Vasaros darbai fazendoje:
Smala ir durelės.
Continue reading →
Tag Archives: FAZENDA
Palėpė
Yra tokia tradicija pas mane, kad laikas nuo laiko reikia ką nors remontuoti. Buvo laikas keičiau aplink langus ir kitus langus, grindis, sienas, buvo laikas- knisau drenažą. O dabar atėjo laikas kai pradėjau griauti palėpę. Nežinau tiksliai kas sugalvojo, bet mano fazendoje tarpas sienoje ir palėpėje lubos-grindys apšildytos … kailiukų atraižom. Taip, taip, tikrų žvėrelių kailiukų gabaliukai. Tie kailiukai apdoroti kažkokia chemija, nes kažkaip jų nevalgė kandys. Tačiau po kažkiek laiko kažkas juos vistiek griaužė. Ko pasekoje atsirado daug dulkių, kakučių ir šiaip smarvės. O senstant atsirado dar ir alergija. Todėl nutariau visdėlto išmesti lauk tuos kailiukus. Šį procesą pradėjau jau griaudamas sienas, o dabar pratesiau kambario lubom arba palėpės grindims. Pakeliui nutariau truputi pastorinti ir modernizuoti. Kodėl nedariau vasaros metu? Todėl, kad palėpėje galima numirti nuo karščio.
Kitos bėdos- viskas kreiva ir atstumai tarp balkių neatitinka standartiniu 2500/1250/625. Lieka arba perpjauti plokštes ir turėti dau atliekų arba daryti kvazi balkius. Kadangi atstumai tarp balkių didokį, tai kartu gausis kaip ir tvirtesnės palėpės grindys. Dabar palėpėje vaiksčioti negalima- nes vaikščiojasi per lubas.
(Čia sudėtingiausia dalis- aplink kaminą ir prie pat liuko. Visur kitur bus be “dailiojo pjaustinėjimo”.)
Medžiagos pasirinktos tokios, kad tokias turėjau (starter pack), kažkiek reikės nupirkti.
Buterbrodas gausis toks (iš kambario laukan):
- Medinės lubos. Reikia išlaikyti “sodo namelio” stilių.
- Garo izoliacinė plėvelė, ta “veidrodinė”. Rinkausi ne dėl veidrodiškumo, o dėl armavimo ir kainos.
- Mineralinė vata, ~5cm. Tai “priešgaisrinis” sluoksnis. Jame taip pat eina laidai. Laidai sukišti į gofrą ir nuo garo plėvelės izoliuoti stiklo audiniu (nu turėjau aš lyšnus stiklo tapetus ir esu paranojikas).
- Finofoum puta, 5cm.
- Mineralinė vata, Quantum Satis – iki viršaus. Kažkur iki 30 cm bendro storio.
- Vėjo izoliacinė plėvelė. Kad nedulkėtu vata.
- Nedidelis tarpelis garo cirkuliacijai.
- OSB plokštė. 25mm storio. Kodėl stokia stora, o todėl, kad esu glušas ir pirkinėju nesamones internetu. Gerai, kad pardavėjas neturėjo mano užsakytu didelių plokščių ir davė už tą pačią kainą mažas ir špuntuotas. Kodėl aš durnas? Todėl kad aš didelių nepakelčiau ir neprakiščiau pro palėpės liuką.
Ir dar, visus darbus darau su rimtu 3M respiratorium. Jis pilnai filtruoja viską. Ne tik dulkes, bet nesijaučia nei dumai, nei papiltas vaitspiritas.
Gregoro Mendelio pėdomis
Beeinant Gregoro Mendelio pėdomis, galima atlikti tokį eksperimentą: paimti geltonus, kietus rutuliukus ir juodas sūtraukas. Poto sukrušti juos tarpusavyje.
Pradinis variantas- geltoni, tai auginami Lietuvoje, gal pašariniai, o gal žmoginiai. O tie juodi sūtraukos- tai jau amerikoniškų dekoratyvinių variantas.
Pagal Gregą, turi gautis- du variantai pradinių, poto juodi- kieti- apvalaini, geltonos sūtraukos ir kas nors dar? Praktiškai gavosi:
Tie blyškus nesusipratimai tai gal ne hibridas, o paprasčiausiai nesuspėjo subręsti. Tai jau antra hibridų karta. Pirmoji karta buvo visiškai pagal Gregą, čiau jau atsirado ir kažkoks dar chaotiško išsidėstymo faktorius.
Panašiai gavosi ir su kiniškom saulėgrąžom iš aliekspreso: Lietuviškos paprastosios su kiniškom pilnavidūrėm padarė visą šeimą hibridų…
Deja, klimatas kiek netinkamas – nors ir karšta vasara, bet ji buvo per trumpa. O ir namiškiai kažkaip nemėgsta mano eksperimentų su genetika 🙂
Lobis
Kai geras oras, o smegenys lydosi nuo protinio darbo, tada reikia imtis fizinio darbo. Kad ir pastato pamatų atkasimo.
Kažkaip nelabai sekasi. Pirmiausia- pamatų konstrukcija kažkokia iškreipta. Greičiausiai iškasė “katlovaną”, priliejo bet kaip betono ir tik poto sudėlio pamatus ir rūsio sienas. Ko pasekoje, iš išorinės pusės negaliu patekti žemiau rūsio grindų. Nebent kastis dar į šoną arba gal laužtis tiesiogiai.
Dabar matosi, kad išorėje viskas sausa, o patalpoje tiesiog kažkoks šaltinis. Kaip iki jo prisikasti?
O kitas malonumas, kad tarybiniai statybininkai suvertė visas statybines atliekas prie sienos ir per jas kastis labai sunku.
O dar ir lobį radau. Tai ne šventi žydų kaulai, bet “fomka” (фо́мка)- laužtuvas ir vinių traukiklis. Išgulėjo 44 metus ir beveik kaip naujas. Laužtuvas nėra labai didelis, paprasčiausiai šuva labai mažas. Ir jis neneša tą laužtuvą.
Pompa
O kodėl nėra tipinių straipsnių? Ogi todėl, kad kai ryte atsuki vandentiekio čiaupą ir išgirsti rusyje žviegianti vandens siurblį, tai meti bet kokias fantazijas ir puoli remontuoti tai kas labai svarbu.
Siurblys statytas mano tėvo prieš kokius 40+ metų. Nežinau iš kur, bet tarybiniais laikais tėvas gavo Itališką siurblį kuri prijungė prie tarybinės automatikos ir šitas hidroforas gana gerai veikė. Tiesa, kiek pamenu iš vaikystės, vieną kartą tai tikrai (o gal ir daugiau) motoras svilo (tikriausiai dėl fazių trūkumo ir gal dar dėl stall (sustojimo)). Dar kažkada pati pompa buvo užšalusi ir jos korpusas atsidarė nuo ledo. Ir dar rodos ten turi būti kažkas kas užkelia apsukas mechaniškai (o gal tai mano vaikystės haliucionacijos), bet dabar sparnuotė sukasi 1:1 su motoru.
Taigi, išgirdęs širdį drąskanti kaukimą aš nuėjau į rūsį… motoras ranka vos sukosi, kaip sako “шарики за ролики” t.y. guoliai visai subyrėjo. Sukryžiavau pirštus ir atskiriau motorą nuo pompos. Pasisekė- parėjo motoro guoliai, o pompa gana lengvai ir be pašalinių garsu sukosi.
Kadangi technika ne rusiška, o ir gal kelis kartus ardyta viskas man gana lengvai išsiardė. Viduje biški rūdžių buvo, bet šiaip viskas normaliai.
Continue reading →
Fazendos grindų klojimas
Darbe kalbėjausi su vienu diedu ir pasakojau, kad dedu savo fazendoje laminuotą parketą. Ir mano pašnekovas labai nustebo, kad dedu pats, nes tai sudėtingas darbas… Bandžiau paaiškinti žodžiais, bet nelabai gavosi. Galu gale nusprendžiau, kad ne visi turi “erdvinį mąstymą” ir nelabai suvokia kaip čia viskas paprasta. Internetas pilnas instrukcijų kaip dėti tą laminatą ar parketą, tačiau nutariau parašyti savo variantą. Tuo ir užpildysiu spragą interneto puslapiuose. Nors nereikia čia jokių instrukcijų- reikia erdvinio mąstymo :).
Pirmiausia reikia laminato ar kokio klijuoto parketo. Pirmos mano dėtos grindys buvo paprasto kartoninio laminato. Antros dėtos grindys- trisluoksnis ąžuolo parketas kurį prieš kokius metus ir biški labai akciingai nupirkau už <10€ už kvadratą. Tai buvo savikaina, išpardavimas, transportavimo brokas, nelikvidiniai likučiai ir panašiai, tikrai tokiom kainom gauti sunku. Oj, pamelavau, antros grindys buvo mažam kambarėlyje irgi laminuotas parketas, bet jau po 16€ už kvadratą iš senukų per trečiadieno akcijas.
Dar reikia instrumentų- plaktuko, minkštos medienos lentos gabalo (kad per ją daužyti parketą kai jis neklauso), stataus kampo liniuotės, pieštuko, būtinai- kreiziuko (diskinio pjūklo, pačio pigiausio, iš senuku už ~40€), klijų. Optional- elektrinis lobzikas, bet jis labai drasko medieną. Bet jei reikės pjauti kreivę, tikrai pravers. Elektrinio kreiziuko diskinis pjūklas turi būti aštrus. Ir nenustebkit, kad kiniškas kietmetalio pjūklas ims ir atšips. Šiuolaikinis parketas tikriausiai kietesnis už kinišką “pabeditą”. Todėl man reikėjo kito diskelio- su daugiau dantukų:
Continue reading →
Steampunk: bra
Kažkaip visai gražiai pasirodė man steampunk stiliaus šviestuvai. Kiniški buvo brangūs, ilgai laukti ir nelabai norimo stiliaus. Šiaip, man reikia dviejų bra. Todėl nutariau pasigaminti savo versiją. Viskas prasidėjo nuo interneto naršymo, galvojimo. Bet viskas baigėsi “crazy” vizitų į senukus kur biški paterorizavau santechnikos skyriaus pardavėjus.
Čia pirmi eskizai su jau pirkiniais.
Continue reading →
Kapitalinis kabliukas
Dabar aš gyvenu kaime, tai biški mažiau elektronikos, o biški daugiau ūkio darbų. O dar ir internetas toks, už trys eurus. Tik pajungi windowsinį kompą ir iškarto baigiasi, nes niekur neradau kaip paaiškinti, kad šitas wifi tai toks, iš kurio nereikia siurbti updeitų. O dabar biški rankdarbių. Man visada patikdavo visokie stipriai pagaminti daikčiukai, ypač visokie “smetoniški” buities rakandai, kurių dar buvo galima rasti Lietuvoje. Yra tokie senoviški kokliai su gražiais rimtais kabliukais kam nors džiovinti ir ant jų viskas normaliai kabo… prireikė vienoje vietoje kaime pagaliau prisukti kabliuką ir kažkaip aš neradau kažko panašaus į smetonišką. Visokios plastikinės nesamones atpuolė iškarto, o stipresni ir fainesni metaliniai variantai pobrangiai kainuoja. Jau galvojau, kad liks įkaltas vinis, tačiau netyčia aptikau kažkokią elektrotechninę detale:
Tai tikriausiai kažkokio jungtuvo ar kirtiklio mechaninė jungtis. Alavuota bronza ar žalvaris (nepatikrinau, o ir nesvarbu), lengvai apdorojama. Todėl buvo pasirinktas pusiau rankinis kabliuko gaminimas.
Continue reading →
Pirminis laikrodis ЭПЧМ
Šitą laikrodį radau buvusiam Kauno Medžio apdirbimo kombinate, ryšininkų kamurkėje. Jis jau ten buvo atjungtas nuo sistemos, nes kombinate jau kabėjo elektroniniai laikrodžiai, su VFD indikatoriais, ala “Электроника 7”.
Tai tikras elektromechaninis “šedevras”. Šedevras todėl, kad tai prietaisas kuris turi rusišką interfeisą (тонкая настройка неведомой хуйни), be kurio įvaldymo negalima paleisti prietaiso. Reikia ne tik laikrodį teisingai pakabinti, bet pavargti su mechanikos ir kontakčiukų sureguliavimu. Jei to nepadarai, švytuoklė nepasimaitina iš elektros arba švytuoklė nepastumia sekundinio disko per tuos visus “храпавиkus”.
Beja, modelis “ЭПЧМ” išsišifruojasi kaip “электрические первичные часы мощные”, tipo “elektrinis pirminis laikrodis galingas”. Galingas…
Štai laikrodukas kabo pas mane fazendoje ant sienos.
Continue reading →
Titaninis kastuvas
Čia ne apie titaninį šiupelį, o apie kastuvą. Metalo laužo kruvoje buvo labai daug tokių kastuvų ir visi buvo su panašiu defektu. Nežinau, ar čia gamybos brokas ar eksploatacinės problemos. Pagal bendrą susidevėjimą linkstu manyti, kad tai visdėlto gamybos brokas. Paprasčiausiai per didelis apkrovimas štampuojant ir metalas sutrukinėja.
Pats kastuvas klasikinės formos, juntamai lengvesnis. Kaip kasa negaliu pasakyti. Tačiau vieną vienetą nutariau suremontuoti.
Continue reading →