AVR 48: ST7735 grafinis LCD

Pajungsim prie mano universalios ATMEGA16 plokštės grafinį LCD ekraniuką iš eBayjaus.
LCD ST7735 with AVR ATMEGA16
Paprastas, pigus spalvotas 1.8″ TFT ekraniukas jungiamas per SPI. Pilnas eBay tokių ekraniukų. Kontroleris ST7735.
Internete pilna visokiausio softo, bet jis skirtas arba kitiems procesoriams, arba su arduino anstatu. O man reikėjo gryno paprasto GNU C. Tai teko kiek pavargti kol suklijavau iš kelių gabaliukų.
Navarotai tokie:
proporcinis ar monospace šriftas (tiesa, fonto duomenys 8 bitų aukščio), proporcinis šriftas tas pats kaip ir ant ARM eksperimento. Tiesa yra galimybė grubiai didinti šriftą. Ką ir rodo iliustracija.
Paišo grafinius primityvus: taškas, užtušuotas stačiakampis, stačiakampis, apskritimas, užtušuotas apskritimas, H ir V linija.
Priima duomenis (blob tipo) ir deda ant ekrano- galima įkelti paveikslėlius. Reikės kiek pavargti ir padaryti “penis harder” paveiksliuko iliustraciją. Priima “nekompresuotą” RGB (24bit) arba supaprastintą RGB (16bit).

Ir aišku source code bei kompiliuotas hex.

ST7735 LCD driver for AVR ATMEGA16, source code.

Laboratorinė maišyklė. Antra dalis

O dabar sudėtingas variantos to, kas jau buvo išbandyta senesniam straipsnyje. Gal galima padaryti magnetine maišyklę be mechanikos- tereikia sukurti besisukantį magnetinį lauką. Tokius laukus turi visi elektros motorai, tai gaunasi, kad mums reikia sukurti elektroninį motoro valdymą. Maišyklei reikia gero pradinio sukimo momento, gal būt “soft start”. Tai pasirinkau industrinį standartą- trys fazės. Gaunasi kaip ir standartinis lėktuvėlio modeliuko kontroleris, tačiau skirtumas, kad šis “dažnio keitiklis” visiškai asinchroninis, nes nėra nei holo jutiklių, nei srovės ar įtampos matavimo. Paprasčiausiai paprastas keitiklis.

Čia jums klasikinės trifazės iliustracija:
AVR trifazis generatorius
Bangos, t.y. fazės pasislinkusios viena kitos atžvilgiu per 120 laipsnių (1/3 apskritimo)
Ir pati banga yra sinusoidė. Todėl kontroleris (šį kartą AVR ATMEGA48V10) turėtų skaičiuoti sinusus. Tačiau trigonometrija pernelyg daug resursų reikalaujantis reikalas, todėl viską prastinam.
Continue reading →

ARM:0012 ADC

Prisikasėm prie šio procesoriuko ADC (analog to digital converter). Čia irgi biški iškilo problemų. Pagrindinė- rodos nereikia nurodinėti, kad ADC koja priskiriama specialiai periferijai, o ne standartiniam PIO. Tipo jei pasirenki ADC kanalą, tai viskas susikonfiguruoja automatiškai. Kažkas man čia neaišku.
Dar dėl ADC periferijos clock, tai tipo jis visada įjungtas ir neišsijungia. Rodos taip parašyta datasheete.

Nu nėra ką čia daugiau pridurti. Veikimo principas panašus kaip ATMEGOJE, tik papildomai yra ne tik paskutinio nuskaityto ADC kanalo registras, bet ir kiekvienas ADC kanalas turi savo “asmeninį” registrą kurį galima vėliau nuskaityti.

Nu ir aišku source kodas bei kompiliuotas hex kodas, hexas sukompiliuotas Atmel AT91SAM7S256AU serijos čipui.

Laboratorinė maišyklė. Pirma dalis

Tikriausiai visi matėt, gal ne tiesiogiai, bet gal ir per teliką, laboratorines magnetines maišykles. Ten kur į tirpalą metama magnetinė tabletė ir ji sukasi veikiama besisukančio magnetinio lauko.
Kaip pasidaryti tokia pačiam? Galimas paprastas variantas, tarpkitko, naudojamas senoviškose maišyklėse.
Reikia pasiimti ventiliatoriuką iš kompo. Geriau lėtaeigį ir su reguliuojamom kaip nors apsukom.

Laboratorine magnetine maisykle
Prie rotoriaus priklijuojam skardelę- ji bus magnetinio lauko sujungėja. Ir du magnetėlius, kad jų šiaurės ir pietų poliau būtų priešpriešais. Taip ganasi vienas ilgas magnetas. Magnetukus reikėtu dėti stipresnius. Aš čia panaudojau silpnokus.
Continue reading →

A-klasės ultra stiprintuvas

Čia audiofilinis pasityčiojimas, o jei rimčiau, paprasčiausias testas. Klausimas iškilo labai paprastas- ar gigahercinis siųstuvinis galios mosfetas panaudojamas kur nors kitur. Dabar atsakymą tikrai žinau ir galiu pasidalinti su skaitytojais.

A-klases stiprintuvas
Pasiėmiau RF mosfetą BLF6G22-45 iš ankstesnio straipsnio, prisukau prie didelio radiatoriaus, pakabinau 50 omų rezistorių (tas juodas, tranzistoriniam korpuse, keliasdešimt W galios) ir užmaitinau maždaug 12V. Maitblokis labai triukšmingas, tai daug triukšmo oscilografe.
Dar prisukau keletą rezistorių, kad pastatyti gate į tokią vietą, kur signalas mažiausiai iškraipomas. Dar keletas didelių kondensatorių kad atliktu DC block funkciją. Prijungiau prie žemo dažnio generatoriaus.

Labai neįdomus filmukas. Tačiau tranzistorius puikiausiai veikia kaip stiprintuvas. Jei nebūtų kondikų grandinėje, būtų įdealus neekonomiškas stiprintuvas.
Veikia visame mano žemo dažnio generatoriaus diapazone- nuo kelių šimtų milihercų (0.2Hz) iki 50MHz. Puikiausiai tikiu, kad veiktu ir toliau, iki savo gigahercinio stogo. Svarbu tik pastatyti g į teisingą vietą…
Dabar tereikia, kad koks nors audiofilas gražiai padarytu stipriaką su tokiais tranzais ir priburtų kibirą audiofilijos. Tačiau estetinis vaizdas būtų nuostabus- auksu žibantys tranzistoriai! Čia jums ne kokios lempos. O ir tokių tranzų kainą tikriausiai ne 5 doleriai už štuką.

Anonsas

Tingių rašyti, bet užtat prikaupiau medžiagos busimiems straipsniukams. Vieni visiškai paprasti, kiti dar nesusiformavo. Tačiau vaizdinės priemonės susikaupė ant stalo ir neprisikasi prie klavietūros.

bardakas - anonsas
(fotkė pasididina)

Taigis, sąrašiukas:

  1. Dangtelis nuo radiacinio dūmų detektoriaus. Pagaliau turim saugų radiacijos šaltinį. Galime rašyti straipsniukus apie radiaciją.
  2. To pačio jutiklio elektronika. Įdomus nanoamperinis operacinis.
  3. K-tipo termopora.
  4. Nu čia paprastas dalykėlis. USB-serial keitiklis.
  5. Vienas spalvotas SPI ekraniukas.
  6. Kitas spalvotas SPI ekraniukas su kitokiu kontroleriu.
  7. Etherneto kontroleriuko modulis.
  8. Audiofilinis bajeris- ar gali auksinis tranzas stiprinti garsą?
  9. Čia surinktas stiprintuvas išluptas iš TV siųstuvo. Kažko rezonansas gavosi ant ~160MHz.
  10. CNC projekto tobulinimas. Softas jau supranta HP ploterių kalbą (dalinai) ir dabar galima graviruoti iš Corel Draw.
  11. Taip I2C išplėtėjas su MOCais. Labai senas ir užmirštas projektas valdyti ką nors iš 230V su Atmega ar panašiai.
  12. Šiaip spalvoti laideliai modulių sujungimui.
  13. Bevielio ryšio moduliukai.

… ir dar yra prizmė optiniams eksperimentams.

2GHz ir daugiau power amp

Prireikė specifinių kondikų eksperimentui, tai išplėšiau 2 su biški GHz stiprintuvo plokštę. Čia tikriausiai GSM ir panašiai bazinės stoties dalis. Tokias stotis dažnokai parduoda telefonizacijos kompanijos ir dėl tų geltoniukų dažnai užkyla kainos. Deja, čia jums ne rusiški tranzai, čia aukso kaip sakoma “katinas priverkė”. Kažkada net buvau radęs oficialų Philipso dokumentą su Au kiekiu šiuose tranzuose…

2GHz power amp stage
Bendras vaizdas. Aišku plokštė kažkada buvo prisukta prie rimto radiatoriaus.
Continue reading →

USB mikroskopas

Maždau prieš pusę mėnesio, kai prasidėjo kūrybinė krizė, iš Kinų pripirkau visokio šlamšto, kad būtų bent jau iš ko rašyti straipsniukus. Dabar siuntinukai eina kas antrą dieną. Dar kiek sutrukdė ką nors parašyti kelionė į Londoną. Šį kartą aplankiau Viktorijos ir Alberto muziejų. Rekomenduoju. Beja, ten kokius tris kartus girdėjau Lietuvių kalbą. Matyt Lietuviai domisi.

Taigi, USB mikroskopas. Nor labai labai išreklamuotas, bet realiai, tie visi mikroskopai yra USB web kameros su VGA raiška (640×480), nors Kinai reklamuoja kaip 2M pix. 🙂

USB mikroskopas
Continue reading →