Kažkaip visai gražiai pasirodė man steampunk stiliaus šviestuvai. Kiniški buvo brangūs, ilgai laukti ir nelabai norimo stiliaus. Šiaip, man reikia dviejų bra. Todėl nutariau pasigaminti savo versiją. Viskas prasidėjo nuo interneto naršymo, galvojimo. Bet viskas baigėsi “crazy” vizitų į senukus kur biški paterorizavau santechnikos skyriaus pardavėjus.
Čia pirmi eskizai su jau pirkiniais.
Continue reading →
Kažkada bandžiau klijuoti atvėpusi bato padą su specialiais “batų” klijais. Ir nieko gero nesigavo. Paprasčiausiai labai sunku išvalyti klijuojamą vietą ir tuo labiau išdžiovinti. Gal klijai būvo ir geri, tačiau jau minėti faktoriai ir dar tas, kad labai sunku išlaikyti visas klijavimo sąlygas (patepti, padžiovinti, suspausti reikiamu slėgiu, išlaikyti gana ilgą laiką po presu) buvo sunku, neleido kokybiškai priklijuoti pado. O dabar ir tokie laikai, kad nelabai kas ir klijuoja tuos padus- nebent kas nors turi tikrus odinius batus. Bet tada gal dar galima kur nors rasti tikrą šiaučių.
Dabar, kai biški užsiimu statyba, turiu po ranka statybinės chemijos. Ir ji gerai limpa… Tai va, atsiklijavo per visą ilgį “šliopancų” (šlepečių) padas, todėl nutariaus išbandyti purškiamus putų plastiko klijus. Nes jie- elastingi, gana greitai kietėja ir dar jų kietėjimas nelabai susijęs su tirpiklio garavimu, o kažkokiom cheminėm reakcijom ir kaip katalizatorius/kietėjimo elementas eina paprastas vanduo. Todėl šlepetes paprasčiausiai gerai išploviau po tekančiu vandeniu, kiek galima nusausinau- nors tai gana sunku, nes padas tai kažkoks putų plastikas su atvirom porom. Vanduo iškarto bando įsigerti į vidų. Ružavas (rožines) putas išmozojau po visą padą ir gerai prispaudžiau. Maždaug po valandos jau galima naudotis.
(naudojau klijus, ne putas. Balionas kairėje. Nepirkite senukų “brando”, jis šūdinas)
Jau antra savaitė, kaip padas laikosi ir nebando atsiklijuoti. Pačio pado elastingumas išliko daug maž toks pats.
Pradeda patikti šita chemija- manau reikės pabandyti ką nors dar suklijuoti.
Kai sudėjo fazendoje langus, tai paliko be apdailos. Taip buvo padaryta specialiai- pirmiausiai labai daug užsiprašė pinigų už apdailą, o antriausia- apdaila labai mišri, dalinai mediena, dalinai tinkas su sgrafitu. O dar ir todėl, kad vasara būtų galima ką nors veikti. Taip biški ir iš elektroniko pavirtom statybininkų ir stalium.
Gal čia kažkada ir rašiau, bet tikrai daug kam sakiau, kad iš manęs stalius- dailidė ne koks, nes man net inkiliukai gaunasi kreivi. Reika pažymėti, kad viskas gaunasi kreivai, jei naudoji blogus instrumentus.
Jau iš seniau aš turėjau kelis instrumentus- drėlę, mažiuką šlifavimo „trikampiuką“ ir elektrinį siaurapjūklį (lobziką). Kadangi pasitaikė proga (statybos), tai dar nusipirkau kelis instrumentus. Pirkau aš juos pačius pigiausius ir paprasčiausius- nesu gi profesionalas. Taip mano instrumentų kolekcija pasidarė tokia:
Dabar užsiimu statybom ir remontu (todėl mažai turinio) ir prireikė pažiūrėti į statybinius plyšius. Tikras endoskopas su šviesos šaltiniu senai parduotas, kiti be šviesos šaltinio. Todėl neskubant nutariau nusipirkti kinišką USB endoskopą. Jis alieksprese vadinosi “5.5MM Lens 3.5M Cable Waterproof Mini Micro USB Endoscope Borescope Inspection Industrial For Android Phones Camera 6 LED”… už 13.88USD. Tipo “horizontal resolution 700TVL”. Gavus daigčiuką pasimatė, kad ten gal net 250 linijų nėra. Ir dar laikas nuo laiko striginėjo, o tai ir pagelbėjo iškelti disputą ir pardavėjas be didelių kalbų grąžino pinigus. Į komplekta dar buvo pridėtas USB-A perėjimas į USB mikro.
Šiaip daikčiukas veikia su Samsung S5, o su S3 mini jau neveikia. Windows 10 irgi veikia. Tačiau ant androido softas gana beviltiškas, o windowsai supranta kaip paprastą USB kamerą.
Continue reading →
Internetas Irane yra, rodos šiame regione Iranas turi netgi didžiausią internautų kiekį palyginus su kaimyninėms šalims. Čia aišku didelę įtaką daro tas faktorius, kad čia daug gyventojų ir jie nėra tokie jau biedni. Irano Islamo revoliucija gal pradžioje buvo radikali, bet tai nieko labai daug nepakeitė žmonių galvose- Iraniečiai revoliucijos metu jau buvo labai išsivysčiusi šalis. O dar pas juos kiek liko ir senų Persų genų ir tas nedidelis ugnies garbintojų palikimas neleido šaliai radikalizuotis. Kitas momentas, kad nežiūrint į sankcijas pas juos buvo vežami kompai. Gal ne iš vakarų, bet iš Kinijos tikrai (o tiem tikrai nusispjauti į sankcijas). O jei yra kompai, tai atsiranda tinklas, o kai atsiranda tinklas, atsiranda ir tarp-tinklinis ryšis. O nuo jo iki interneto tai tik vienas pirstelėjimas.
Tačiau, nors tai ir respublika, bet pikti diedai su tiurbanais biški uždėjo rankelę ant interneto kranelio- nes reikia tautą apsaugoti nuo vakarietiško ištvirkimo, žiaurumo ir šlykštumo. Todėl yra šiokis- tokis valstybinis firewallas. Jis tokias nesąmones kaip feisbukas, youtubes ir dauguma rusiškų saitų užblokuoja. Tačiau tai ne didžioji kinų siena- ši ugniasienė skylėta, pakrypusi ir pasenusi. Matyt nėra to didelio „partijos“ noro kaip Kinijoje, taip pat nėra tiek lėšų o ir gal biški vėl išlenda ugnies garbintojų dvasia ir viskas visiems švelniai dzin. Gi rašiau, kad Ramadanas, o aukštu žemiau dienos metų vyko rimtas tūsas su bumčikinę muzika ir net merginų cyptelėjimais. Gi dievuliukas ir viršaus nelabai žiūri kas ten po stogų vyksta. Todėl gatvėje gal biški niu-niu, bet po stogu dzin.
Dar vienas specifinis momentas. Tarptautiniam bendravimui jie dar nėra pasiruoše, todėl nereikia stebėtis, kad kokiam tarptautiniam aerouoste bus internetas, kuris atrodys maždaug taip:
Kodėl taip, ir kaip padaryti, kad tai nesigautu? Tą pačią vietą atidarant per skirtingas puses keičiasi dešinio klavišo meniu. Kaip padaryti, kad veiktu kad ir “play with media player”? Patarimai, kad tai galima daryti kitais metodais nedomina. Tokius patarimus duoda durni amerikonai obuolių forumuose. Aš klausiu konkrečiai 🙂
Continue reading →
Darbo tikslais teko nuvažiuoti į Iraną. Tai buvo labai trumpas darbinis vizitas, todėl nieko turistiško nepamačiau. O dar ir mūsų vizitas papuolė Ramadano mėnesio metu…
Kaip nuvažiuoti į Islamo respubliką Iranas? Vienas iš variantų reikia žinoti Iranietį kuris kviečia į svečius ir galės pasakyti Irano pasienio darbuotojams, kad tikrai kviečia šiuos žmones pas save į svečius. Kiek supratau, tiesiog tai įvažiuoti bus sunku- tikriausiai reikės įjungti visą savo gražbylystę, kad susikalbėti su pareigūnais. Mums to nereikėjo, męs turėjom vardą ir telefono numerį. Taigi… Continue reading →
Dabar aš gyvenu kaime, tai biški mažiau elektronikos, o biški daugiau ūkio darbų. O dar ir internetas toks, už trys eurus. Tik pajungi windowsinį kompą ir iškarto baigiasi, nes niekur neradau kaip paaiškinti, kad šitas wifi tai toks, iš kurio nereikia siurbti updeitų. O dabar biški rankdarbių. Man visada patikdavo visokie stipriai pagaminti daikčiukai, ypač visokie “smetoniški” buities rakandai, kurių dar buvo galima rasti Lietuvoje. Yra tokie senoviški kokliai su gražiais rimtais kabliukais kam nors džiovinti ir ant jų viskas normaliai kabo… prireikė vienoje vietoje kaime pagaliau prisukti kabliuką ir kažkaip aš neradau kažko panašaus į smetonišką. Visokios plastikinės nesamones atpuolė iškarto, o stipresni ir fainesni metaliniai variantai pobrangiai kainuoja. Jau galvojau, kad liks įkaltas vinis, tačiau netyčia aptikau kažkokią elektrotechninę detale:
Tai tikriausiai kažkokio jungtuvo ar kirtiklio mechaninė jungtis. Alavuota bronza ar žalvaris (nepatikrinau, o ir nesvarbu), lengvai apdorojama. Todėl buvo pasirinktas pusiau rankinis kabliuko gaminimas.
Continue reading →
Internetas pilnas specifinių paveikslėlių, kur „ranka piešia ranką“, „diedas laiko rutulį kur matosi jo atspindys“, „paukščių mozaika tolygiai keičia spalvą (diena ir naktis)“ ir klasikinės mozaikos iš driežiukų ar gekonų. Visa tai M. C. Ešerio kūriniai, kuris juos kūrė pirmoje dvidešimto amžiaus pusėje be jokių kompiuterių. Tiesiog paišė, arba kas dar baisiau, raižė akmenyje ar metale. O ten jau nelabai galima suklysti.
Mane kiek labiau sudomino būtent tos mozaikos iš driežiukų. Dėl to, kad jas gražiai galima išpjaustyti lazeriu ir šiaip, jos man patiko. Tai „kaleidoskopinės“ simetrijos piešiniai- kiekvienas turi vieno ar kito lygio simetriją. Kol kas medienoje aš atlikau tik dvi variacijas, o kompiuteryje jau trys. Tai trijų, keturių ir šešių kampų simetrija, pagal klasikinius grafiko darbūs. Tokios mozaikos dar vadinamos angliškai „tessellation“.
Pašnekėkim apie rasinę viršenybę… lol. Iš tikro, pašnekėsim apie “baltus” kompus ir kiek palyginsim su “geltonais”. Paprastai, labai retai papuola grynakraujai balti kompai. Kiek čiupinėjau ansksčiau, tie “balti”, viduje kiek buvo “geltoni”. Tačiau dabar papuolė partija sunaikinimui tikrai kilmingų “baltų” kompų. Vienas toks kompas ir atsirado mano namuose- pakeitė net du senus kompus ant kurių buvo daromi rizikingi eksperimentai, testuojama visokia hardwarė ir šiaip ant jų dirbo giminės. Šis “baltuolis”, tai Hewlet Packard HP xw4600 workstation, su Windows Vista licenzija.
Ši platforma palaiko visą eilę pentium procesorių, maniškis papuolė su intel quad core ir neatsimenu kiek megahercų, 2 gigais RAM (kuri iškarto upsigreidino iki 4Gb), dviem 500Gb diskais sujungtais RAIDu, Intel X38 Express chipsetas, DVDRW (dabar stovi du), video plokštė buvo nvidia quadro, bet dėl specifinės jungties tapo kažkokia kita nvidia.
Pirmas įspudis- velniškai sunkus kompiuteris. Kompiuterio korpuso skarda primenu seną gerą 20-ta amžių, kai dar netaupydavo geležies. Ant tokio korpuso galima laisvai atsisėsti ir net gal užlipti kojomis. Korpusas tikrai atlaikys. Viskas išsiima ir atsidaro be atsuktuvo. Tam reikalui skirtos žalios spalvos svirtelės. Beja, maitinimo šaltinis kiek didesnis už standartinį (dydžiu), galia tik 475W, tačiau tikriausiai tikri vatai. Ir maitblokis rodos turi skirtingus 12V railus.
Continue reading →
