Mūsų šeimoje (kiek aš save pamenu), virtuvėje stovėjo radija Sanyo Transworld.
AVR76: unlock ir bambesiai
Iš kažkokio šroto pririnkau gal kokį pusę šimto ATMEGA162v procesoriukų. Buvo tiesiog gaila išmesti. Praėjo neskubant virš metų laiko, pasidarė testinė PCB ir buvo prilituoti keli. Pasirodė, kad jie užlokinti. Bent jau nuoseklus (serial) programavimas neveikė. Nėra didelė bėda ir ne pirmas kartas. Į rankas datašytą, biški programinimo ir … neveikia.
Dvidešimt tris kartus perpatikrinau schemą:
Continue reading →
Audio: tembro reguliatorius
Viskas prasidėjo nuo to, kad mano garso stiprintuvas burzgia. Klasikinis fonavimas per ground-loop. Buvo sumontuotas papildomas storas įžeminimas tarp kompo ir garso stiprintuvo, bet tai tik kiek aptildė foną, bet nepašalino. Aišku, tas fonas girdisi tik pauzėse ir tik tada, kai garso stiprintuvas užsuktas didesniam stiprinimui. Jei pastatyti garso lygį kompe ant maksimumo, o garsa reguliuoti stiprintuvu, tai fono beveik nesigirdi, nebent priglausti ausį prie kolonėlės…
Praėjo gana daug laiko nuo stiprintuvo pagaminimo, jis taip ir liko be jokio tembro reguliavimo ir preampo. Tik galiniai stiprintuvai. Net kažkur turėjau audiofilines OPA mikroschemas tam preampui, bet pradėjau daryti ir numečiau. Praėjo daug metų, atsirado kiniškos PCB ir dabar galima pažaisti.
Preampo ir tono reguliavimo schemą dariau pagal tą patį bugavotą ir su klaidom Burr-Brown/Texas Instruments “application bulletin”. Po truputi išgaudžiau bugus ir gavosi tokia schema:
Tik vietoje OPA134 operacinių aš panaudojau ne tokius audiofilinius, bet irgi ne bet kokius, o senobinius New Japan Radio (NJR) operacinukus NJM5532D. Nes tokio šroto turiu visą kalną.
Continue reading →
Anglija… ir vėl
buvom, matėm ir aplankėm. Papuolėm ant metro streiko…
Be ne apie tai, o apie bet ką…
Vieni fotkina švento Povilo bažnyčia, aš fotkinu prožektorius kurie apšviečia tą bažnyčią.
Continue reading →
Biški titano chemijos
Betiriant titano lydinius buvo pastebėtos gražios spalvos. Todėl va jums nedidelis filmukas apie tai.
tik tiek. 🙂
Dvigubas maitinimo šaltinis: softas
Straipsnį apie Dvigubo maitinimo šaltinio konstravimą parašiau, o štai paviešinti softą ir jo source code visiškai užmiršau.
Trumpai apie hardwarę. Konstrukcijoje stovi du identiški reguliuojami maitinimo šaltiniai (linear), nepriklausomos trafo apvijos, srovės matavimas “high side” su srovės šuntu (problemos su mažom įtampom), grafinis LCD ekranas valdomas kiek stipresnio ARM SAM7 procesoriuko, kuris dar ir matuoja vienos pusės parametrus bei priima signalus per UARTą per optinį atrišimą iš kitos pusės. Kitą pusę kontroliuoja nedidelis AVR ATMEGA8 procesoriukas. ARMas dar matuoja įrenginio vidaus temperatūrą. Mikroprocesoriai nieko nevaldo, tik indikuoja.
Source (ir kompiliuotas hex failas):
ARM AT91SAM7 procesoriukui.
AVR ATMEGA8 procesoriukui.
Bevielio kroviko tobulinimas
Kažkada pirkau bevielį mobilaus kroviklį. Nors jis buvo reklamuojamas, kad tinkamas Samsung S5, tačiau po nakties krovimo aš kroviką radau labai karštą ir netgi kiek apsilydžiusi. Padariau keletą nuotraukų ir kinas iškarto gražino pinigus. Po kažkiek laiko nupirkau geresnį krovimo imtuvą, tačiau krovikas vistiek labai kaito. Todėl kurį laiką numečiau pakrovėja į šoną. Poto jį išardžiau:
Matosi nedidelė PCB ir gana didelė ritė. Po rite pakištas feritinis diskas. Jis kaip ir koncentruoja megnetinį lauką. Panašiai daroma ir indukcinėse kaitlentėse. Viena mikroschema tai ST semiconductors: STM8S003F3P6 (tai mikrokontroleris) ir LM324 (keturgubas operacinis).
Continue reading →
Titanas vėl arba devynetų gaudymas
Ir vėl, kažkokios nesamonės iš titano. Tai sukorodavusio seno “eskizo” remontas ir jo tvirtinimo elementai.
Pastebėjau, kad tokia primityvi šaltkalvystė kiek apramina nervus. Aišku, jei viskas maždaug gaunasi, va jei nesigauna, tai nervai visiškai išsitampo.
Visos metalinės detalės iš gryno titano, plastikas- politetrafluoroetilenas (Polytetrafluoroethylene, teflon, Фторопласт).
Continue reading →
Pelė cypia- kaip užtildyti
Čia toks kaip ir gyvenimiškas patarimas, ką daryti, jei jūsų pelė cypia. Aišku, čia kalbama apie kompiuterines peles. Aš naudoju pačią paprasčiausią Logitech kompiuterinę pelę. Be nesamonių, laidinė. Ir paskutiniu metu, pastebėjau, kad kuo toliau, tuo labiau girdžiu cypimą garso kolonėlėse. Cypimas susijęs su pele- pajudini, sucypia labiau, nejudini- prityla.
Iškarto ryšis aiškus- cypimo šaltinis yra raudonas optinės sistemos šviesos diodas. Šis LED naudoja skirtingą šviesumą ir cypimas susijęs su tuo šviesumu- girdisi LED grandinės PWM.
Kairėje dalis pelės schemos, dėšinėje modifikuota. (22 tai 220)
Continue reading →
Titaną virinau…
Vasara… Beveik jokių projektų nedarom. Nebent tvarkiau kambarį ir garažą. Nu dar pakeliui, darbui, dariau vieną detalę:
