Tag Archives: ARM

ARM:0002 arba Hello World aka mirksiukas

Pirmas darbas programuojant bet kokia programavimo kalba kompiuteryje yra parašyti “Hello World” programą. Visokiuose mikrokontroleriuose tai mirksiukas. T.y. kažkokia koja turi mirksėti kažkokiu priimtinu ir detektuojamu dažniu. Nu koja nemirksi, bet koks nors šviesos diodas tai tikrai. Labiau “advanced mirksiukas” tai mirksiukas kuris reaguoja į kokį nors išorinį vaiksmą. Šiuo atveju į kitos kojos būklę.

SAM7 mikrokontroleris turi gana daug kojų. Kai kurios turi ne vieną paskirtį. Tačiau męs čia giliai nekapstysim- PA1 koją panaudosim kaip išėjimą, o PA2 kaip įėjimą. Mano PCB visos kojos išestos į standartinio (0.1″) žingsnio skylutes. Pačios skylutės kiek didesnio diametro, tai ten puikiausiai laikosi oscilografo čiupiklis.
Kol kas nesinagrinėjau aš to MCU hardwarės, tai nieko protingo nepadariau- tik užprogramavau vieną koją išėjimui. Kitos tikriausiai pagal nutylėjima pasidaro kaip įėjimai. Kaip ten organizuojami pull-up aš nežinau, bet po standartinės inicializacijos viskas veikia.

Kuo šitas skiriasi nuo paprastos ATMEGOS iš softo pusės? Dar nežinau daug, bet pirmas bugas kuris man pasirodė nesuprantamas, tai kad reikia paprogrames daryti STATIC. Jei neparašai, viskas susikompiliuojasi, bet kažkaip neveikia. Čia jau aš dar nesupratau. Dar klaustukas dėl VOLATILE kintamųjų. Bet kadangi viskas nudrožta nuo oficialaus Atmelio pavyzduko, tai matyt taip turi būti.

ARM mirksiukas
Softas veikia taip- amžinam cikle sėdi kitas ciklas kuris skaičiuoja pauzės dydį. Nuo minimalios iki kiek didesnės. Nuo PIN2 reikšmės priklauso pauzė vienokia ar didesnė 10 kartų.
T.y. kai nenuspaustas (kaip foto) pauzė keičiasi nuo 0 iki 9*5 tuščių ciklų. Pauzė ir mygtuko tikrinimas daromas prieš kiekvieną signalo pokytį.

Per nuotraukoje apibrėžtas 800ns įvyksta: signalo pakeitimas iš 0 iki 1, mygtuko reikšmės nuskaitymas per paprogramę, pauzės skaičiavimas =0*5*1, pačios pauzės paprogramės iškvietimas ir nepavykęs for ciklas, važiavimas atgal iš paprogramės ir signalo pakeitimas iš 1 į 0.

Taktinis procesoriuko dažnis kažkoks defaultinis skirtas USB. Kažkur apie 48MHz. Bent jau toks turi būti. Čia jau labiau patyrę turi pakomentuoti ar gerai man gavosi.

Ir aišku: Source code ir hex.

Mygtukai analoginiam įėjime

Viskas prasidėjo nuo to, kad asmuo kodiniu vardu “Miltukų Meistras” sudaužė vieną Kinietišką prietaisiuką, o aš ji norėjau dar panagrinėti… Čia aišku nepalyginamas dalykas su žmogaus kodiniu vardu “Taupytis” poelgiu, kai norėdamas pažiūrėti kokios spalvos stiklas, jis atsipjovė su kampiniu šlifuokliu plazminio teliko ekrano gabalą… Dar veikiančio teliko…

O dabar esmė- daugelyje prietaisu yra grupės mygtukų. Dažnai mygtukai būna ir megėjiškuose prietaisuose su mikrokontroleriais (MCU). Tam tikslui naudojamos vertingos mikroprocesoriuko kojos. Jei grupė mygtukų, jie jungiami į matricą ir naudojamas dinaminis klavietūros skanavimas. Tuo tarpu, kieme jau 21 amžius ir daugelis MCU turi analoginius įėjimus. Ir daugelyje pramoninių prietaisų (magnetolos, CD grotuvai, radiojos, MP3 grotuvėliai, LCD monitoriai, elektroniniai laikrodžiai) jau seniai naudoja analoginį mygtukų valdyma. Minėtas sudaužytas prietaisas turėjo štai tokį mygtukų pajungimą:


(čia realaus prietaiso schema. Kodėl parinkti tokie rezistoriai aš nežinau)

Kaip matome, šeši mygtukai pajungti prie vienos MCU kojos. Šiaip prietaisiukas turi 3 analoginius valdymo įėjimus. 3 duomenų laidais pajungta 16 mygtukų. Naudojant grynai skaitmeninį pajungimą reikėtu žymiai daugiau MCU laidelių ir daryti ganėtinai sudėtingą ir resursų naudojantį algoritmą.

Pabandom suvesti skaitmeninio ir analoginio valdymo pliusus ir minusus (šios konkrečios schemos):

Analoginis valdymas:
(+) vienas MCU laidas
(+) lengva pajungti kiek toliau išneštą klavietūrą (rezistorius lengva prilituoti prie mygtukų)
(+) lengvas softas- analoginis signalas gali generuoti pertraukimą arba galima viena komandą nuskaityti klavietūros būklę.
(+)nėra kontaktų “kibirkščiavimo”
(-) reikia ADC
(-) reikia skirtingų rezistorių 🙂
(-) negalima daryti akordų (tiesa galima panaudoti binarinį kodavima su 2^n kodavimu)
(-) reikalingas Vref (tiesa jis gi pas MCU būna)
(-) galbūt jautrus trukdžiams? Ar blogiems mygtukams?

Skaitmeninis valdymas:
(+) yprastas
(+) daug softo
(+) galima akordai (nevisada)
(-) reikia daugiau MCU kojyčių
(-) reikia kovoti su kontaktų drebėjimu
(-) daug laidų iki klavietūros
(-) softas ėda daug MCU laiko, jei reikia dinaminio skanavimo

Malonu būtų išgirsti mintis ir komentarus.