikrodį radau buvusiam Kauno Medžio apdirbimo kombinate, ryšininkų kamurkėje. Jis jau ten buvo atjungtas nuo sistemos, nes kombinate jau kabėjo elektroniniai laikrodžiai, su VFD indikatoriais, ala “Электроника 7”.
Tai tikras elektromechaninis “šedevras”. Šedevras todėl, kad tai prietaisas kuris turi rusišką interfeisą (тонкая настройка неведомой хуйни), be kurio įvaldymo negalima paleisti prietaiso. Reikia ne tik laikrodį teisingai pakabinti, bet pavargti su mechanikos ir kontakčiukų sureguliavimu. Jei to nepadarai, švytuoklė nepasimaitina iš elektros arba švytuoklė nepastumia sekundinio disko per tuos visus “храпавиkus”.

Beja, modelis “ЭПЧМ” išsišifruojasi kaip “электрические первичные часы мощные”, tipo “elektrinis pirminis laikrodis galingas”. Galingas…

pirminis mechaninis laikrodis
Štai laikrodukas kabo pas mane fazendoje ant sienos.
Continue reading →

Spaudai ir anspaudai

Toks keistas pavadinimas “spaudai ir anspaudai” kilo… dėl LR įstatymų kvailumo. Kažkada susigalvojau, kad reikia susižymėti savo fantastikos knygeles, nes jas skolinasi kai kas. Kiek galvojau kaip tai daryti ir kreipiausi į firmelę kuri gamina anspaudus. Ir ten sužinojau, kad vienus galima gamintis, o štai kitų negalima gamintis, jie registruojami ir panašiai. Jau užmiršau kur kurie. Kai pradėjau aiškintis kuom jie skiriasi taip ir nesupratau, nes firmelės atstovas biški mykė ir panašiai. Neesmė (nors tiesa, prisiminkim apie kalio cianido ir boro rūgšties nuodingumą anot seimūnų).
Todėl kilo mintis pačiam pasidaryti… žymeklį. Šiaip, yra keletas metodų kaip tai padaryti. Pirmas bandymas tikriausiai buvo prie kokius 14 metų. Tada lazerio neturėjau, o turėjau rašalinį printerį. Tada anspaudai buvo daromi fotopolimerizacijos metodu. Man to polimero nepardavė, o ir šiaip, nebuvau toks naglas. Aš paprasčiausiai nusipirkau tą polimerą internetu 🙂

spaudai ir anspaudai - pasidaryk pats
Štai, tas polimeras. Per tiek metų išbluko dėžutė, o ir neaišku ar jis dar veikia. Komplekte buvo plėvelė, kažkoks “skalbiklis”, pertvarėlių porolonas ir aišku fotopolimeras.
Continue reading →

Ekskliuzyvas- Canon kalkuliatorius

Radau betvarkydamas stalčių senovišką Canon kalkuliatorių. Įdėjau ličio batareikutę iš kompo motininės ir viskas veikia.

Canon card LC-61T

Tai kreditinės kortelės dydžio metalinis (!) kalkuliatorius su laikrodžiu ir sekundometru. Mano tėvas kažkada pirko kai aš dar į mokyklą ėjau. Tada kalkuliatoriai buvo baisuokliškai dideli. O čia buvo navarotnas. Man jį nešiotis neleido (manau buvo brangus), o ir batareiką taupėm (gausi tu ličio tabletę tarybiniais laikais. Tada kompai dar tokiomis nesinaudojo. O ir kompai buvo tokie XT lygio).

Canon card LC-61T
Todėl ir išsisaugojo net instrukcijos. Ir dermantininis dėkliukas. Namų darbus su juo darydavau… ot nostalgija.
Kalkuliatoriukas pilnai veikia (kas jame suges) tik kiek fušeruoja tas slankiojamas režimų jungiklis. Matyt kontaktai surudijo… Dabar bandau įsivaizduoti kiek tam “aparatui” metų ir darosi baisu.

Canon card LC-61T
O aš turiu net originalią išorinę dėžutę. Paslėpiau kalkuliatorių atgal į stalčių. Bus antikvaras brangus :).

Atari 65XE

Prašom susipažinti. Būtent taip atrodė mano pirmasis kompiuteris. Deja aš jo neišsaugojau, bet laiku pardaviau už didelius pinigus, kad įsigyti Amiga kompiuterį… Bet čia ne apie Amigą, o apie Atarį.

Atari 65XE tai vėlyvesnis populiaraus ATARI 8 bitų kompiuterių atstovas. Tai buvo antrasis ATARI ir Warner Bros. firmos atgimimas skirtas specialiai rytų bloko, tarybinėm šalim. Atari 65XE buvo panašus į senesnį 800, tik surinktas naujesniom mikroschemom ir lengvai plečiamas iki 128kb versijos. Atari 65XE turėjo 64kb RAM, 1.8MHz 6502 procesorių ir 24kB ROM su OS ir BASIC. ROM buvo galima programiškai atjungti iš bendro atminties lauko ir savo reikmėm sutaupyti kiek atminties.

Atari 65XE

Kompiuteris turi kiek daugiau specializuotų mikroschemų nei ZX spectrum. Todėl jo klono niekas nepagamino. Esminis Atario privalumas prieš minėtą spektrumą, kad jis turi nuo pagrindinio procesoriaus nepriklausomus audio ir video procesorius. Video procesorius turi rodos tik 2 (dvi!) komandas, bet jomis manipuliuojant galima daryti įvairius triukus. Pavyzdžiui, kompiuteris leidžia tame pačiame monitoriaus/televizoriaus ekrane naudoti skirtingos rezoliucijos vaizdus. Arba pakeisti spalvų paletę daliai ekrano. Taip pat, kompiuteris turi hardwarinius spraitus ir todėl visokie arcade žaidimai veikia žymiai greičiau nei ant spektrumo. Taip pat, atari kompiukas turi 4 nepriklausomus audio kanalus, kurie leidžia paleisti 4 sintezuotus garsus vienu metu. Standartinis spectrumas mokėjo tik cypsėti. Atario video procesoriaus sistema kilo iš Atari 2600 game system- visu žaidumų kompiuterių pramotės. O tas minėtas 2600 turi tik keliasdešimt baitų RAM. Ne kilobaitų, o būtent baitų.

Atari 65XE

Deja, kompiuteriuką programavau labai senai ir nebepamenu visų triukų. Šis kompiuteriukas kiek sudėtingiau programuojasi nei Santakėlė, todėl klasikinė Znaikos programa paleista tik GRAPHICS 0 režime (tekstinis režimas).

Atari 65XE

Beja tam kompiukui padariau AIO2PC (SIO2PC) interfeisą ir visą softą galima užkrauti iš didelio kompo per RS232 lizdą. Windozinis kompas imituoją FD ar HDD.