Tag Archives: KOLEKCIJA

FDD magnetinio srauto skaitytuvas

Mano senienų kolekcijoje keletas kompiuterių naudoja lanksčiuosius diskus (disketes). O ir aš pats turiu gana didelę savo Amigos diskelių kolekciją. Taigis, reikalingas įrankis nuskaityti ir kartais atkurti informaciją surašyta į FD. O kartais net reikia kažkaip atkurti disketės turinį, kad paleisti kokį nors eksliusyvinį antikvarą. Atrodo galima pajungti FDD prie kiek senesnio kompo ar net panaudoti FDD su USB. Bet čia nelabai, nes šiuolaikinis kompas ir nešiuolaikinis PC skaito tik savo formatą. O egzotikos tai nelabai. Va, turiu ZX Spectrum kompiuterio, disk monitor diskų- ten sektoriai po kilobaitą. Niekas neskaito. O kaip nuskaityti Amigos diskelį? Ten pilnas ignoras į disko indeksą ir kiekvieną kartą perrašomas visas trekas. Joks PC kontroleris tos košės nenuskaitys.
Reikalingas žymiai žemesnio lygio skaitytuvas- magnetic flux reader. Yra vienas toks atviras projektas Greaseweazle. Va juo ir pasinaudosim.
Greaseweazle V4
Tai AT32F4xx, pora TTL draiverių ir USB. Galima net surinkti su STM32F103, bet pastarasis kiek silpnokas.

Tada reikia tik susirasti visus reikiamus FDD. Du variantus 5.25″ (DD ir HD), du variantus 3.5″ (teoriškai užtenka ir HD, bet kažkotai Amigos diskelių HD blogai skaitė) ir visiška egzotika- 8″ ir 3″.

O dabar kiek kitos programos, magnetinio srauto analizatoriaus screenšotai:
Continue reading →

Germanio sąmokslas

Senais gerais laikais, kai tarybinė technika buvo lempinė (kad išlaikytų atominį sprogimą, tipo) vakaruose jau buvo plačiai naudojami tranzistoriai. Pirmieji tranzistoriai buvo daromi iš germanio, buvo labai netobuli ir dažniausiai pnp tipo. Matyt tokia technologija buvo prieinama. Tarybinėje technikoje irgi pasirodė tranzistoriai, tačiau anie iš viso buvo baisūs, todėl atsirado daugybė “povariančių”: pagaminam tranzą, o poto jau jam sugalvojam modelį po atrušiavimo. Daugiausiai kogero variantų mačiau pas KT315 … internetuose pakrapščiau ir radau: KT315A, KT315Б, KT315В, KT315Г, KT315Д, KT315Е, KT315Ж, KT315И, KT315Н, KT315Р, КТ315А1, КТ315Б1, КТ315В1, КТ315Г1, КТ315Д1, КТ315Е1, КТ315Ж1, КТ315И1, КТ315Н1, КТ315Р1…
Kodėl tiek! Dvidešimt variantų! Tiesa čia silicio ir biški offtopic.

Nebuvo ir standarto tranzų žymėjime. Kaip jums Vengriškas variantas?
uher 4000
T1 tai npn, kiti pnp. O iš pirmo žvilgsnio atrodė kaip kokie laukiniai. Taškiukas prie kondikų reiškia, kad šie kondensatoriai yra tantaliniai.
Kadangi tais laikais tranzistoriai dirbo labai siauram “darbiniam” ruože, todėl schemoje nurodytos įtampos.
Continue reading →

Uher report 4000 ir 4200

Tai grynas 1966 metų produktas. Tačiau jau gryni tranzistoriai. Tai Uher Report 4000 serijos reporterių magnetofonai. Blogos būklės tokie magiukai parduodami už metalo laužo kainą, geri- artėja prie 500€. Visi magnetofonai turi vieną nemalonų defektą- greičių perjungimas ir ryšis su capstan’ų atliekamas frikcionu. O per tiek metų guma suakmenėja ir nebėra gero kontakto. O dar papildomai atsiranda visokie ūžesiai ir braškėjimai. Kiti dirželiai perkami internetuose ir lengvai keičiami.

Uher report 4200
Čia “stereo” versija. Tačiau tai ne tas stereo kur visi naudoja, o “vienpusis”, nes magiukas turi galvą tik su dviem takeliais per visą juostą.
“Rankinė greičių dėžė” dešinėje aparato iš tikro ir yra rankinė greičių dėžė, čia persijungia juostos traukimo greitis ir įsijungia motoriukas.

They had four speeds: 7½ inches per second (i.p.s. or in/s), 3¾ i.p.s., 1⅞ i.p.s., and 15/16 i.p.s. [19 cm per second (cm/s), 9.5 cm/s, 4.75 cm/s, and 2.38 cm/s].

Continue reading →

Švilpiko dienos radija

Nu gal ne visai, originale tai Panasonic RC-6025, o pas mane Sanyo Sterocast RM5320, tikriausiai 1972 metų gamybos (gali būti ir su kitu brendu, kad ir Siemens alpha). Tikrai japoniška, nes visur tik “made in Japan”, ant garsiakalbio Sanyo ir panašiai.
Sanyo sterocast
Kodėl žinau, kad yra kitu brendų? Ogi todėl, kad pirmoji radija kur pirkau buvo Siemens. Bet ji ne tik su sugadintu motoriuku (plastikinis dantratis be dantų), bet ją man dar ir stiprokai sudaužė- 70-tųjų plastikas labai trapus.
Continue reading →

RIFA- visi tai turi patirti

Kas nors kiek susijęs su senoviška elektronika, turi vieną dieną susidurti su RIFA kondensatoriais ir jų užsidegimu. Pagaliau ir aš su tuom susidūriau- toks vienas keistas prietaisas veikė ir man prireikė pavedžioti šunį, kai parsibeldžiau namo, kambaryje buvo sudegusio cukraus kvapas. Teko prietaisą ardyti ir va jums priežastis:

RIFA capacitors
Didesnis kondensatorius su skyle buvo tarp fazinio (L) ir neutralaus (N) laido. Kiti du kondensatoriai jungė minėtus laidus su žeme (PE). Kiek matosi iš nuotraukos, pagrindinė kondensatorių bėda- jų permatomas plastikas. Jis su laiku sutrūkinėja ir praleidžia oro drėgmę. Po kažkiek laiko tik buuum ir pilnas kambarys dumų.
Kondensatoriai šiais laikais nelabai privalomi, bet jei keičiam, tai didysis turi būti X klasės (ar geresnis), o mažiukai- Y klasės.

O kad žinutė nebūtų per trumpa, va jums dar viena nuotrauka:
ultrawide CRT
Taip, tai “ultrawide” kineskopas. Tik dėl tokio formato ir užsinorėjau įsigyti šį prietaisą. Tačiau apie tai bus gal straipsnis kitą dieną ar gal tik naujas puslapis kolekcijos www.

Optinė pelė vintažiniams kompiuteriams Amiga (ir gal Atari)

Ištraukiam savo seną kompiuterį Amiga ir kažkaip neberadau pelės. Amiga naudoja specifinio modelio pelę- ten nėra jokio kontrolerio, o visi signalai apie padėtį ir mygtukus siunčiama tiesiogiai į kompiuterį. Tuo pačiu principu veikia ir Atari ST pelė, tik debilai inžinieriai sukeitė vietomis signalus. Todėl Atari pelė neveikia su Amiga ir atvirkščiai.

Pradžiai norėjau kur nors surasti rutulinę pelę ir pajungti tiesiogiai laidus prie fototranzistorių. Bet pasirodo, rutulinės pelės taip jau ir nesimėto. Beja originali Atari ir Amiga pelė tai rutulinė pelė. Tada pradėjau laužyti optines peles, nes senoviškos optinės pelės turi du čipus- vienas interfeiso, kitas- optinis modulis.

Tačiau USB pelė buvo kiek per nauja…
Amiga optical mouse
Continue reading →

Antikvarinis ROM pragramatorius

Už maždaug 50€ gavau antikvarinį (~1980) ROM, EPROM ir visokių PAL programatorių. Lygtai veikia, bet visos instrukcijos vokiečių kalba. Vadinasi “PROM-Programmiereinschub uni-prom 3250”, o gal “Promicron 4000”. Gamintojas- Celectronic GmbH Berlin.
Promicron 4000
Dar yra dėžutė adapterių, nes čia vos ne kiekviena didesnė grupė čipų turi savo adapterį. Kitas navarotas- turi TTY jungtį. Rimtai, ne tik RS232, bet tikrą TTY su srovės kilpą ir 50 bodų perdavimo greičiu. Netgi su galvaniniu atrišimu. Teoriškai galėčiau pajungti savo teletaipą!

Kam man jo reikia? Nereikia man jo, bet pasirodė įdomus. O dabar vienintelis panaudojimas- jei kam nors gyvenime prireiks atstatinėti kokį ypač senovinį aparatą ir staiga reikės nuskaityti ar net užprogramuoti visišką egzotiką, tai žinot kam reikia rašyti.

keisti cipai
Čia kelis lapai iš dokumentacijos. Tikrai negirdėti ir keisti čipai. Nors pagal logiką, jei yra 2764, 2732 ir 2716, tai kodėl neturi būti kokie nors 2708 ar 2704? Ar net 27S15 ar 27S20!

Pats aparatas tai Z80 pagrindu padarytas multi PCB kompiuteris. Kaip atminties buferį naudoja SRAM čipus, tai tikriausiai buvo labai labai brangus prietaisas.

Prabangus mikrofonas

Kartais būna keistų sutapimų. Rašiau apie išmesta transyverį UP2NV. Ir jam reikėjo kokio nors mikrofono testavimui (Morzės raktą padariau iš senos kompiuterinės pelės). Ir visiškai netikėtai, visiškai nesusije su praėjusiu išmetimų į supirktuvę atnešė dieduko palikimą*. O ten tarp visokių daikčiukų mėtesi ZETAGI MB+9 mikrofonas. Aišku jis buvo kiek patobulintas ir pagal jungtis buvo sujungtas su Kenwood radijo stotim- kažkoks mistinis savadarbis modulis kuris generavo kažkokį toną (dar nepaleidau).

ZETAGI Italy MB+9
Laimei viduje rodos nieko nebuvo pritobulinta, tai pagal originalias schemas pajungiau laidus ir lygtai veikia.
Continue reading →