Automobilių užvedimo ir vairo užrakinimo spynelė dažniausiai tvirtinama vienkartiniais varžtais. Tokie kur užsuki, o poto paverži ir galiukas nulūžta. O va atsukti tai jau sunkiau. Kažkada bandžiau nuimti ar tai opelyje, o gal net rusiškoje mašinoje ir stipriai prasikeikiau.
Va taip atrodo nauji varžteliai.
Vienos skylutės istorija…
Laikas eina, viskas rūdija. Ir viena tokia detalytė už ~20€ padaryta iš plastiko paprasčiausiai susitraiško dėl rudžių. Pati detalytė galima sakyti yra amžina- plastikinis korpusas, viduje arba mikroschema arba paprasčiausia ritė. Tačiau sukišta į lieto metalo (o gal kalto) gabalą. Aplink detalytę kaupiasi rūdys, o rūdys labai plečiasi palyginant su metalu iš kurio jos formuojasi. Papildomai vanduo, karštis- šaltis, ledas, purvas ir plastikinis detalytės korpusas praskyla ir prasideda nesąmonės su “nekontačija”…
Darbas minimalus, todėl aplinkiniai meistreliai išsisukinėjo visais metodais- daug darbo, gal po savaitės, gal ateik kai nebus klientų… Taip prasiblaškius kelias savaites ir atsibodus užrašams displėjuje, nutariau pakeisti pats. Tačiau neturint tinkamų įrankių lieka tik vienas- ginekologinis metodas. Tikri meistrai tą sutrunijusia plastmasę išgręžia per priekį, nuėmę kelis geležius. Aš negalėjau nuimti geležių, todėl krapščiau iš galo. O ten joks normalus gręžtuvas nelenda…
Taigi, lifehakas: plastiką prakiaurinam su įkaitinta iki raudonumo vinim. Poto įsukam storą “samariezą”, poto blaškomės. Poto paimam M10 sriegiklį ir padarom netikrus sriegius. Ir tik tada nauja detalytė lenda. Sutepiam viską su “šmara” ir surenkam atbuline tvarka.
Kas žino kas per detalytė? 🙂
Kaip ankščiau rašiau, mano Honda Civic (8 gen (FN chassis)) biški nupušo ir spidometras pradėjo rodyti visas galimas klaidas vienu metu. Todėl paskaičiau kelis service manualus (ačiū Algirdukui), jutubėlėje pažiūrėjau kelis filmukus. Ir išlupau tą “instrument cluster”…
Lupasi labai paprastai, reikia kryžminio atsuktuvo, kogero PH1 ar PH2 ir stiprių nagų. Daroma tai:
Visos jungtys turi fiksatorius- nenaudojam primityvios jėgos.
Continue reading →
Važiuoji sau, nieko blogo nedarai, staiga “dzing” ir automobilio prietaisu panelė praneša apie pasaulio pabaigą:
Continue reading →
Važiavau čia kaiptai šiandien iš darbo Baršausko gatve, sustojau prie Tunelio, Breslaujos ir Žuvinto sankryžos šviesaforo ir staiga buummm. Įvažiavo kažkoks jaunuolis į auto subine. Su mėlyna mašinyte. Tik skysčiai visokiek ištyško. Nu avarija ir tiek. Tačiau prasidėjo nesamonės- jaunuolis pradėjo siūlyti 1000Lt, poto 2000Lt. Atsakiau, kad man neįdomu, pas mane Kasko ir pildom deklaracijas. Tada jis sako darom be policijos, duodu 3000Lt. Tačiau jau tai buvo pernelyg įtartina…
O ir sužalojimai man pasirodo didoki. Todėl nesileisdamas į kalbas skambinu 112, bendruoju pagalbos telefonu. Ten kol atsiliepė, bobikė sako pildykit deklaracijas. Aš sakau, kad klientas itartinas ir nelabai pildo. Sujungė su policija. Jiems vėl aiškinti, pakeliu akis į galinio vaizdo veidrodėli… blia, nėra automobilio. Tai ir policijai pasakiau “blia, pabėgo katik”.
Susidarė didelis kamštis visi aplinkui nervuojasi, nes aš nesitraukiu iš kelio nė per metrą- laukiu policijos. Ir kas durniausia- visiškai neatsimenu automobilio numerio, net markės nežinau. Net spalvą nelabai pasakyčiau, tačiau aplinkui pribyrėję plastiko gabalai rodo, kad tai tamsiai mėlyna…
Policija atvažiavo gal po vos ne valandos. Popierizmą tvarkė antra tiek. Poto važiavau į policiją, ten išrašė pažymas visokias draudimui ir t.t.
O namie parodžiau artimiesiems filmuką:
O poto dašuto peržiūrėti dar kiek daugiau. Ir visoje gatvėje aplenkta buvo tik viena mėlyna mašina- Mazda 323, valstybinis numeris GBC386. Tikriausiai būtent šita mašina ir smeigė subinėn.
Paskambinau policijon, o ten jau nebe CSI… burčina, sako pasikeitė pamaina ir t.t. Teks rytoj iš pat ryto važiuoti su video medžiaga ir savo samprotavimais. Gi gali jie surasti tą automobilį kol dar nesuremontavo…
Trumpas eksperimentas- ar galima paprastai padaryti automobilinio STOP žibinto lemputę iš LED (šviesos diodų). Aš nekalbu apie specialius originalius stop žibintus su šviesos diodais. Mano mintis buvo pakartotį eksperimentą su pažibinčių šviesom. Aišku, mačiau pirkti kažkokias lemputes su šviesos diodais, bet man gaila išmesti pinigus į balą- ten ryškiai per mažai diodų, kad šviestu bent jau panašiai kaip originalus stop žibintas.
Geras žmogus iš sandėlio palupinėjo man raudonų šviesos diodų iš … kompiuterinių pelių. Tie “lazeriniai” diodai kurie šviečia iš pelės pilvelio. Paeksperimentavęs nustačiau, kad sujungus penkis diodus nuosekliai, drasiai galima jungti prie 13V be jokio balasto. Srovė per diodus siekia paie 48mA (0.6W). Ant snarglių sulitavau tokią pabaisą:
Tai 25 raudoni šviesos diodai (ketvirtis šimto kompų pelių! 😉 ). Viso apie 3W.
Kambaryje šviečia puikiai. Tačiau nelabai lindo į originalią WV armatūrą. Teko kiek apglamžyti. Fotkių darymo metu nesu tikras ar švietė visi 5 “aukštai”. Bandymas lauke…
Kairėje pusėje LEDai, dešinėje originali 21W kaitrinė lemputė. Nuotrauka daryta be “blico”. Kiek tai matosi, kad LEDų šviesos trūksta. Beja tai matosi tik ant fotkės. Įtariu infraraudonų spindulių įtaką skaitmeniniam fotikui.
Nuotrauka daryta kiek sutemūs, su “blicu” ir su įjungtais pažibinčiais (šviesos diodai po 0.75W…1W. Sekmingai naudojami daugiau kaip metai kiekvieną darbo dieną).
Šoninio vaizdelio testas. Stop žibintai turi matytis ir iš šono. O šviesos diodai labai kryptingi.
Išvados: pusė velnio. Manau pridėti dar 5 diodus ir šviesos užtektu. Beja šviesa ryškiai raudonesnė- palyginus matosi, kad originali lempa kiek geltona.
P.S. eksperimentas darytas ir su veikiančiu varikliu ir stovinčiu (dėl įtampos svyravimu). Abiem atvejais rezultatai panašūs.
Ir vėl standartinis atsiribojimas: negalima modifikuoti automobilio apšvietimo ir signalizacijos prietaisų bla bla bla ir t.t.
Eilinį kartą perdegė automobilio gabaritų galinis žibintas. Originali lemputė dar laiko, o piguva iš degalinės ėmė ir perdegė. Ir išlaikė tik nuo vasaros. Automobilio borto įtampa teisinga ir normos ribose. Todėl nutariau atgaivinti seną įdėją apie šviesos diodinį gabaritą. Tam tikslui panaudojau pigų diodą iš dealextrymo. Visa bėda, kad šitas diodas naudoja 0.3A darbinę srovę prie maždaug 3.4V įtampos kritimo. Kaip balastą panaudoti kokį rezistorių ar net LM317 nėra protinga nes prie automobilio borto įtampos, toks energijos švaistymas yra kiek sudėtingas ir neekonomiškas 🙂 (10V * 0.3A= ~3W šilumos). Taip pat netinka mano seniau naudoti LED draiveriai (1, 2, 3, 4), nes jie nepritaikyti maitintis nuo 12…14V šaltinio. Šį kartą nutariau pasinaudoti firmos National Semiconductors produktais. Pasirinkau mikroschemą LM3405A – tai kaip tik tokiam reikalui skirta mikroschema. Schemą jungiau pagal gamintojo pateiktą datasheetą ir jokių savo tobulinimų nedariau, gal tik visur naudojau keraminius kondensatorius.
Va senos, perdegusios lempos patronas ir jau pagaminta PCB:
Visos detalės jau sulituotos ir plokštė išbandyta. PCB dvisluoksnė, bet apačioje tik 33uH induktyvumas ir išėjimo kondikas, rodos 22uF keramika:
Šioje, nekokybiškoje nuotraukoje jau matosi surinkta šviesos diodų lemputė. Pats LEDas pritvirtintas prie nedidelio varinio radiatoriaus, kuris prilituotas prie lempos patrono. PCB taip pat prilituota prie patrono. Dėl galvaninio ryšio (nesu tikras ar aš čia nekaltas), diodo padas priglaustas per silikoninę izoliacinę tarpinę prie radiatoriaus. Visa diodo šiluma perduodama per radiatoriaus kojeles į lempos patroną. Manau užteks ploto, kad ataušinti 1W diodą. Viskas apsnargliuota termo klijais- jie hermetizuoja elektroniką, kiek sklaido šviesą ir šilumą:
Surinktos lemputės testas “laboratorijoje”:
Lempa įkišta į mano golfiuką:
Išorinis testas. Lempa kairėje- 1W šviesos diodas originalioje VW armatūroje. Dešinėje- standartinė 5W lemputė.
Fotografuojant lempos šviečia maždaug vienodai. Žiūrint žmogaus akimis, LEDinė lemputė labiau raudona. Originali lemputė kiek gelsvesnė.
SAVEL ir Levas nerekomenduoja keisti automobilio konstrukciją ir modifikuoti apšvietimą. Tokie pokyčiai galimi tik atlikus sertifikavimą ir gavus E ženklą. Važinėjimas su tokiom lemputėm kogero pažeidžia kokius nors įstatymus. Šis eksperimentas padarytas tik pažintiniais tikslais ir dar nereiškia, kad aš važinėju su LED žibintais.
Žinot koks populiariausias klausimas girdimas iš “automobilisto” apie LED? Kaip pajungti? O kas yra rezistorius? O kokį reikia dėti…
Rezistorius tai elementas, apribojantis srovę per šviesos diodą (LED). Pats šviesos diodas yra “srovės” vartotojas. Todėl paprasčiausias sprendimas- pajungti rezistorių ir ant jo sodinti perteklinę galią. Rezistoriaus varža skaičiuojama taip:
Susižinom, kiek mA srovės reikia diodui. Iš kažkur sužinom kiek įtampos krenta ant diodo (nuo 2 iki daug voltų. Daug tai pas specialius baltos šviesos diodus, kurie konstruktyviai sudaryti iš keleto diodų sujungtu nuosekliai diodo korpuse).
Įtampa ant rezistoriaus:
Urez=Umaitinimo - Udiodo.
Pastebim, kad Umaitinimo yra kiek kintama- kai išjungtas automobilio variklis- 12V, kai užkurtas- artėja prie 14V. O jei blogas generatorius- būna ir daugiau 🙂
Taigi jau Urez gaunasi kažkoks netikslus.
Rrez=Urez/Idiodo.
Praktinis pavyzdys:
Žalias šviesos diodas, Idiodo=15mA, Udiodo=3V.
UAutomobilio=12.5V.
Urez=12.5-3=9.5V
Rrez=9.5/0.015=633 omo.
Praktiškai pasirenkam rezistorių iš artimiausio standartinio dydžio, šiuo atveju 620 ±5% omu, bet skaičiuosim toliau tiksliai.
Pasiskaičiuojam, kas bus kai kaitaliosis įtampa:
Idiodo14=(14-3)/633=17mA
Idiodo11=(11-3)/633=13mA
Srovė kiek šokinėja, bet nėra labai baisus šuoliai. Tačiau jei reikia jungti daugiau diodų? Kiekvienam po rezistorių? Galima diodus (identiškus) jungti nuosekliai ir apseiti be papildomu balastinių rezistorių. Dėsniai tie patys, tik reikia imti didesnį diodų kritimą. Sakysim jungiam 3 tuos pačius diodus:
Udiodu=3x3V=9V.
Idiodu=15mA.
Urez=12.5-9=3.5V
Rrez=3.5/0.015=233 omai.
Jei pasidarė neigiami skaičiai, reiškia tiek diodų nuosekliai jungti negalima 🙂
Vėl pažiūrim kas bus kai užsives motoras:
Idiodo14=(14-9)/233=21mA oj… jau daugiau. Pabandykit paskaičiuoti, kas bus jei jungsime 4 diodus. Tikrai didelė tikimybė, kad diodai perdegs… O jei imti galingesnius diodus? Pasiskaičiuokit.
Tai ką daryti? Galima naudoti sudėtingus, modernius balastus. Bet jei nesinori vargintis, lituoti daugybe detalių. Ir dar brangių detalių… Ogi reikia panaudoti dvi detales- vieną rezistorių ir LM317 stabilizatoriu (apie 1Lt išlaidų). Ir gausis stabilizuotas srovės šaltinis.
LM317 gaminamas įvairaus galingumo ir įvairiuose korpusuose. Kuo stambesnis korpusas, tuo daugiau galios gali stabilizuoti aparačiukas.
Va jums aparačiukas surinktas su LM317L (smd soic8 korpusas) ir vienas SMD rezistorius (rodos 1206):
O štai jums ir super sudėtinga schema bei srovės apskaičiavimo formulė:
Mums reikia parinkti rezistorių pagal turimą srovę. Todėl, jei problemos su matematika, va jums formulė:
R=1.25/I (varža omais, srovė amperais).
Ir srovė bus stabilizuota. Todėl diodai bus apsaugoti ir švies tolygiai.
Tik nereikia užmiršti, kad pats reguliatorius turi tam tikrą minimalų įtampos kritimą (apie 3V, gal mažiau…). Schema tinkama ir baltiems diodams, ir mėlyniems. Ir kogero net lazeriams. Svarbu neviršyti reguliuojamos galios (priklauso nuo LM317 korpuso). Nors mikroschema gali dirbti ir 100oC temperatūroje, geriau taip neeksperimentuoti.
Supaprastintas pajungimas į STOP žibintus. Schema specifinė- be balastinių rezistorių.
Pagaliau brolis rado laiko ir paardėm tą nelemtą Pežo 307 sw. 2006 metų gimimo… Kad išimti faras, reikia nuimti visą buferį su grotelėm. Buferis pritvirtintas kokiais keturiais varžtais ir keliom plastikinėm “užspaudom”. Bet esmė ne buferyje, bet lempos konstrukcijoje. Kažkodėl, Pežo inžinieriai nusprendė, kad dėžutė su elektronika turi būti pačioje žemiausioje faros vietoje. Žymiai žemiau drenažo skylės. Šiaip ta drenažo skylė skirta tik kokiem garams, tik pripylus fara iki pusės, vanduo pasiektu drenažo skylę.
Štai ta nelemta “balasto” dėžutė kuri mums buvo reikalinga.
Bet kokio mykolo pas balastą tiek tau kontaktų? Tas 5 skylučių lizdas su 3 kontaktais ir kažkokiu ekranu tai laidas iki standartinės xenoninės HID lemputės. Tačiau tas 15+2 kontaktų lizdas tai kas?
Pats “balastas” irgi labai “protingai” sukonstruotas- lizdas visiškai neizoliuotas. Kai testavau dėžutę- tai jei pili srovelę vandens ant HID kontaktų, tai tas vandenėlis sau ramiai suteka į balasto vidų. Gaunasi kaip ir vandeninis aušinimas.
Viduje elektronika atitinkamo stovio. Visur žali ir balti kristalai, vietomis lakas atsilupinėjo. Prie ST semiconductors L9935 mikroschemos viena koja nudegusi, matosi juodi suodžiai…
Čia jums nuoroda į didelę HID balasto nuotrauką.
Tiesa, ką daro ST L9935 (dual full bridge driver for inductive loads) mikroschema šiame balaste? Lempą maitina? Nifiga, ogi šikniai prancūzai sukišo į tą pačią dėžute ir lempos pozicionavimo sistemą. Taigi, čia ne tik balastas, bet ir lempos kraipaliojimas. Taip “palengvinama” remonto užduotis- netinka unifikuotas Osramo balastas už 278Lt+PVM, netinka ir Dainės balastas. Čia, bliamba, tinka tik suknistas Peugeot koncerno produktas.
