Seniai jau rašiau apie vandalizaciją. Nelabai ir buvo proga, tačiau nesenai ėjau per sandėlį ir pamačiau ant žemės PCB. Dėmesį atkreipė labai jau daug vienodų detalių.
Deja, nežinau iš kokio prietaiso tai išlupta ir kaip tiksliai tai veikė ir kam to reikėjo. Pačios PCB aš nepakėliau, tik nufotografavau. Paprasčiausiai viso šlamšto nesukaupsi.
Tai greičiausiai kažkoks padidintos įtampos FET(?*) jungiklis. Tačiau technologija tikriausiai senoviška- kai FET tranzistoriai dar buvo mažavolčiai, o IGBT dar nelabai buvo pasiekiami komerciškai. Arba tai kažkokio išprotėjusio mokslininko eksperimentai.
Vienoje PCB pusėje matosi kažkoks valdymas ir maitinimo šaltinis- kitoje pusėje labai daug tranzistorių. Kadangi nėra radiatoriaus, tai greičiausiai arba sistema veikia impulso režime arba nera visiškai srovės. Gal buvo iškraunamas koks nors aukštavoltis kondensatorius.
Continue reading →
Tag Archives: HV
Pramoninio HV maitblokio perdarymas į EU variaciją
Dar tokio tipo straipsniuko nerašiau. Paprastai rašau, kai jau viskas išbaigta ir padaryta… ar bent jau dalinai veikia. Šį kartą straipsniukas apie darbo eiga. Ir dar neaišku, ar šis projektas bus pabaigtas sekmingai- gal paprasčiausiai netgi donoras yra negyvas.
Taigi donoras ir prietaisas kurį norių perdaryti iš amerikoniško ar japoniško standarto:
Tai “High Voltage Technology Inc.” kontoros produktas- aukštos įtampos reguliuojamas šaltinis, panašus kaip mano savadarbis, tik didesnis, stipresnis, ir gal geresnis. 🙂 Beja, jei kas pastebės, kad buvo suvandalizuotas ne vienas toks prietaisas: kai kurie trafukai ėjo į mano maitblokį, o štai trafukų šerdis ėjo į mano indukcinio kaitinimo aparatą! Kaip čia užsitesė tiek laiko? Ogi labai paprasta- tai buvo lobis iš Panevėžio Ekrano fabriko, dalį to lobio išardžiau, poto tą paletę užkonservavo keliems tai metams ir jos negalima buvo liesti. Ir štai, 2012 metais pradėjo ir pabaigė ardyti tą paletę… Tai liko du maitblokiai, vienas paprastas reguliuojamas laboratorinis (defekt) ir šis aukštos įtampos, tačiau netestuotas. Nes ant prietaiso parašyta INPUT 100VAC. Aišku galima paleisti per trafą ir numušti įtampa, tačiau man tas nepatinka. Gali prireikti rimto trafo… pabandom paskaičiuoti maitblokio išėjimo galia: 40kV ir 6mA … mili ir kilo susiprastina- 40*6 =240W, o tokio prietaiso naudingumo koeficientas tikriausiai labai prastas, todėl be 500 ar daugiau vatų neprasisuksi…
Aišku parašiau laišką gamintojams, gal padės. Pvz. Rohde & Schwartz atsiuntė bent jau prietaiso manualą kur aprašyti visi pinoutai (čia apie kitą, dar neaprašytą prietaisą).
Tačiau geriau pažiūrim kas viduje ir ką čia galima iškarto pakeisti.
Continue reading →
Aukštos įtampos laboratorinis reguliuojamas šaltinis
Ir štai, keletos prieš tai rašytų straipsnelių apibendrinantis straipsnis: DC aukštos įtampos, laboratorinis, reguliuojamas maitinimo šaltinis. Su “floating” išėjimu. Dėmesio, šis šaltinis tikrai pavojingas ir nerekomenduoju šią schemą atkurinėti pradedantiesiems, lameriams ir nezgrabailom. Kodėl tai žiauriai? Todėl, kad čia mirtina įtampa ir srovė. Tuo labiau, kad čia dalyvauja ir aukštos įtampos kondensatoriai, kurie mėgsta kaupti energiją ir kartais netikėtai kur nors iškrauti. 
Nors šaltinis padarytas kaip iki 3000V (3kV), tačiau tai tik dėl to, kad mano voltmetro skalė tokia, ir aš nenorėjau ją perpaišyti. Išėjimo įtampa priklauso tik nuo išėjimo trafo, diodų ir kondikų. Mano naudojamos detalės teoriškai gali išlaikyti ir 12kV įtampą. Kadangi reguliavimo metu mačiau vos ne centimetro ilgio kibirkštį, tai 10kV tikrai buvo.
Continue reading →
Kilovoltmetras
Konstruojamam prietaisui prireikė kilovoltmetro (to kur tūkstančius voltų matuoja). Tačiau buvo kelios sąlygos- įtampos šaltinis yra atjungtas nuo žemės ir gali bet kuris gnybtas būti įžemintas. T.y. jei reikia, sakysim +2kV, tai neigiamą gnybtą įžeminam. O jei reikia minus -2kV, tai paprasčiausiai įžeminam teigiamą gnybtą. O dar gali būti bet koks tarpinis variantas.
Kitas reikalavimas- maitinimo šaltinis negalingas, todėl reikia ekonomiško voltmetro. Pvz. išluptas iš TV siustuvo voltmetras naudojo… 6 kilo omų rezistorių ir paprasčiausią ampermetrą, rodos 5mA (arba 75mV). Galima pasiskaičiuoti, kiek W energijos išsiskiria ant to rezistoriaus.
Internete panašių sprendimų greitai neradau, todėl pradėjau nuo teorijos:
Tai PSpice student versija. Teoriniams paskaičiavimams kaip tik. Čia beja jau advanced schema. Pradinė buvo su teoriniais įdealiais operaciniais stiprintuvais. Beja kogero R3 (R2 Eagle) ten nereikalingas, R8 ir R9 vienodi … 🙂 Čia taip gavosi, kad kai dariau įliustracijas, pradinė schema jau buvo išdraskyta ir surašyti eksperimentiniai skaičiai.
Continue reading →
Aukštos įtampos kištukas
Prireikė tokio… ir gana greitai. eBay siūlo kažką, bet brangiai. Iki 5kV tipo laiko. Kiek apžiūrėjau foto, atstumas kiek mažokas mano eksperimentui. O kam man prireikė kištuko? O todėl, kad aukšta įtampa tai pavojinga ir visokie pajungimai ant snarglių jau nepatinka. Norisi šaltini uždaryti saugiau. Todėl nutariau pameistrauti kaip šaltkalvis. Tuo labiau kad turiu patogų įrankį- mažas tekinimo staklikes (pirkau už 300Lt).
Kaip donoras ėjo standartinis BNC kištukas iš parduotuvės. Teko nupjauti krasčiuką ir pašalinti vidurius. Dar viduje kiek padidinti skylutę. O štai sunkiausia dalis- plastikinis viduriukas. Medžiagos šaltinis- seno LCD monitoriaus matricos pagrindas.
Continue reading →
HID – pavojingas grožis
Čia toks, meninis straipsniukas. Senai jau tokius rašiau. Darbe laikas nuo laiko atsiranda visokios naikinamos mokslinės technikos, ir jei suspėju, tai stengiuosi išlupti įdomias lemputes. Juolab, kad kai kurios lemputės pavojingos ir jas negalima daužyti. Viena iš tokių lempučių, net nežinau iš kokio prietaiso, tačiau lemputė tikrai ne tarybinė. Tai HID (high intensity discharge) lemputė, su gyvsidabrio užpildu. Sprendžiant pagal gyvsidario lašo dydį, tai ypač didelio slėgio lempa (ten rimtai, šimtai atmosferų slėgis gaunasi). Kita šios lempos įpatybė- ji labai kokybiškai padaryta. Kadangi išliko paraloninis laikiklis, tai spėju, kad lempa nenaudota.
Čia bendra nuotrauka, kad įsivaizduoti lemputės dydį. Tačiau nelabai kas ir matosi. Tolimesnės nuotraukos aiškesnės ir jei ant jų paspausti, pasimatys žymiai didesnė nuotrauka.
Continue reading →
Elektroterapija
Betvarkant jau seniau minėta polikliniką radom magiškus elektrodus nuo kažkokio aukšto dažnio aukštos įtampos “medicininio” prietaiso. Pagal dėžutės supuvimą, spėju taip 1960 metai. Tai trys išlikę stikliniai elektrodai ir dar supuvę laikytuvai. Elektrodus nuploviau, išknisau garažą ir vėl suradau teliko transformatorių. Pajungiau prie savo “naudingo generatoriaus” ir pradėjau “holistines terapines procedūras”. Kas įdomiausia, kiek paguglines, radau, kad ir dabar pardavinėja tokius prietaisus, tik jie pasidarė “hand held”. Originalus buvo tikriausiai su lempiniu generatorium.
Tai pasirodo, “grybo” formos elektrodas. Gerai gydo raukšles ir spuogus. Ši išmintis iš interneto…
Elektros išlydis gražiai išplatėja ir pasiskirsto per didesnį plotą. Jei paliečiu tik piršto galiuku, kibirkštis šoką į patį piršto galą ir jau biški skauda. Matyt mano generatorius kiek per galingas. Daug ozono…
Dabar delnas bus be raukšlių ir celiulito. 🙂
Kitas elektrodas tai šukos. Čia jau net diedai savo retėjančias ševeliūras gali pakibirkščiuoti.
Nelabai tikiu kad kiek nors padeda. Greičiausiai placebo efektas ar panašiai. Tiesa, šiokia tokia šiluma jaučiasi. Bet ar tai sveika ir ar padeda tai jau ne man spręsti.
Šioje nuotraukoje matosi, kad kontakte lekia kibirkštys. Todėl filmuke aš pasitrinu ir pamakaluoju pirštus- elektra degina.
Dar vienas elektrodas kurio nėra nuotraukos- tai paprastas vamzdelis. Jo dydis toks, kad į nosies šnervę tikrai įkištum. Ar į kokią nors kitą skylę.
O dabar kiek ilgesnis filmukas. Negalvokit, kad tam šuniui ten skauda- jis toks susigūžęs tik dėl to, kad jis nelabai mėgsta visokius švytinčius ir smirdančius daiktus. Bet kadangi šeimininkas pakvietė, tai nusižeminęs atėjo prie kameros.
Žodžiu visiška nesamonė, bet dar gaminama. Tikriausiai seniau buvo net rimtoje medicinoje naudojama. Dabar tik “biobtron” lygyje. Žodžiu gryna holistika. Kad ir ką tai reikštu. 🙂
Svarbu, kad instrukcijoje yra šios eilutės:
“Disclaimer: The Violet Ray is not intended for use in the diagnosis of disease or other conditions or in the cure, mitigation, treatment or prevention of specific skin disorders or diseases.”
Mikrobangės transformatorius
Trumpas iliustruotas straipsniukas apie mikrobanginės krosnelės transformatoriaus perdarymus. Tokį transformatorių tikrai lengva gauti- jie praktiškai negenda, todėl visokios remonto dirbtuvės tikrai parduos už metalo laužo kainą.
Continue reading →
Jokūbo kopečios
Pas mane kūrybinė krizė. Nu totali nedarbo nuotaika. Tinginystės priepuolis. Gryna pimpiliacija užpuolė- matyt toks amžius. Ateinantis po viduramžio krizės. 🙂
Todėl nutariau prisiminti vaikystę, тряхнуть стариной ir nupūsti dulkes nuo seno daiGčiuko gulinčio garaže. O tas daikčiukas- neoninės reklamos transformatorius (ТГ-1020У1):
Tai aukštos įtampos trafas turintis viduje magnetinį šuntą. Tai pasiekiama srovės stabilizacija. Angliškai kažkaip “self ballasting transformer”. Esmė tokia, kad šio trafo aukštos įtampos apviją galima trumpinti kaip užsinori ir trumpo jungimo srovė neviršys 26mA (kaip tik tik arti smertnos dozės). Atviros vijos įtampa anot dokumentacijos turi būti kažkus 10kV (10 000V). Dabar, kai rozetėje kiek daugiau nei 220V, tai išėjimas kiek didesnis. Bet neturiu prietaisiuko pamatuoti šį parametrą. Trafas suvyniotas kaip dvi apvijos po 5kV su centrinę atšaka prijungta prie trafo korpuso. Taip konstruktiškai apsaugota trafo apvija nuo pramušimo. Bet kartu gaunasi taip, kad negalim aukštos įtampos vieno galo įžeminti, kad gauti 10kV žemės atžvilgiu. Beja ši trafuką aš nupy…nau nuo parodos kalno. Bet tada jau ten pakabintos lemputės buvo visos sudaužytos ir nebeveikė. Beja, lyrinis nukrypimas- ot buvo žmonės su fantazija. Visi parodos kalno gatvės stulpai turėjo rodos po du trafus kurie švitino kelių spalvų dekoratyvinį apšvietimą. Iš pradžių buvo kažkas panašau į maskvos olimpinių žaidinių ženklus, po to kažkas kito- nepamenu. Naivus buvo tie tarybiniai žmonės.
Vienas iš lengviausių eksperimentų ir visai gražiai atrodančių: Jokūbo kopėčios arba judantis elektros išlydis. Paprasčiausi du nuogi laidai einantys beveik lygiagrečiai ir į viršų. Apačioje kiek siauriau, kad čia prasidėtu išlydis, viršuje plačiau, kad lengvai baigtusi.
Tai rodos dviejų sekundžių išlaikymo nuotrauka. Todėl matosi išlydis per visą laidų ilgį.
Kiek kitas rakursas. Beja, nuotrauka ir eksperimentas darytas lauke ir vėjas kiek trugdė eksperimentui. Kažkada buvau ikišęs tuos laidus į stiklinį vamzdį nuo dienos šviesos lempos, tai ugnelės bėgiojimas buvo kiek stabilesnis, bet ir žymiai greitesnis- suveikė kamino efektas.
Šio eksperimento paaiškinimas labai paprastas- išlydis (plazma) labai karštas. Šiltas oras (dujos ir nedujos) lengvesnės ir kyla į viršų nusitemdami išlydį iki laidų galo. Ten išlydis išilgėja ir nutrūksta. Tada pramušamas trumpiausias tarpelis apčioje ir procesas kartojasi.
Primityvi apsauga nuo žaibo viršįtampių
Dabar taip visur žaibuoja, poto neša man kompus pažiūrėti… atsibodo. Va greitai surinkau primityvią apsaugą. Tam panaudojau tris varistorius. Vienas S20K275, kiti kiek mažesnio galingumo (rodos S14K275).
Didesnis varistorius pajungtas tarp “L” ir “N”, tuo tarpu mažesni pajungti tarp “L” ir “PE” bei “N” ir “PE”.
Pagal datašytą, S20K275 varistorius turi štai tokius parametrus:
Vrms=275V, Vdc=350V, Imax(8/20uS)=8000A, Wmax(2ms)=151J, Pmax=1W, V(1mA)=430V, Vc,max=710V, Ic=100A.
Mažesnio galios atitinkamai maždaug per pusę mažesnės.
Pakeliui įdėjau dar nedidelę neoninę lemputę, kad šviestu ir indikuotu elektros buvimą.
Aišku, tokia nesamonė nuo rimtos bėdos apsaugoti negali, tačiau jei koks superjautrus prietaisas persikrauna nuo ištraukiamo iš rozetės “proso”, tai tai įdėjus tokį kištuką situacija turi pagerėti. O jei ir tinklai padovanos kokį nors aukštos įtampos spaiką, tai vis didesnė tikimybė kad jis bus suvalgytas šitų varistorių, nei pateks į kokį brangesnį prietaisą.