Dvigubas maitinimo šaltinis: softas

Straipsnį apie Dvigubo maitinimo šaltinio konstravimą parašiau, o štai paviešinti softą ir jo source code visiškai užmiršau.

dvigubas maitinimo saltinis su grafiniu LCD ekranu

Trumpai apie hardwarę. Konstrukcijoje stovi du identiški reguliuojami maitinimo šaltiniai (linear), nepriklausomos trafo apvijos, srovės matavimas “high side” su srovės šuntu (problemos su mažom įtampom), grafinis LCD ekranas valdomas kiek stipresnio ARM SAM7 procesoriuko, kuris dar ir matuoja vienos pusės parametrus bei priima signalus per UARTą per optinį atrišimą iš kitos pusės. Kitą pusę kontroliuoja nedidelis AVR ATMEGA8 procesoriukas. ARMas dar matuoja įrenginio vidaus temperatūrą. Mikroprocesoriai nieko nevaldo, tik indikuoja.

Source (ir kompiliuotas hex failas):
ARM AT91SAM7 procesoriukui.
AVR ATMEGA8 procesoriukui.

Bevielio kroviko tobulinimas

Kažkada pirkau bevielį mobilaus kroviklį. Nors jis buvo reklamuojamas, kad tinkamas Samsung S5, tačiau po nakties krovimo aš kroviką radau labai karštą ir netgi kiek apsilydžiusi. Padariau keletą nuotraukų ir kinas iškarto gražino pinigus. Po kažkiek laiko nupirkau geresnį krovimo imtuvą, tačiau krovikas vistiek labai kaito. Todėl kurį laiką numečiau pakrovėja į šoną. Poto jį išardžiau:

wireless charger hack for more power
Matosi nedidelė PCB ir gana didelė ritė. Po rite pakištas feritinis diskas. Jis kaip ir koncentruoja megnetinį lauką. Panašiai daroma ir indukcinėse kaitlentėse. Viena mikroschema tai ST semiconductors: STM8S003F3P6 (tai mikrokontroleris) ir LM324 (keturgubas operacinis).
Continue reading →

Titanas vėl arba devynetų gaudymas

Ir vėl, kažkokios nesamonės iš titano. Tai sukorodavusio seno “eskizo” remontas ir jo tvirtinimo elementai.
Pastebėjau, kad tokia primityvi šaltkalvystė kiek apramina nervus. Aišku, jei viskas maždaug gaunasi, va jei nesigauna, tai nervai visiškai išsitampo.

titano detales
Visos metalinės detalės iš gryno titano, plastikas- politetrafluoroetilenas (Polytetrafluoroethylene, teflon, Фторопласт).
Continue reading →

Pelė cypia- kaip užtildyti

Čia toks kaip ir gyvenimiškas patarimas, ką daryti, jei jūsų pelė cypia. Aišku, čia kalbama apie kompiuterines peles. Aš naudoju pačią paprasčiausią Logitech kompiuterinę pelę. Be nesamonių, laidinė. Ir paskutiniu metu, pastebėjau, kad kuo toliau, tuo labiau girdžiu cypimą garso kolonėlėse. Cypimas susijęs su pele- pajudini, sucypia labiau, nejudini- prityla.
Iškarto ryšis aiškus- cypimo šaltinis yra raudonas optinės sistemos šviesos diodas. Šis LED naudoja skirtingą šviesumą ir cypimas susijęs su tuo šviesumu- girdisi LED grandinės PWM.

peles cypimas ir jo pasalinimas
Kairėje dalis pelės schemos, dėšinėje modifikuota. (22 tai 220)
Continue reading →

Aš nekenčiu statybininkų

Statybininkai tikrai mane biesina. Ypač tokie piderastai blogąją prasme, kurie nukirpinėja UTP laidus. Praeitais metais nukirto man pustrečią UTP kabelį. O gal ir daugiau nukirto ir susuko skrūtkę. Dabar į vieną pusę eina 80Mbit, o į kitą pusę prieš savaite ėjo 5Mbit, o šiandien jau vos 1…2Mbit ir pilna klaidų. Ir supratau, kad tuoj bus šakės. O kabeliai eina gal kokių 9 metų aukštyje ir ten be bokštelio niekaip. O ir laidų ilgumas didokas. Dalis kabelio eina tarp pastatų- juodas su integruotu trosu. Žodžiu techniškai sunku… O man internetas/intranetas/IP telefonija/IP video… šikna. Šiandien kokias 6 valandas moduliavau avarinį bevielį sprendimą iš visokio šroto.

bevielis tinklas

Šita visa machinerija tai veikiantis rezervinis bevielio tinklo modelis kambaryje. Čia yra pajungti du bevieliai repyteriai, pora rūterių, vienas client-bridge ir kitokios nesamones. Ir kas įdomiausia, šitas šrotinis hardwaras patempia apie 25Mbit srautą. Visa bėda, kad firminis firmwaras pas linksysus nepalaiko ne savo šeimos hardwaro ir šiaip bugavotas. ET11 bridžiai iš viso šlamštas- vos 2Mbit srauto ir dar beviltiškai lengvai nusilaužia.
Ką jau bekalbėti, kad nepalaiko šiuolaikinio kodavimo. Gerai, kad yra toks daiktas kaip DD-WRT kuris labai padėjo konstruoti šitą modelį. Užtat labai gerai pasirodė seni D-Link DSL modemai su ruteriais, pas juos stebūklingai geri maitinimo šaltiniai ir jie visai stabiliai ir greitai veikia AP režime.

Va dėl tokių nesamonių ir nėra įdomių interneto puslapių. Nors pats asmeniškai biški pasitobulinau “advanced network” režime. Rytoj bus lauko bandymai. O poto reikės organizuoti kabelių remontą.

Šita straipsnį rašau per beviltiškai ilgą ruterių-repyterių-AP-switchų-bridžų grandinę… ir viskas dar veikia!

P.S. gerai, kad nėra namiškių, užmuštu už tokį bardaką.

Pavykusi vandalizacija: projektorius

Prieš kažkiek metų rašiau straipsnį apie nepavykusią projektoriaus vandalizaciją. Po tiekos metų vėl papuolė “normalus”, ne DLP projektorius. Jis pagaliau visiškai neįsijungė- skrodimas parodė nedidelį sprogimą maitblokyje. Tai aš skubiai, kad nekiltu noras susiremontuoti dar vieną projektorių “užmušiau” jį galutinai.

Tiesa, dar aš ardžiau ir kitą projektorių, tačiau jis buvo visai mažiukas. Dabartinis didelis ir viskas jame labai solidu.

LCD projektorius
Continue reading →

Konstruktorius: LED laikrodis

Viename dukteriniam alibaba webšope nupirkau konstruktorių. Tai LED laikrodukas su korpusu. Kaina- 9.99$. Siuntė labai ilgai ir dar nebuvo trackingo. Ir kaip nebuvo galimybės užtrumpinti kinus kaip galima aliexprese. Tačiau, 10 doleriu mokslo labui… nesvarbu. Bet visdėlto siuntinį gavau.
Pasirinkau neutralią žalią spalvą, o pats laikrodis atitiko pagrindinį mano reikalavimą- jis turi RTC mikroschemą ir rezervinį maitinimo šaltinį.

LED laikrodis konstruktorius
Siuntinyje du paketai- korpusas ir pats konstruktorius. Čia dėl to, kad už pigiau galima nusipirkti tik patį laikroduką, o korpusą drožti pačiam.
Continue reading →

LED lempų fiasko

Jau rašiau, kad pas mane buvo LED lempų fiasko. Pradžioje nusipirkau mažesnio galingumo lemputę (rodos 4W) ir ji vis dar puikiai šviečia. Poto susigundžiau imti stipresnes. Nuspirkau porelę, rodos 8 arba 9 kiniškų vatų. Pradžioje jos švietė puikiai, bet neilgai. Po savaitės- dviejų, lemputės pradėjo visaip mirgėti ir pamiro.

LED filament lamp failure
Skrodimas parodė, kad viduje buvo pajungta mišriai- 3 LED “pagaliukai” lygiagrečiai ir nuosekliai dar vienas toks komplektas. Vieno LED “pagaliuko” darbinė įtampa kažkur apie 60V prie nežinomos srovės. Visa bėda, kad lemputė tikrai užturbinta ir vienas “pagaliukas” susifeilino.
Continue reading →

Kam to reikia arba elektroninis kryžiažodis (VX1818)

Laikas nuo laiko mano bloge atsiranda kokio nors neaiškaus prietaiso dalinis pajungimas prie kompiuterio ar mikrokontrolerio. Ir tikriausiai ne kartą skaitytojams iškilo klausimas- nu kam Levas eikvoja savo laiką niekam nereikalingo, morališkai pasenusio prietaiso nagrinėjimui?
Atsakymas labai paprastas- tai yra kaip ir smegenų poilsis ir laisvo laiko eikvojimas. Taip kaip kokie nors kryžiažodžiai- smegenis dirba, bet realios naudos jokios nėra.

Štai vienas iš tokių galvosukių:

Tai kažkokio portatyvinio DVD grotuvo nuplėštas ekraniukas. Kas įdomu- ekraniukas (pats LCD) turi analoginį įėjimą- RGB! Tačiau jam reikia visokių egzotinių ir neigiamų įtampų (-12V,+17V ir 5V) ir visokiausių sinchro signalų. Tam reikalui, šalia LCD ekraniuko buvo paslėpta plokštė su VXIS daugiakoju VX1818. Aišku gerieji kiniečiai jokios naudingos informacijos apie savo produkciją neskleidžia.
Tačiau guglinimas atskleidė kažkokio prietaiso (gal ir net panašaus DVD grotuvo source code). O turint tokią informaciją jau galima pradėti spręsti šitą kryžiažodį.
Iš originalaus DVD grotuvo iškirpaus maitblokį (beja DVD grotuvėlis buvo veikiantis, jame tik kažkoks kakulis buvo pastrigęs optinėje sistemoje) ir užtrumpinau maitinimo paleidimą, kad visada veiktu. Pačiam ekranėliui ir VX1818 reikia kokio nors video signalo kad pasileistu. Todėl pradžioje naudojau seną video kamerą, vėliau panaudojau didesnę egzotiką- ZX Spectrum kompiuteriuką.

Pats VX1818 sugeba dekoduoti iki RGB video signalus ateinančius PAL ir NTSC formatuose, supranta S-Video komponentinį signalą. Tačiau bendrai paėmus, visą šitą darbą atlieka labai nekokybiškai. Nu ir dar viską sugadiną LCD ekranko rezoliucija. Čipo down-scale veikia labai prastai, o tie zoom režimai nelabai padeda. Kitas bjaurus momentas- PAL sistemą dekoduoja “skaitmeniškai” ir nelabai kokybiškai- ant spalvotų laukų išlenda nešančiosios artefaktai, o ir spalva nėra tolygi. Naudojant signalą iš kameros tai nelabai jaučiasi, bet vaizdas iš kompiuteriuko tragiškas (kompiukas ten perdarytas, išvesta video signalas per antenos lizdą).

Nu ir: VXIS VX1818 and AVR ATMEGA16 source code.