Chip Sharing

Tokia mintis kilo… Yra prigrobtu detalyčių naujų. Man jų nelabai reikia visų, todėl ir dalinuosi su kitais. Jei kartais reikia nedidelio kiekio iš sąrašo, tai galvokit kaip pasiimti Kaune už dyką ar šiaip bet kokią padėką. Pasirinkimas nėra labai didelis ir gali būti netikslus. Nes niekas labai stropiai nesuinventarizavo. Ir šiaip, detalių yra daugiau, todėl gal po truputi duombazė padidės.

Nuoroda į Chip Sharing duombazę.

Feel free to browse.

Ir papildymas: tai pagalba hobiui. Ir prašymai tipo “paimsiu viską” arba “du maišai kondikų ir ilgas sąrašas detalių” nenagrinėjami. Jei norėčiau atiduoti viską, tą padaryčiau per daug neviešindamas.

Todėl jei ko reikia, prašom prisistatyti, papasakoti apie savo projektą ir šiaip kokį motyvacinį laišką parašykit.

Jei neatsakau į laišką arba vėluoju su detalėm ar atsakymu- nepykit ir parašykit laišką dar, nes gal užmiršau.

Kaip gija nuplėšti nagai

Nedidelė siaubo istorija. Norėjau išpresuoti lazerio diodą iš vieno įrenginio, kad pakeisti veikiančiu ir stipriai galingesniu. Tačiau tai dariau paskubomis ir buvau nubaustas. Diodas išsipresavo, atsuktukas pralėkė per diodo tvirtinimo skylutę ir smigo į panagę. Nagas biški neišlaikė, pusiau atsilenkė, pasipylė kraujas ir keiksmai. Poto buvo nagas atstatytas į vietą, pirštas šaldytas, dezinfekuotas.
Kadangi tekėjo kraujas, nagas nepajuodavo. Šiaip, kažkur skaičiau, kad jei nagas nuo smūgio juoduoja, reikia pradurti nagą (kad ir iki raudonumo įkaitinta adata), kad išleisti susikaupusį kraują ir tada sumažėja skausmas. Čia kraujas pats ištekėjo, o pasiutuliškas skausmas tetrūko gal 10 minučių.

Toliau eina filmukas apie tai, koks visdėlto tobulas mechanizmas yra gyva būtybė. Tikrai gamta sugalvojo, kad šis gyvūnas (aka žmogus) tikrai nusilaužinės nagus. Filmas turi amžiaus cenzą, nes internetas pilnas pridurkų kurie gali pradėti alpti ir skųstis youtubėj dėl vaizdelio.

Nesu didelis medikas, bet kaip inžinierius galiu pakomentuoti savo gydymo veiksmus. Pirmiausia- kraujas nutekėjo. Nėra labai baisu, kad teka kiek kraujas. Taip išsiplauna žaizda. Kartu nesusiformavo hematoma (užsistovėjęs kraujas) kur gali veistis mikrobai.
Jodo tirpalas apie žaizdą apsaugojo nuo visada esančių mikrobų. Taip jie negalėjo stipriai patekti į uždarą ertmę ir sukelti puvimą.
Pirštas stipriai sutino (vos ne du kartus padidėjo), todėl naudojom pirmas dienas gana tvirtai suvyniotą bintą. Bintas buvo keičiamas du kartus per dieną pradžioje, vėliau vieną kartą, o poto jau užteko pleistro.
Kai praėjo tinimas, iš po nago tekėjo skaidrus skystis- drenavosi žaizda. Tačiau nebuvo smarvės, nes pavyko apsisaugoti nuo infekcijos.
Poto nagas padžiuvo ir puikiai laikėsi. Tačiau kiekvieną dieną vistiek buvo lašinamas jodas po nagu. Ir matėsi, kad kiekvieną dieną jodas patenka vis gilyn ir gilyn.
Poto nagas atsipalaidavo ir pradėjo klibėti. Tada teko per naujo fiksuoti, nes mums nereikia atidaryti dar neužgijusią žaizdą. O kai nagas pradėjo judėti visiškai laisvai, jis visai lengvai pasišalino. Po apačia jau buvo pastebėtas besiformuojantis naujas nagas. Tie balti miltukai tai antibiotinis preparatas. Nes ten buvo kiek drėgna ir tikriausiai dar vietomis labai jautru. Tai apsauga nuo galimų komplikacijų.
Iki esamos būklės užtrūko apie 12 dienų. Kada pilnai susiformuos nagas tiksliai nežinau, tačiau tai bus tik tada, kai nuaugs visas “avarinis” nagas.

Saugokitės, laikykitės saugumo technikos ir kiek pasinagrinėkit, kaip veikia mechanizmas vardu gyvas kūnas ir kaip ji reikia remontuoti.

Beja, šis nagas nukenčia jau kokį 4 kartą per kokius 40 metų… 🙂

TDA2005 jei reik

Čia toks variantas kai yra mikroschema, bet ji niekam nereikalinga. Taigi yra:

TDA2005
net nežinau kiek vienetų. Tai TDA2005, kažkoks buitinio lygio stiprintuvas. Kaip tik pradedantiesiems, kur net nereikia galvoti. Tik imti ir sulituoti. Tą ir padarėm:

TDA2005 PCB board
… nu veikia. Bet visiškai nereikalingas daiGtas. Todėl, jei kam reikia, galite prašyti dovanų. PCB tai liko kokios 9 vnt. Mikroschemų dafiga.

Pasiimti galima Kaune. Už dyką po komplektėlį- viena PCB, kelios mikruškės (nes pradedantiesiems gali ir sudegti). Kitos detalės nepridedamos, schema iš datašyto. Rezistoriai SMD 0805, maži kondikai SMD.

Naujas ICP, kelionė ir barometras lektuve

Jau seniai rašiau, kad yra toks žaislas kaip ICP OES. Taiva, senasis ICP pavargo, surūdijo, lempa nusilpo ir dar keletas senatvinių ligų. Remontas tokiems aparatams gana daug kainuoja, nes progresas kai kur žengia į priekį ir atsarginės dalys brangsta. O ypač brangiai kainuoja prastovos ir specialistų atvažiavimai. Todėl buvo nutarta, kad aparatą reikia upgreidinti, seną atiduoti gamintojui, biški primokėti ir dar nusipirkti autosamplerį (jie labai krūtai atrodo kaip CNC smauko po megintuvėlius). O jei rimčiau, tai mėginių kiekis didėja, didinant tikslumą reikia viską permatuoti su keliais kontroliniais mėginiais ir t.t. Dabar tai daroma rankomis ir rezultatai skaičiuojami irgi “rankomis”.

naujas ICP
Taip atrodo mūsų naujasis žaisliukas. Dėl jo “aprūvinimo” teko belstis į Vokietiją. Su visu savo “mažuoju haremu” kaip pavadino bendradarbiai. Ten teko būti beveik savaitę, nervinti gamintojus ir atstovus baltijos šalyse. Bet kelionė buvo sėkminga- išmokom naujų triukų, radom defektą prietaise (ir dabar perdarys) ir kelis bugus softe. Gamintojas buvo gana patenkintas, nes sakė kad retai taip pirkėjai išnarsto savo pirkinius.
Continue reading →

TDK patefono remontas

Paprašė suremontuoti patefoną, konkrečiau: TDK Life on Record USB Belt Drive Turntable. Gedimas- per greitai suka plokšteles (ir dar netolygiai suka).

TDK belt drive record player repair

Prietaisas šiuolaikinis, yra USB jungtis tiesiogiai jungti prie kompo, kad perkopijuoti plokšteles į elektroninį formatą. Ypač kai norisi perkopijuoti tikrą “lempinį” garsą ir tuos nostalgiškus trakštelėjimus dėl plokštelės defekto. Dar patefonas turi “pribambasą”- kažką panašaus į spektro analizatorių. Pagrindinis “feature” yra tas “belt drive”- paprastas DC motoriukas per škyvą tempia diržiuką kuris suka patį plokštelių laikytuvą. Teoriškai minkštas guminis dirželis apsaugo masyvų metalinį diską nuo motoro triukšmų. Tokiai kinematikai reikia matuoti disko sukimosi greitį (33 su biškiu arba 45) ir tam naudojamas optinis skaitytuvas po disku. Ten diskas turį visą eilę įpjovų ir jei diskas sukasi ant 33 apsukų, ten gaunasi 50Hz signalas.
Tokio disko sukimasis tai klasikinis uždavinys mikrokontroleriui: per mažai apsukų- daugiau galios į motoriuką. Net stabdant pirštu greitis nekrenta- yra galios rezervas.
Continue reading →

ARM:0007 versija B, I2C ir OLED

Pratesiant ARM seriją su pačia pigiausia plokštele iš kinijos. Plokštelėje tik STM32F103C8 ir keli papildomi elementai. Sekantis reikalas kurį reikia įvaldyti tai I2C. Kol kas tik rašymas ir tik po kelis baitus ir be jokių DMA ir IRQ. Visiškai taip pat, kaip ir su AVR. Tačiau šį kartą naudojam patį pigiausią ekraniuką iš kinijos su SSD1306 kontroleriu, aštriai mėlynos spalvos:

STM32 OLED 0.91 inch
Dalis softo mano, dalis vogto ir supaprastinto. Vienintelis pastebėjimas dėl hardwarės- gal dėl sujungimo (per laidelius), o gal dėl kiniškos kilmės, pastebėta, kad kelis kartus ekraniukas nepasileido.

Ir aišku visas source code, bei sukompiliuotas hex hardvarės testavimui. Kompiliavosi ir su 6 ir su 7 gcc.
SSD1306 OLED on ARM STM32F103C.

ARM:0006 versija B, SPI ir waveshare e-Paper

Čia miksas tarp kiniško e-Paper straipsnio, ARM su pamažintu procesoriuku ir ST-Link programeriu. Ir aišku biški nostalgijos apie 8 bitus ir mano pirmus bandymus programuoti C. Gavosi toks kaip ir mini straipsniukas.

Kai tik buvo laisvo laiko nuo statybų, pasinagrinėjau apie STM32 procesoriuko kinišką moduliuką už kelis eurus. Čia jau gal net 64kb atminties, ir jau be vargo galima ką nors vizuališkesnio suprogramuoti nei su aštunta atmega. Užduotis buvo SPI ir ekraniukas. O kad nebūtu labai tuščias ekraniukas, sudėjau seno 8 bitų žaidimo “game engine” dalį. Daugiau programuoti aš jau patingėjau, bet vistiek bent jau matosi kas gaunasi jei nenaudojamas pilnas ekrano atnaujinimas.

STM32 ir waveshare e-paper
Hardwarė be modifikacijų- tiesiai iš kino. Šiaip, vienas pastebėjimas- arba kažkokia klaida softe (bibliotekose), bet sukonfiguravus MCU dirbti ant 48MHz, softas rodo 72MHz. Dabar softas rodo 96MHz, bet ant tokio greičio šis MCU negali dirbti. Gal čia koks kiniškas fuflo MCU?
Continue reading →

Su naujais, mėlyno ekrano metais

Sveiki,

Norėjau parašyti ir papaišyti ką nors daugiau, tačiau įjungtas kompiuteris pradėjo rodyti spalvotus kvadratėlius, mirguliuoti ekranu ir nusibaigė mėlynu ekranu…

blue screen of death - nvidia card failed

Jei tai tikrai video plokštės gedimas, tai nu-i-nafig, tai buvo nvidia gtx 960, didoka tokia.
Pradžioje lūžinėti pradėjo tik firefox antrame monitoriuje, ir tai ne visada. Poto dar dažniau. O šiandien, tik spėjau atsidaryti naršyklę- pyst, pyst, pyst ir blue screen. Perkroviau ir spėjau nukrauti naujus draiverius. Suinstaliavau, perkroviau ir vėl pyst.
Deja neturiu kitos video kad pakeisti, o motininė neturi on-board video plokštės. Todėl rašau iš avarinio nešiojamo kompo…

Apie ką męs čia?

Taigi, sveikinu su naujais metais. Tikiuosi, kad tikrai nebus niekam blue screenu ir šiaip viskas bus gerai. Ir linkiu visiems laimės, nes jei žmogus laimingas tai visa kita dzin.

ICP plazmos generatorius

Jau rašiau apie tai, kad yra toks žaisliukas kuris vadinasi ICP OES, t.y. “inductively coupled plasma optical emission spectroscope”. Ir jo šviesos šaltinis yra atmosferinio slėgio, o gal ir didesnio argono plazma. Į plazmą ipurškia visokiausias tiriamas medžiagas ir pasikeičia plazmos spalva.

Nuotraukoje ji atrodo taip, bet tai tikrai neteisinga spalva:
ICP OES generator teardown
Pati plazma yra labai ryški, nes nuotrauka daryta per “suvirintojo” stiklą. Plazmoje yra labai daug ultravioletinių spindulių. Ir šiaip, per plyšiukus praėje šviesos spinduliai yra melsvai balti.
Plazma daroma taip: per stiklinį vamzdį pučiamas argonas (apie 15 litrų per minutę), tiesa didžioji dalis argono sunaudojama nupūsti plazmą nuo stiklo ir aušinti agregatą. Kur dega pati plazma, argono srautas mažesnis, kažkur vienas litras per minutę.
Plazma uždegama stipriam elektromagnetiniam lauke- ten trijų vijų gryno sidabro vielos konturas per kurį teka 27MHz dažniu srovė ir sunaudojama iki 1700W galios. Plazma neužsikurtu pati, tačiau yra aukštos įtampos išlydžio grandinė, kuri padaro pradinį “žaibą”.
Mūsų ICP pradėjo truputi kaprizintis, todėl buvo iškviestas meistriukas. Jis atsivežė paardytą generatorių, kad žinotik tiksliai kaip ardosi ir išardė mūsiškį (refurbished generatorius kainuoja €3900+PVM). Pakeliui aš padariau keletą nuotraukų, kad visi sužinotų kaip veikia šitas dinozauras. Dinozauras todėl, kad nauji ICP modeliai jau nebenaudoja tokio tipo generatorių ir perėjo pilnai į solid state mosfetus. Mūsiškis ICP greitai irgi iškeliaus į archyvus, nes užsakėm naują.
Continue reading →

AVR89: ePaper modulis

Nusipirkau pabandymui iš kinų epaper (elektroninio popieriaus, e-ink) tipo ekraniuką. Pažymėtas jis waveshare logotipu, o kas gamintojas iš tikrųjų aš nežinau, nes ir datasheete nurodytas tik šis pavadinimas.

epaper waveshare AVR atmega

Yra dokumentacija pdf faile, kurios kaip ir neskaičiau, nes buvo pavyzdinis softas. Softas skirtas ARM, mini linux variantui ir aišku Arduino. Softas dalinai tinkamas ir mažiems kontroleriams, tačiau jis reikalauja “video RAM”. Čia iškilo problemėlė, nes ir mažiausiam ekraniukui reikia (200×200/8=5000) vos ne 5kB RAMo!
Savo softo variantą supaprastinau ir panaudojau paprastą senovišką ATMEGĄ. Konkrečiai ATMEGA162, tačiau tiks ir bet kuri kita. Tereikia tik keletos laisvų pinų ir aparatinio SPI.
Vėl eilinį karta teko pasibaisėti originalaus softo optimizavimu ir biški iš tikro optimizuoti. Mano variantas kiek greitesnis, dalis konstantų perrašyta į PROGMEM.

Dabar biški apie “elektroninio rašalo ir popieriaus” veikimo subtilybes. Tikriausiai daugelis matė, kad kartais elektroninės knygos “mirguliuoja ekranu” kai perpaišo vaizdelį. Taip daroma todėl, kad ekranas turi “burn-out” t.y. biški lieka seno vaizdo. Tačiau perpaišus vaizdą pilnai į juodą ir poto pilnai į baltą, senas vaizdelis išsivalo pilnai. Taip galima daryti automatiškai suprogramavus kontrolerį- tada pasiuntus naują vaizdą ekranas automatiškai persipaišys. O galima įjungti “rankinį režimą” ir tada ekranas neatsinaujina. Tada lieka seni vaizdeliai. Juos galima panaikinti lokaliai užtušavus ekrano dalį juodai ir poto baltai.
Dar viena ekrano įpatybė, kad ekranas turi du ekrano buferius- į vieną galima rašyti informaciją, o kitas tuo metu rodomas. Tačiau norint operatyviai parodyti naują informaciją tenka du kartus perduoti informaciją į ekraną.

Kadangi ekraniukas buvo nupirktas tik pabandymui, o ne kažkokiam projektui, tai softas surašytas tik pabandymui. Nėra nei grafinių operatorių nei didelių raidžių. Tėra tik dviejų tipų teksto rašymas ir paveiksliuko paišymas (čia vėl papuolė arklys ir jo klasika apie “resistance” ir “penis harder”). Beja, tik dabar pastebėjau, kad vaizdelis konvertavosi kaip veidrodinis.

Ekranas organizuotas baitais, todėl galima perpaišyti tik po mažiausiai vieną baitą. Kadangi nėra skaitymo iš ekrano, atsiranda problemos su grafikos primityvais. Dėl to kila ir šrifto naudojimo apribojimai.

Jei bus sugalvotas koks nors projektas, tada bus galima ir patobulinti visą softą. O dabar štai:
waveshare e-ink, e-paper software source code for clasic C and AVR ATMEGA .
Ten yra source kodas, +visokie niekai kaip “penis harder” paveiksliukas ir jo B/W versija C kalboje [penis.c]. Taip pat Atari ir ZX Spectrum šriftai. Taip pat proporcinis šriftas.

Ir dar neparašiau, kad vaizdas išlieka išjungus maitinimą. Tačiau ir taip aišku, nes čia e-ink’as.