va:
Iš dešinės į kairę:
- KR580IK80A (КР580ИК80А) – CPU, i8080.
- KR580IK57 (КР580ИК57) – DMA, i8257
- KR580VV79 (КР580ВВ79) – KBD, i8279
- KR580VK91A (КР580ВК91А) – GPIB, i8291A
- KR580VG75 (КР580ВГ75) -CRT, i8275
va:
Iš dešinės į kairę:
Mano angliakalbiams draugams ir šiaip smalsučiams, sukūriau Anglišką Atari 1088XEL projekto statinį puslapį.
Taip atrodo V1.0 versija su nauju bugu.
Jau seniau rašiau, kad buvo nupušimas ir paišiau SMD versiją svetimo projekto- Atari 1088 XEL (Mini-ITX Atari 8 ). Kinai pagamino pirmą PCB ir kol kas lygtai kompiuteriukas veikia. Nežinau ar kam Lietuvoje tai domina, bet Rev.0.0 likusias 4 PCB galiu padovanoti. Jei užsieniečiai jų nepaims, tikrai atiduosiu, nes jau paišau Rev.1.0, su pataisymais ir mano fantazijom. Ši revizija buvo skirta tik patikrinti ar svetima schema teisinga ir ar veikia. Šiandien pabaigiau (dalinai) ir schema veikia. Ji 99% suderinama su originalia versija, tik vietoje super brangaus USB-RS232(TTL) keitiklio aš padėjau į PCB STM32F103. Dar pašalinau vieną labai kvailą lizdą, kuris buvo tik dėl kosmetinio suderinimo su kažkokiu moduliu (Audio).
Testavimas. Nėra klavietūros kištuko (PS/2, reikia išlupti iš seno kompo). Čia minimumas, kad paleisti ir pažiūrėti. Dar nėra PAL generatoriaus, joystikų lizdų, PELĖS(!), SIO ir kažkokių prabangių išplėtimų. Kad paleisti reikia dviejų papildomų PCB- ROM lizdeliui ir MMU- PAL/GAL čipui iš originalaus kompiuterio (fuse failus ir “formules” turim, galim suprogramuoti).
Continue reading →
Tobulėjant 3D spausdinimo technologijom, atsirado galimybė pakeisti kai kurias sulūžusias plastikines detales. Mano senoviškam TI-99/4A kompiuteriui pašto ir kurjerių tarnybos darbuotojai (ne be nemokančio pakuoti pardavėjo pagalbos) nulaužė 3 klavietūros mygtukus.
Baltos spalvos- originalas, permatomi- šiuolaikinis pakaitalas. Kairėje pusėje matosi brokas- ne iš pirmo karto pavyko “nulipdyti” tinkamą detalę, kuri atitiktu visus dydžius. Pačios detalės 3D modelis idiotiškai sudėtingas. tačiau pavyko ko gero iš 4 karto.
Jei kam reikia, 3D modelį, STL formate galima nusikrauti čia:
3D model in STL format for TI-99/4A keyboard key.
Dėmesio! Šis modelis yra dešimt kartų (x10) didesnis nei reikia. Paprasčiausiai, su mano turima 3D programa taip lengviau paišyti. Spausdinant užtenka sumažinti dešimt kartų ir viskas kaip ir gavosi.
P.S. Arklys irgi brokuotas. Kol kas mažiau nei savaitę turiu šį printerį ir dar nelabai žinau visas prigulnybes.
Kol gaminausi vektorinį displėjų, pavyko eBay nupirkti neveikianti originalų Vectrex kompiuteriuką:
Remontas buvo labai trumpas- išsiurbliuoti dulkes ir pašalinti susvilusį power mygtuką.
Daugiau nuotraukų kolekcijos puslapiuose.
Trumpai- tai vienintelis buitinis vektorinis žaidimų kompiuteris. Atari asteroids buvo arcade tipo žaidimų automatas.
Mano kitam “konstruktoriui” reikia totalios egzotikos- vektorinio displėjaus. Skaitmeninis osciloskopas vos vos rodo vaizdo užuomazgas, o kineskopiniai seniai sudeginti. Todėl pradėjau ieškoti mažų, juodai-baltų televizorių/monitorių. O tokių jau nelabai yra. Ypač, kai reikia, kad veiktu nuo žemos įtampos ir dydis neper baisiausias. Mūsuose (darbe) jau seniai tokios senovės neatneša. Ir o stebukle, vakar atvežė ypač seno ekskliuzyvo. Pusiau tarybinės, pusiau Bosch gamybos CNC staklės valdymo blokus ištrauktus “bulgarkės pagalbą”. Nors blokus sumetė į krūvą, esantys monitoriai nesudužo. Gaila, bet CNC staklės buvo modernizuotos, tai dauguma monitorių buvo spalvoti, dideli CRT ir net vienas LCD. Originalūs buvo tik du- vienas tarybinis, o kitas Panasonic/Matsushita/Bosch M-C9001N:
Nors buvo apipiltas vandeniu, tepalu ir dulkėmis, korpusas susilankstė nuo smūgio į betoną, viduje esantis CRT monitorius visiškai sveikas. Biški pakibirkščiavo ir veikia. Reikėjo tik prisukti “brightness” kintamą rezistorių ir paduoti video signalą. Vartoja apie 13W iš 12V maitinimo. Ir šviečia FallOutiškai, žaliai.
Čia matosi, kad CNC staklėsė dirbo ilgai. Labai ilgai.
Dar liko tarybinis monitorius, kuris biški labiau išlenktas ir kiek didesnis. Jei jis pasileis, tai žaliasis nebus gadinamas- labai jau hipsteriškai jis atrodo. Nes norint perdaryti iš skanuojančio monitoriaus į vektorinį, tenka beveik pilnai išmesti visus vidurius. Tai geriau išmesti tarybinius Jerevano kondikus (ir KM-kes), nei kuklius Japoniškus komponentus.
P.S. Dar radau 3 vnt. 5.25″ FDD ir “clicker” klavietūrą. Irgi ekskliuzyvai.
Antikvarinių kompiuterių liga gana plačiai paplitusi pasaulyje. Tai kartu ir didelis biznis kuris remiasi nostalgija, ir kartu yra keletas entuziastų, kurie tikrai tuom užsiima tik dėl malonumo. Tokie žmonės kartais užsiima ir “svajonių” kompiuterio kurimu. Vienas iš tokių konstruktorių tai Atari 1088XEL. Tai tikras Atari kompiuteris kiek mažesniam formate ir kurtas entuziastų- nes visi failai atviri. Ko nepasakysi apie “add-on” plokšteles šiam kompiuteriui. Kitas momentas- tokiam kompiuteriui surinkti reikia originalių mikroschemų, kurios jau ~30 metų kaip negaminamos.
Aš nusipirkau tik PCB ir keletą PIC mikroschemų. Visas pirkinys buvo pigesnis nei siuntimas ir Lietuvos mokesčiai. (15USD už PCB, 15USD už kelius PIC, 20USD siuntimas iš Amerikės).
Taip atrodo jau surinktas konstruktorius. Mėlynos PCB tai jau mano pakaitalai vietoje pobrangių add-on. O maketinė daro mono video. Irgi čia reikia adono.
Continue reading →
Kažkaip rašydamas apie Sinklerio kompiuterius, vis sakiau, kad inžinieriai kažką rūkė. Dabar, kai susipažinau su šiuo “nauju” šedevrų, tai galiu pasakyti, kad va Texas Instruments inžinieriai ne tik rūkė, laižė LSD, bet ir dar vartojo intraveninius narkotikus. Arba iš kitos pusės- ką galima padaryti, kai tau už nugaros stovi didžiausia mikroschemų gamybos kompanija ir jos vadybininkai sako- žinot, męs turim tokių keistų mikroschemų, ir niekas jų neperka. Gal sukurkit ką nors su jom…
Taip gimė šis kompiuteris:
O gal tai ne kompiuteris? Nes originalioje dokumentacijoje parašyta- “console”.
Continue reading →
Po ilgų eBay batalijų ir pinigų taškymo (kažkoks prakeikimas- kai aš nebandau pirkti, daiktas parduodamas už 25, o kai aš jau bandau, jį nuperka už kokius 80. Pirkėjų skaičius panašus) pavyko nupirkti atskirai pačias microdraivo kasetes (kurios beveik visos blogos), patį mikrodraivą (kaip blogą) ir ZX Interface 1, be kurio nepajungsi mikrodraivo prie kompiuterio.
Dar originalioje “pakuotėje” testavau. Iš esmės neveikė, nors “kasetėlę” suko. Susiradau manualą ir užsiroviau ant pirmos problemos: varžteliai po tuom metaliniu papuošimu. O pastarasis priklijuotas stipriai. Manualas rašo- nupupkite ir išmeskite, surinkdami užklijuokit naują. Naujų tikrai negausiu. Nors ir stengiausi lupti, biškutuką susideformavo.
Continue reading →
Pratesimas iš pirmos dalies. Pirmoje dalyje pašalinom video problemas, keitėm negyvas RAM mikroschemas ir nelabai mums gavosi pilnai paleisti kompiuterį, nors testinė ROM pasakė, kad visas RAM geras. Man pavyko susisiekti su testinės ROM autorium ir apsikeitėm keliais laiškais. Deja, jis negalėjo man nieko padėti, nes arba nelabai norėjo, arba tikrai nebuvo jo praktikoje tokių problemų. Jis tik pasakė, kad jo nuomone, ULA bloga (pagrindinė, unikali ir brangiausia mikroschema). Tokios mikroschemos gedimas nurašo visą kompiuterį į atsargines dalis ir tai reiškia, kad vėl reikės ieškoti kur nors nebrangiau 50 pinigų kainuojančio kompiuterio.
Nutariau dar nenuleisti rankų ir pradėjau skaityti kaip visdėlto veikia originalus kompiuteris. Ir perskaityta literatūra tik patvirtino, kad Sinklerio inžinieriai kažką vartojo. Kompiuteryje yra du “prietaisai” kurie nori bendrauti su atmintim- procesorius ir ta pati ULA, kuri formuoja video vaizdą. Taip pat, čia naudojamos DRAM mikroschemos, todėl jas reikia reguliariai “perskanuoti”, kad neprarasti atminties turinio. Paprastam ZX tai daro rodos ULA, o šiam 128K šedevre tai daro ir CPU ir ULA. Tai tik gelytės- kai rodomas vaizdas, ULA turi prioritetą prie video atminties ir tada stabdo procesorių (todėl mano savadarbis ZX buvo per greitas). Procesorių galima stabdyti per specialią koją, bet jis stoja ne iš karto. Todėl, kad nesitrumpintu CPU ir ULOS signalai (adresai ir duomenys), tos mikroschemos atskirtos… rezistoriais (470R). Tipo procikas dar kažką daro, o ULA jau rodo vaizdą ir ji pajungta “arčiau” RAM, tai jai ir gaunasi prioritetas. Viskas remiasi subtiliais įtampos reguliavimais per tuos rezistorius. Panašus procesas būna, kai procesorius jau nestabdomas ir kreipiasi į upper RAM , bet ULA paišo vaizdą iš low RAM.
Taigi, kiek naujesnis RAM, kartu ir kiek geresnis. Todėl jis mato abu įrenginius nekreipdamas dėmesį į tuos nuotabius rezistorius. Sudėjus senesnio tipo RAM, viskas susiremontavo. Ir kuo mažiau liko modernių mikroschemų tame banke, tuo labiau ryškėjo vaizdas. Dabar gavosi, kad žemoji atmintis surinkta ant retų 64kbit mikroschemų, o kitas bankas ant 256kbit. Nenaudojami bitai lieka nepanaudoti.
Continue reading →