Automobilių užvedimo ir vairo užrakinimo spynelė dažniausiai tvirtinama vienkartiniais varžtais. Tokie kur užsuki, o poto paverži ir galiukas nulūžta. O va atsukti tai jau sunkiau. Kažkada bandžiau nuimti ar tai opelyje, o gal net rusiškoje mašinoje ir stipriai prasikeikiau.
Va taip atrodo nauji varžteliai.
Jau kuris laikas mėtėsi toks daiGtas ir atrodė kaip nereikalingas. Ypač kai yra visokie kiniški matuokliai su LCD ekraniuku, kur viską automatiškai padaro. Bet prireikė išmatuoti metalo lydymo krosnies induktorių ir niekas nepadėjo. O štai senas tarybinis aparačiukas kažką parodė.
Jokių procesorių, jokių sudėtingų matuoklių. Tik gryna eletrotechnika ir etaloniniai elementai. Tiesa tikslumo nėra, bet kai reikėjo pamatuoti mikrohenrius, tai kažkaip parodė.
Schema paprasta – AC šaltinis, ir tiltas (koks tiksliai nesugebu pasakyti ar tai Wheatstone ar tai Wieno ar kokio nors Maxwello. Tačiau tilto magijos dėka galima matuoti elektros komponentus.
Continue reading →
Kai žmonės turi lyšnų pinigų ir nepasitiki bankais, bitkoinais ar akcijom kokioms, tai tokie žmonės kartais perka auksą ir kažkur slepia. Investicinis auksas paprastai būna plytelių pavidale kur parašytas svoris, sudėtis, kilmė, serijinis numeris ir panašiai. Tačiau žmonės mėgsta sukčiauti ir tarp tokių plytelių pasitaiko padirbinių.
Klasikinis padirbinys- paimti volframo gabalą, tiksliau volframo ir kiektai vario lydinio gabalą ir apvilkti gana storu aukso sluoksniu. Arba į aukso plytą prikišti volframo strypų. Kodėl volframo? Ogi volframo tankis artimas aukso tankiui, o volframo- vario lydinio beveik toks pats. Tai ne specialus sukčiavimo metalas, bet kažkam naudojamas industrinis metalas. Tačiau kainų skirtumas didelis.
Gaunasi, kad plyta kaip ir auksinė, tūris kaip ir teisingas, svoris irgi teisingas. Tačiau kaina nelabai.
Išorinė analizė nieko neparodys, nes koks milimetras aukso nepersišviečia su XRF. Kaip nustatyti padirbinį? Aišku galima perlydyti- tačiau prarasi užrašus. Tada auksas iš investicinio pavirsta metalo laužu.
Yra šioks toks kainų skirtumas ir kiek kitoks pardavimo metodas. Dar galima gręžioti- tačiau tai irgi sugadina prekinį įvaizdį.
Galima peršviesti rentgenu arba gama spinduliais, bet reikės gana galingo šaltinio ir nelabai toks metodas mobilus. Lieka dar keli metodai. Galima naudoti ultragarsą- aukso ir volframo garso perdavimo greitis labai skiriasi ir industrinis defektoskopas gali užtikti paslėptą volframą. Tačiau ultragarsas turi bėdą- reikia tiesioginio kontakto su metalu. Reikia išpakuoti iš gamintojo pakuotės. O jei ten koks nors didesnis reljefas, tai net ultragarsinis gelis nepadės.
Liekas dar vienas metodas- indukcinis laidumo matavimas. Tai nekontaktinis metalo laidumo (siemensų) matavimas. Arba iš kitos pusės tai varžos matavimas. Vienas iš pliusų- galima matuoti per pakuotę. Iš minusų- reikia galvoti naudojant prietaisą.
Iš interneto: Ag: 63.0MS/m, Cu: 59.6MS/m, Au: 41.0MS/m, Al: 35MS/m, W: 17.9MS/m.
Continue reading →
Pabambėsim apie stogus, betonavimą ir laiko praleidimą. Priešistorė- mano fazendoje, kurioje pragyvenu pusę metų yra gana didelis balkonas ir kartu verandos stogas. Visą gyvenimą jis buvo užteptas smala ir kažkokiu ruberoidu. Ir nelabai naudojamas, nes smala tepdavo kojas ir šiaip kažkaip nesmagu. Laikas nuo laiko stogas buvo remontuojamas– kai kur patepamas bitumas, kai kur užklijuojamas naujas sluoksniukas. Kai kuriose vietoje aš vėliau suskaičiau virš septynių sluoksnių. Tai po truputi praėjo gana daug metų (40…50) ir žiemos metu pradėjo bėgti juodas vanduo per lubas. Vasaros metu, net ir per didžiausias audras vanduo nebėgo. Tačiau juodas smalingas vanduo terlioja lubas, grindis ir visokius baldus. Todėl šiais metais, stogo remonto projektas užlindo prieš visus kitus. Kanalizacijai ir saulės elementams teko pasitraukti, o stogo lupimas pasidarė pirmaeilis dalykas.
Vėl vidurvasaris, tai laikas straipsniukui apie bet ką, kas vyksta šiuo metu pas mumi. Pradedam nuo gamtos:
Šis gyvačiukas (žaltys) pasiklydo ir pasislėpė darbe, baloje prie laboratorijos. Jis visiškai mažiukas. Pas mus, darbe yra nenaudojamas technologinis prūdas. Jame knibžda gyvybė- žuvys, varlės ir visokia smulkmė. Niekas nežino gylio ir kas ten priskandinta. Ten buvo rąstų mirkymo baseinas. Šalia yra Nemunas, pievos, krūmynai. Žodžiu gamta. Ir kiekvienais metais vietiniai žalčiai prisigamina vaikučių. Dalis vaikučių pasiklysta ir miršta nuo išdžiuvimo ar nuo automobilių. Tačiau laiku surastas gyvačiukas transportuojamas į gamtiškesnę vietą.
Continue reading →
Mano Fazendoje internetas tik mobilus ir nėra labai geras. Nors technologijos gal ir tobulinamos, bet vistiek manau, kad iki bazinės stoties niekas geresnių optikų nepritempė. O ir bazinių stočių kogero daugiau nepastatė.
Visi čia reklamavo, kad 5G mobilus internetas bus kosTmosas ir viskas bus gerai. Nu, sulaukėm ir toje pat vietoje, su tuom pačiu interneto-mobilaus ryšio tiekėju, ir beveik tuo pat metu padarėm eksperimentą:
Prietaisiukai: 4G ryšiui- Samsung S9. 5G ryšiui- Samsung S21. Interneto serveris į kurį matavome – Lietuvoje.
Taigi, daug šnekų, bet internetas pyyyš. Beja, 5G patalpoje buvo dar prastesnis- geležinis stogas kiek ekranavo. Jei matuoti “pagaliukais” tai 5G turėjo 75% pagaliukų! Vadinasi 5G tinkamas tik VAKSERIAMS valdyti. Tik niekšai dar nevaldo…
Labai norėčiau, kad kiti skiepyti ir neskiepyti 5G vartotojai pasidalintu savo interneto pokyčiais.
https://www.speedtest.net/result/a/9357647462
https://www.speedtest.net/result/a/9357648686
Buitiniai darbai užpuolė. Bet va jums Leco aparato AD generatorius. Prietaisas šiuolaikinis, bet va, lemputė dar naudojama.
Tai generatorius:
Amperex 5868. 1.7kW max?
Continue reading →
Turiu aš tokį fetišą- man patinka visokie chromatiniai stikliukai, padidinimo ir mažinimo stiklai. Todėl visada renku projektorius. Dažnai projektoriai būna veikiantys arba beveik veikiantys. Bet man reikia stikliukų…
O dabar jau tikimybė, kad galima išimti stikliukus per daug nesijaudinant, kad gadinamas geras daiGtas.
Grįžtam atgal į tuos laikus, kai maždaug aš gimiau. Buitinis kompiuteris dar tik formavosi, o AM radijos dar karaliavo eteryje. Kas bendro? Ogi senoviški procesoriai dirbo apie 1MHz dažniu, vadinasi duomenų ir adresų šynos veikė bet kokiais dažniais mažesniais už 1MHz, o harmonikos buvo kaip tik didesnės nei 1MHz. Iš esmės, toks kompiuteris buvo chaotiškas siuntikas… Ir neekranuotas kompiuteris pilnai užgoždavo silpnas radijo stotis.
Dabar mintimis persikeliam į JAV ir žiūrom ką daro ponas Vozniakas- jis konstruoja kompiuterį, tačiau jam FCC sertifikacijos nedaro, nes tai “office equipment” ir šiam kompui reikia specialaus monitoriaus. Aišku, galima nueiti pas Vozniako kaimyną, ir ten įsigyti TV moduliatorių. Tačiau Apple tai oficialiai nesijungia prie TV. (Tais laikais net amerikoje televizoriai neturėjo video įėjimo). Jei norėtume parduoti šį prietaisą masėms, reikia TV pajungimo. O čia išlenda seni perdūnai iš FCC ir reikalauja, kad kompas netrukdytu radijom ir televizoriams. Dar baisiau, kad gaminant pirmąjį Atarį, dar niekas nežinojo kas ir kaips bus. Todėl…
(CO14015 ar tai C014015)
Tai Atari 400, pirmos laidos ekranuojantis korpusas!
Continue reading →
