Kai žmonės turi lyšnų pinigų ir nepasitiki bankais, bitkoinais ar akcijom kokioms, tai tokie žmonės kartais perka auksą ir kažkur slepia. Investicinis auksas paprastai būna plytelių pavidale kur parašytas svoris, sudėtis, kilmė, serijinis numeris ir panašiai. Tačiau žmonės mėgsta sukčiauti ir tarp tokių plytelių pasitaiko padirbinių.
Klasikinis padirbinys- paimti volframo gabalą, tiksliau volframo ir kiektai vario lydinio gabalą ir apvilkti gana storu aukso sluoksniu. Arba į aukso plytą prikišti volframo strypų. Kodėl volframo? Ogi volframo tankis artimas aukso tankiui, o volframo- vario lydinio beveik toks pats. Tai ne specialus sukčiavimo metalas, bet kažkam naudojamas industrinis metalas. Tačiau kainų skirtumas didelis.
Gaunasi, kad plyta kaip ir auksinė, tūris kaip ir teisingas, svoris irgi teisingas. Tačiau kaina nelabai.
Išorinė analizė nieko neparodys, nes koks milimetras aukso nepersišviečia su XRF. Kaip nustatyti padirbinį? Aišku galima perlydyti- tačiau prarasi užrašus. Tada auksas iš investicinio pavirsta metalo laužu.
Yra šioks toks kainų skirtumas ir kiek kitoks pardavimo metodas. Dar galima gręžioti- tačiau tai irgi sugadina prekinį įvaizdį.
Galima peršviesti rentgenu arba gama spinduliais, bet reikės gana galingo šaltinio ir nelabai toks metodas mobilus. Lieka dar keli metodai. Galima naudoti ultragarsą- aukso ir volframo garso perdavimo greitis labai skiriasi ir industrinis defektoskopas gali užtikti paslėptą volframą. Tačiau ultragarsas turi bėdą- reikia tiesioginio kontakto su metalu. Reikia išpakuoti iš gamintojo pakuotės. O jei ten koks nors didesnis reljefas, tai net ultragarsinis gelis nepadės.
Liekas dar vienas metodas- indukcinis laidumo matavimas. Tai nekontaktinis metalo laidumo (siemensų) matavimas. Arba iš kitos pusės tai varžos matavimas. Vienas iš pliusų- galima matuoti per pakuotę. Iš minusų- reikia galvoti naudojant prietaisą.
Iš interneto: Ag: 63.0MS/m, Cu: 59.6MS/m, Au: 41.0MS/m, Al: 35MS/m, W: 17.9MS/m.
Continue reading →
