Konstravime man sunkiausia dalis- mechaninis apdirbimas, korpusai ir kitas šaltkalvio darbas. Šiaip man net inkilą tiesų pagaminti didelė problema… 🙂 Tačiau kartai gyvenimas priverčia čiupti reples, žirkles, plaktukus ir kitus instrumentus.
Megėjiškame konstravime dažnai naudojamas lakštinis aliuminis- daromi korpusų dėžutės, visokios durelės, panelės ar radiatoriai. Aliuminis- minkštas metalas, bet ko jis, rupužė, tai sunkiai pasiduoda buitiniam apdirbimui? Ogi todėl, kad šis lakštinis aliuminis… nėra aliuminis. Grynas aliuminis aptinkamas tik šynu pavidalu elektros pastotėse- jis ten minkštas, lengvai lankstomas. O šis lakštinis aliuminis yra kokios nors rušies diuraliuminis (aliuminio lydinys su priedais, kurie sutvirtina aliuminį, pagerina jo sąvybes. Panašiai kaip legiruotas plienas).
Diuraliuminis turi tendencija su laiku kietėti- čia jo pagrindinė sąvybė. Kol detalė apdirbama- jis minkstas, plastiškas metalas. Po kažkiek laiko- sukietėja. Kartais taip sukietėja- kad pasidaro trapus ir lūžta nuo menkiausio palenkimo.
Kad išvengti diuralio apdirbimo kančių, reikia panaudoti metalo terminį apdirbimą: atkaitinimą, grūdinimą ir atleidimą.
Užgrūdintas diuraliuminis- minkštas apdirbimo metu, vėliau sukietėja. Grūdinama taip: įkaitinam metalą iki 360-400°C. Kas neturi IR termometro, temperatūrą gali pasitikrinti braukiant medine degtuko dalim per metalą- jei lieka juodas brukšnys temperatūra kaip tik. Kiek pakaitine metalą, metam jį į šaltą vandenį.Jis suminkstėja ant tiek, kad jei norima išlginti poros milimetrų lakštą nebereikia net plaktuko- padedam lakštą ant lygiaus paviršio (pvz. ant keraminiu plytelių) ir su tešlos kočėlu išlyginam nelygumus. Nekalkit tokio diuralio- liks negražūs plaktuko pėdsakai.
Po 3 ar 4 dienų diuraliuminis vėl sukietės. Jei metalas pasidaro kiek per kietas, galima panaudoti atleidimą- pakaitinam detalę iki velniai žino kokios temperatūros ir lėtai aušinam. Temperatūra nežinoma, rusiškoje literatūroje parašyta, kad prie tokios temperatūros pajuoduoja muilo (ūkinio) sluoksnis.
Atkaitinimas (отжыг) skirtas suminkštinti detalę, kad pašalinti grūdinimą (ir vidinius itempimus) ir neleisti vėliau sukietėti. Pas diuralį- tai įkaitinimas iki 360°C ir lėtas ataušinimas.
Panašus efektai galioja ir kitiems spalvotiems metalams (apie juodus nerašysiu, nes ten daugiau įpatybių ir plienus radioelektronikos megėjai rečiau apdirba).
Varis (tikras, raudonas, varis): grūdinimas (kad sukietėtu)- įkaitintą detalę (400°C) lėtai aušinti. Atkaitinimas- greitas aušinimas. Įkaitinam vario detalę iki raudonumo (600°C) ir staigiai aušinam vandenyje ar tepale.
Žalvaris (латунь, brass) suminkštinamas (kad lengvai lankstytusi, būtų kalus ir tąsus) įkaitinant iki 500°C temperatūros ir lėtai aušinamas.
