Nauji metai, vėl

Pagaliau baigėsi šie kiek bjauroki 2016 metai, kurie prasidėjo Buviu, Princu, o baigėsi princese Lėja su jos motina… Asmeniškai man šie metai buvo sunkoki, tačiau gal jau baigsis šis juodumo periodas. Todėl linkiu visiems ir sau, kad sekantys metai būtų geresni, šviesesni ir laimingesni.

Ta proga suklijavau animuotą gifą:

2017 year nixie in-18

Tai pačios didžiausios ir gražiausios tarybinės indikatorinės lemputės- ИН-18. Ir pačios brangiausios 🙂
Nei softas, nei hardwaras nevertas paminėjimo. Tai panaudotos standartizuotos mano PCB. O jei prašnekom apie PCB, tai nežinau ar tai jau po visam, ar tai tik akcija: seeedas atpigino PCB gamyba keturis kartus ir už tą pačią kainą leidžia pasirinkti bet kokią PCB spalvą. Dabar vietoje 5×5 PCB už tuos pačius 10 doleriu daro 10x10cm. Visa bėda, kad demo Eagle neleidžia išnaudoti visą plotą- max paišomas dydis 8x10cm free versijoje. O dar Eagle nupirko autokadas… Kai jie ten spręs toliau licenzijavimą aš nežinau, jaučiu padarysis kokį nors “cloud” nesusipratimą ir dar pagėjins visą dizainą… Kai gausiu PCB, parašysiu atskirai.

Švęskit šventes!

Kiniškas niekaliukas arba 4×4 LED kubas

Kažkada vasaros metu užsakiau kinišką rinkinuką surinkti 4×4 LED kubą. Rinkinukas nėra brangus, kažkur puspenkto dolerio su atsiuntimu. Už tai gaunam PCB, kalną mėlynu (gal yra ir ne mėlynu) LEDu, kelis rezistorius, dvi mikroschemos 74HC595, visokios jungtys… Ir labai labai kiniškos instrukcijos kurios nieko nerodo. Todėl litavau pagal save ir padariau kiek atvirkščiai- LEDus pastačiau kita kryptim ir jie kitaip užsidega (softe teko invertuoti). Kaip konstruktorius pradedančiajam tinkamas, tačiau reikia žmogaus kuris turi kantrybę- lituoti ore tuos LEDus tikrai reikia nervų. Dabar mano nervai pašliję (nuo buitinio triukšmo), tai teko lituoti net dvi dienas.

LED 4x4 cube AVR atmega

Kai viską sulitavau, pakuičiau savo lobynus. Deja nei vienos “arduino” PCB neturiu, o kur turiu nesusiderina pinais su šituo rinkinuku. Kad reikia originalaus arduino rodo debilna 0,1″ jungtis pastumpta per pusę žingsnio.
Softas pridedamas prie konstruktoriau irgi ne fontanai… ypač patiko ši optimizacija:

if(value > 19) return;
if(charge != LOW && charge != HIGH) return;
if(charge == LOW)
{
switch (value)
{
case 0: HC_595_Temp &=~_BV(15); break;
case 1: HC_595_Temp &=~_BV(14); break;
case 2: HC_595_Temp &=~_BV(13); break;
case 3: HC_595_Temp &=~_BV(12); break;
case 4: HC_595_Temp &=~_BV(11); break;
case 5: HC_595_Temp &=~_BV(10); break;
case 6: HC_595_Temp &=~_BV(9); break;
case 7: HC_595_Temp &=~_BV(8); break;
case 8: HC_595_Temp &=~_BV(7); break;
case 9: HC_595_Temp &=~_BV(6); break;
case 10: HC_595_Temp &=~_BV(5); break;
case 11: HC_595_Temp &=~_BV(4); break;
case 12: HC_595_Temp &=~_BV(3); break;
case 13: HC_595_Temp &=~_BV(2); break;
case 14: HC_595_Temp &=~_BV(1); break;
case 15: HC_595_Temp &=~_BV(0); break;
case 16: digitalWrite(LED_Pin16,LOW); break;
case 17: digitalWrite(LED_Pin17,LOW); break;
...

ir panašiai. Iš esmės kiniškam softe kiekvienas LED aprašytas atskirai ir daromas 16×4 ciklas užpildyti tuos aštuonis baitus informacijos reikalingus displėjui. Ir dar visokio monstriško softo. Ką jau pasakyti, kad “raštai” surašyti į paprastą masyvą. Nutariau nesikankinti ir pasirašyti savo softą grynam C.
Mano variantas kiek paprastesnis ir kartu sudėtingesnis jei reikia suprogramuoti animaciją. Animacija saugoma baituose. Po du baitus vienam sluoksniui. Kiekvienas bitas atitinka vieną LED. Pati animacija saugoma progmem.
Visas softas sukasi per pertraukimą, pati serial out procedūra klasikinė, netikrinau ar tikrai reikalingos visos komandos (kad ir priverstinis CLK LOW įjungimas po ciklo). Tačiau viskas veikia.

4×4 LED Cube ATMEGA source kodas ir sukompiliuotas hex.

Dar vienas bambesys- dabar jau harwarėje. Kinai pataupė balastinius rezistorius. Suprojektavo tik po vieną rezistorių visam sluoksniui (nors į rinkinuką įdėjo daugiau rezistorių), todėl kai dega visas sluoksnis, LEDai dega silpniau nei tada, kai dega vos keli LEDukai.

LED 4x4 cube AVR atmega
Kairėje kaip padarė kinai, dešinėje kaip daryti geriau. Aišku dešinė schema irgi ne pyragai- viso sluoksnio LEDai teoriškai duoda sakysim 16x20mA=0.32A. O tiek tikrai neina per ATMEGOS vieną koją… ko pasekoje mikroschema dirba nekorektiškam režime. Gerai, kad ji tokia “fool proof” ir veikia, o ne susvyla. Šiaip, kam tada iš viso varginosi su tais rezistoriais… O jei norisi daryti teisingai, čia reikia pakabinti tranzistorių su leistina srove 0,5A ar daugiau ir viskas šviestu tolygiai. Pačios 74HC mikroschemos dirba daugmaž normaliu režimu, nes veikimo metu viena koja “draivina” tik vieną diodą.

Atari 800XL remontas

Dėl statybų nieko gero ir nedarau. Bet vasaros metu nusipirkau seną Atari 800XL kompiuterį ir diskasukį prie jo. Šiaip, pirkau tik diskasukį, nes pats kompiuteris neveikė- nepraeidavo RAM testas (ir rodos ROM), mirgėjo keli simboliai ant ekrano. Visi defektuotos atminties požymiai. Rodos problema paprasta ir išsprendžiama, nes kitą Atarį kompiuterį jau suremontavau.
Padarius skrodimą, paaiškėjo, kad kompiuteris tobulintas vietinių meistrelių- išplėsta atmintis iki 320kb, padarytas OS versijų perjungimas. Patobulinimas padarytas su keliom logikos mikroschemos (nuskusti pavadinimai) ir su RAM čipų “buterbrodais” (kai ant vieno čipo viršaus prilituojamas kitas čipas ir atlenkiamos kojos). Viskas buvo labai chaotiškai ir rusiškai padaryta, todėl nusprendžiau pašalinti visus “upgreidus” ir pradžioje kompiuteriuką atstatyti iki gamyklinės versijos.

Atari 800 xl repair
Continue reading →

SAS – kas per velnias? Arba greiti diskai

Kažkada radau diskų masyvo “krepšelį”. Tai toks modulis, kuris statomas į serverius, gal į desktop kompiuterius ar į kokius 19 colių modulius. Ten labai patogiai susikiša maži diskeliai (kaip nešiojamam kompiuteryje, tik daugiau nei du kartus storesni). Dar prisirinkau senų kietų diskų su rankenėlėm, kad gal būt ateityje sukonstruoti kokį nors diskų masyvą.
SAS HDD
Continue reading →

HE remontas 2

Prieš porą savaičių rašiau, kad aplankiau HE remonto vietą. Šį penktadienį vėl aplankiau iš Panemunės pusės, kad apžiūrėti situaciją. Šį kartą buvo vėlesnis metas ir buvo tamsu. Atvykus į vietą didesnių pokyčių nepastebėta, tačiau mane pastebėjo kelios žmogystos kurios paklausė kur aš einu. Burbtelėjau, kad einu tikrinti kaip jie dirbą ir nupėdinau prie pačio tilto. Viena žmogysta sėdo į automobilį ir per tą neveikianti tiltą nuvažiavo į Petrašiūnus, o kita žmogysta priėjo prie manęs ir kažką paklausė. Deja nesupratau žodžių… po keliu sakinių išsiaiškinom, kad žmogus yra Latvis ir yra sargas. Po poros gana piktų sakinių nesusipratimas buvo išsiaiškintas ir sargas mielai pasidalino informacija…

HE remontas stringa
Continue reading →

Blackoutas

Buvo eilinis didokas blackoutas Petrašiūnuose, todėl mirus UPSo akumams ir dar geriesiems elektrikams pakibirkščiavus su elektra, dingo vienas diskas- dingo mistiškai. Todėl kažkodėl neveikė mano WWW. Nors nei duomenys nei softas nesisuko tame diske. Teko gražiai nušutdownintį kompą ir vėl užkurti- diskas atsirado BIOSe ir atsirado sistemoje.

Šiaip, kaip tik atsirado proga pašnekėti apie mistiką ir sutapimus. Kad ir šio kompo (WWW serverio) diskų problemos. Prieš kelias dienas SMART daemonas parašė laišką, kad miršta diskas. Kol viską suderinau ir panašiai, kol buhalterės padarė pavedimus, praėjo tam tikras laikas- ir šiandien turėjau gauti naują diską. Bet vakar, tryliktą dieną, elektrikai nutarė daryti eksperimentus su 10kV įvadais ir diskas dingo. Nu tiesa, dingo ne tas diskas kurį reikia keisti. Bet kodėl? Kodėl būtent 13? Kodėl viskas veikė be didesnių problemų paskutinius ~4…5 metus?

Kodėl CASCO draudimas baigiasi rugpjūčio mėnesio viduryje (dargi gal net 13-tą dieną) ir aš neskubėdamas ieškau pigiau ir kodėl rūgsėjo pirmom dienom automobilis sudaužomas?

Ir galu gale, kodėl koks nors šlamštas nenaudojamas guli dešimt metų garaže, o kai išmeti, po savaitės jo prisireikia?

Vamzdžių sujungimas kampu

Tai tik teorinis eksperimentas!

Prasidėjo viskas nuo to, kad radau seną žurnalą “Наука и Жизнь” ir jame buvo aprašoma dviejų vamzdžių sujungimo- suvirinimo problema. Tiksliau, kaip tiksliai nupjauti vamzdį, kad jį privirinti prie kito vamzdžio balno jungtim. Ir kokią skylę išpjauti kitame vamzdyje. O dar buvo noras pažaisti su Corel Draw programa ir joje esančiu beisikų.
Tačiau viskas greitai nesigavo, nes algoritmas buvo aprašytas su klaidom, o softas- programuojamam kalkuliatoriui. Teko kiek pavargti.

vamzdziu suvirinimas
(paveikslėlis skolintas iš interneto).
Continue reading →

HE remontas

Tikriausiai jau visi jau pastebėjo, kad Kaune remontuojamas tiltas per hidroelektrinę. Gal ne visiems reikia važiuoti per tą tiltą, bet daugeliui trukdo padidėjęs auto srautas per miestą. Jau greitai bus mėnuo, kaip daromas remontas. Šis remontas kiekvieną darbo dieną atima iš manęs apie vieną valandą gyvenimo laiko ir kažkokį kiekį kuro, kuri sunaudoju važiuodamas papildomus 20km per dieną. Tai per mėnesiuką susidaro kaip ir daug laiko ir daug pinigų… O jei padauginti iš vairuotojų skaičiaus… Gal susidaro ir didoka suma.
Todėl nutariau pažiūrėti, kaip ten vyksta darbai…
Kauno HE remontas
Remontas prasidėjo vėliau, tai kažkaip jaučiu, kad remontas baigsis irgi vėliau… Tačiau norisi, kad viskas vyktu greitai. Todėl pažiūrom kiek arčiau.
Continue reading →

Spalvų valdymas senam būgniniam skaneryje

Sudaužė mano nužiūrėta būgninį skanerį. Vos spėjau atimti optinę dalį. Primenu skanerio veikimo principą: nuotrauka ar skaidrė pritvirtinama prie skaidraus cilindro kuris sukasi ant kažko panašaus į sriegį. Besisukant, optinė “akis”, panaši į mikroskopo objektyvą stebi vaizdą ant bugno. Kadangi būgnas sukasi ant sriegio, “akis” prabėga visą vaizdą. Vaizdas patenka į tokią dėžutę:

color separation optics from drum scanner
Matosi mikroskopo bojektyvas ir keisti elementai juodoje, lieto aliuminio dėžutėje. Didžioji dalis optikos skirta vaizdo fokusavimui ir perjungti skirtingo diametro cilindrams.
Continue reading →