Arklinis fetišizmas stiprėja. Va kokį daiGtą nupirkau iš Kanados monetų kalyklos.
Kaip sidabrą tai permokėjau n-kartų. Paprasčiausiai man patiko arkliukas.
Continue reading →
Arklinis fetišizmas stiprėja. Va kokį daiGtą nupirkau iš Kanados monetų kalyklos.
Kaip sidabrą tai permokėjau n-kartų. Paprasčiausiai man patiko arkliukas.
Continue reading →
Karta paklausė, kodėl naudoji tą ar aną mikroschemą. Atsakau- todėl, kad kur nors jų prilupau ar gavau. Va jums iliustracija, kaip gal būt, pas mane projektai bus ir su ATMEGA162 mikroschema.
Technologija tokia- kai atveža technologinį šrotą, žiūrim ar nėra ko nors tokio ardomo. O jei to ardomo būna vienodo tai dar geriau. O jei tas ardomas dar ir ryškiai raudonas, tai visai gerai, nes bendram žaliam fone jis lengvai išrenkamas. Tada reikia vikriai pririnkti.
Poto gerai išplauti po kranu. Nes dažnai būna labai nešvaru.
Continue reading →
Visada taip gaunasi, kad neišnaudoji siliconinį hermetiką, palieki kuriam laikui, o jis bjaurybė ima ir sukietėja tubelėje… Jau rašiau ar tai straipsnyje ar komentaruose, kad kiniška guma anspaudam panašiai svyla kaip silikonas. Nu tai kaip neišbandyti…
Jamam silikoną kuris pragulėjo garaže gal 10 metų. Ir išdarinėjam.
Continue reading →
Šiaip, galvojau, kat tai pastovios šviesos šaltinis, nes maitblokis buvo milžiniškas, bet pasirodo, kad impulsinis.
Tai šviesos šaltinis iš senoviško spektrometro- tikrai nežinau nei modelio, nei gamybos metų. Bet jis jau turėjo kažkokią sąsają su kompiuteriu. Pakeliui dar išlupau visokių optinių elementų- labiausiai reikėjo difrakcinio veidrodėlio…
Taigi blicas:
Korpuso ilgis gal pusė metro. Šone standartinė kaip kompo maitinimo jungtis, laideliai paleidimui, langelis per kurį matosi lempa ir kažkoks apsauginis mechanizmas kuris nuleidžia plastikiniį stikliuką.
Continue reading →
Daug kartų girdėjau siaubo istorijas kaip dega suvirintojų deguonies žarnos. Teoriškai tai įsivaizdavau, bet visą laiką norėjau padaryti tokį eksperimentą. Tačiau niekada neturėjau pigaus ir saugaus deguonies šaltinio.
Kol nepapuolė šiukšlyne deguonies koncentratorius. Tai toks aparatas, kuris su myslingais filtrais iš oro surenka deguonį ir pumpuoja per žarnelę. Šis prietaisas skirtas ligoniams kurių plaučių funkcija nelabai veikia, o kad gyventi reikia deguonies. Man papuolė amerikoniškas aparatas, tai jam reikia 110V ir 60Hz maitinimo. Gerai, kad aparastas veikia ir su 50Hz (ten viduje asinchroninis variklis, todėl galėjo ir neveikti)
Aparatas senas… šiaip papuolė trys aparatai. Viena išardė niekadėjai, kitus du prilaikiau- tikrai panaudosiu laboratorijoje.
Continue reading →
Toks keistas pavadinimas “spaudai ir anspaudai” kilo… dėl LR įstatymų kvailumo. Kažkada susigalvojau, kad reikia susižymėti savo fantastikos knygeles, nes jas skolinasi kai kas. Kiek galvojau kaip tai daryti ir kreipiausi į firmelę kuri gamina anspaudus. Ir ten sužinojau, kad vienus galima gamintis, o štai kitų negalima gamintis, jie registruojami ir panašiai. Jau užmiršau kur kurie. Kai pradėjau aiškintis kuom jie skiriasi taip ir nesupratau, nes firmelės atstovas biški mykė ir panašiai. Neesmė (nors tiesa, prisiminkim apie kalio cianido ir boro rūgšties nuodingumą anot seimūnų).
Todėl kilo mintis pačiam pasidaryti… žymeklį. Šiaip, yra keletas metodų kaip tai padaryti. Pirmas bandymas tikriausiai buvo prie kokius 14 metų. Tada lazerio neturėjau, o turėjau rašalinį printerį. Tada anspaudai buvo daromi fotopolimerizacijos metodu. Man to polimero nepardavė, o ir šiaip, nebuvau toks naglas. Aš paprasčiausiai nusipirkau tą polimerą internetu 🙂
Štai, tas polimeras. Per tiek metų išbluko dėžutė, o ir neaišku ar jis dar veikia. Komplekte buvo plėvelė, kažkoks “skalbiklis”, pertvarėlių porolonas ir aišku fotopolimeras.
Continue reading →
Sveiki skaitytojai 🙂
Šiuo metu mučyju kelis projektus su AVR/ATMEGA, baiginėju vieną užsakymą susijusi su variniu žiedu ir dar dantis remontuoju. Ir šiaip, nesigauna kol kas eksperimentai. Todėl biški įdėsiu paveiksliukų ir kiek parašysiu teksto.
Kovai su nesisekimu eksperimentuose, buvo iškviestas net gi naujas “critter”, tačiau kol kas nei jis, nei senasis talismanas- equcefalas nepadeda.
(ši butybė kiek pafotošopinta)
Todėl biški dedam senus paveiksliukus susijusius su chemija. O tiksliau, su elektrochemija arba elektrolize.
Continue reading →
Sekantis etapas po šablono graviravimo yra pačio šablono atsparumo testavimas. Čia yra keli faktoriai- pačio šablono (šiuo atveju dažų) atsparumas ėsdinimo medžiagai, sulipimas su metalu (ėsdinimo medžiaga mėgsta palįsti po dažais), pačio šablono pašalinimas. Kadangi nėra noro bandyti visokias medžiagas, nutariau panaudoti pačią agresyviausią- praskiesta azoto rūgštį. Ji puikiai ėda ne tik žalvarį, varį, bet ir daugelį dažų 🙂
Nedidelis kiekis praskiestos rūgšties užteptas ant skardos. Melsvas atspalvis dėl ištirpusio vario. Aš panaudojau labai labai seną tirpalą kuriuo ėsdindavau PCB. Dabar PCB naudoju mažiau pavojingą medžiagą. Deja ji nelabai ėsdina žalvarį. Todėl jei naudoti varį ir ne tokią agresyvią medžiagą…
Continue reading →
Taigi, vienas iš galimų lazerio panaudojimų yra graviravimas. Bet ne tiesioginis graviravimas, bet šablono (stencil) graviravimas. Kas nežino žodelio stencil:
stencil [‘stensl]
1 šablonas, trafaretas
2 šabloninis/trafaretinis piešinys/užrašas
3 vaškuotė (rašomajai mašinėlei)1 piešti/rašyti pagal šabloną, trafaretu
2 spausdinti ant vaškuotės.
Pradinė užduotis buvo išgraviruoti kažkokį magišką tekstą ant metalo (ką tos moterys ir susigalvoja 🙂 ). O man tai buvo kaip ir nauja inžinierinė užduotis. Iš pradžių bandžiau paprasčiausią lygintuvinę technologiją, bet ji nuvylė dėl didoko broko kiekio ir labia jau pati technologija jautri žmogiškam faktoriui- kiek temperaturai, kiek slėgiui.
O štai su lazeriu turėtu viskas būti paprasčiau. Tačiau čia irgi reikia parinkti ir parametrus ir medžiagas.
Todėl žalvario skardos gabaliuką į rankas ir bandom visus dažus kuriuos suradau.
Nu jo, Levas visiškai apsileido ir nieko įdomaus nerašo… Taip tai teisybė. Kažkaip susiklostė aplinkybės, kad visiškai nėra laiko hobiui ir panašiai. Todėl traukiu iš archyvo nepilnavertiškus straipsnius ir dedu čia.
Laikrodžio valandų ir minučių mechanizmas. Teoriškai viskas labai paprasta- vienas apsisukimas duoda 1/12 kito apsisukimo, arba paprasčiausiai dalyba iš 12. Tačiau…