Žvirbliukas kuris pastrigoNet nesijaučia, kad kažkas rankojePilnas 5,25 per du aukštus3.25kg ir net 1G
Tas paukščiukas šiaip sau. Radau šiltnamyje. Jėtau, koks jis mažytis. O štai diskas, kogero, pats didžiausias kuri pavyko pajungti ir kuris dar veikia.
Tai Fujitsu Limited M2266SA, pagamintas 1991 metais. Paskutinė failo data viduje- 2001 metai. Instaliuoti Windows 95, biški kažkokių DOSo programėlių. Manau, kad jis jau daug kartų performatuotas ir paskutiniai vartotojai- Rolka ir Vytas (kad ir kas jie bebūtų. Beja Rolką vieną žinau) matyt darė grynai eksperimentus. Nu negalėjo žmonės naudoti 95, kai 98 buvo žymiai geresni. Ir diskas SCSI, kaip ir nelabai populiarus formatas. Viduje keli failai rodo, kad buvo pajungtas prie EISA 486 kompiuterio ir “Mylex DCE376 EISA 32-Bit SCSI Host Adapter’iu”.
Man labiausiai patiko, kad po 33 metų, šis diskas dar veikia (bent jau read only). Ir net nelabai žviegia. Bet užtat galvos juda užtikrintai- tikrai neužmigsi.
Šiuo metu kiek bandom patobulinti fazendos fasadą. Ir pakeliui reikia kiek patobulinti elektros įvadą. Elektros įvadas tiek pagal dokumentus, tiek realiai, kiek keistokas. Nuo stulpo eina AMKA kabelis, kuris prisikabina prie sienos. Čia baigiasi ESO valdos, poto kabo dvi dėžutės (sujungimo ir saugiklių) ir eina keturgyslis aliumininis plokščias kabelis iki skaitliuko (čia mano valdos), poto papuola į skaitliuko dėžutę kur stovi pats skaitliukas (ESO turtas) ir iš skaitliuko eina mano valdos.
Remontuojant fasadą pastebėta, kad visa ta dėžutė labai jau sukirmijo. Viena bėda- ten visada būna elektra. Remontui nusimatė keli galimi planai:
Kreiptis į ESO, kad viską padarytu.
Kreiptis į ESO, kad atjungtu elektrą visai gatvei ir keisti dėžutę.
Darbus atlikti po įtampa.
Laužtis į pastotę ir slaptai atsijungti elektrą.
Tačiau, šiandien, tobulinant apšvietimą išgirdau specifinį elektros lanko garsą ir dingo viena fazė. Pasirodo, vėjo gūsis stipriai pajudino medį padarė trumpą jungimą tarp kabančių laidų kažkur toliau gatvėje. Kilo planas- uraganas. Po to sekė poros valandų laukimo ir stebėjimo … kai atvažiavo ESO raudonas automobiliukas, buvo sudarytas sąmokslas. Aš jiems parodau kur buvo trumpas, ir kol jie pjaustys šakas, aš sau ramiai, bet skubiai, atliksiu remonto darbus. Buvo atjungta elektra visoje gatvėje, pakabintas plakatas- “nejungti, dirba žmonės”. Gerai, kad buvau pilnai pasiruošęs šiai operacijai…
Lazeriukai labai gerai. Matosi dvi dėžutės.Viršuje ESO dėžutė su “skrutkėm”, žemiau kabo tarybinė, su saugikliais.Ten buvo skrutkės. Remonto metu iškirpau viską lauk.Viskas paruošta remontui. Net kelių dydžių PE kontaktai.Senos dėžutės likučiaiViskas kabo ore, nes dar nėra sienos.Viskas kritiniam aukštyje. Kur baigiasi kopėčios.BlizginaGonkų apšvietimas
Jau buvau nupirkęs Vaičiulio įmonės dėžutę. Ten prikliopinau DIN bėgelį. Sumontavau tirpiųjų saugiklių bloką ir grupę kontaktų. Kadangi nežinojau gatvės AMKos nulinio laido storio, tai teko sumontuoti net kelis PE kontaktus. Pasirodo, gerai, kad taip padariau. PEN laidas gatvėje storesnis. Kad nepagalvotumėt, kas aš tikras ekvilibristas, paaiškinu: AMKA puikiausiai nusikabina nuo kablio ir visi darbai buvo atlikti saugiai ant žemės.
Viską greitai sujungiau. Nors labai saugojausi, pajutau, kad gatvės PEN nėra labai PE ir jis truputi norėjo kandžiotis. Visdėlto gerai, kad namie, prie skaitliuko, yra labai padorus įžeminimas.
Kol kas, dėžutė kabo bet kaip, nes pagal planą ją reikėjo kabinti jau po pilno sienos remonto. Tačiau aš negalėjau praleisti progos. Taip susitaupė kažkiek pinigų ir tikrai labai daug laiko.
Bonusas- LED apšvietimas. Spėju apie 100W tikrų LED. Čia ne LED juostelė, bet tikros aliuminės PCB su LED ir du 500mA srovės šaltiniai.
Tvarkydamas savo kolekciją nutariau pakeliui ir patvarkyti savo juostelių ir skaitytuvų kolekciją. Kompiuteriuose juostos jau beveik išmiręs dalykas ir mažai kas juos naudoja ar dalinasi patirtimi. O ir daugelis 20+ metų įrenginių neveikia arba niekas nežino kaip naudotis… Todėl nutariau kiek viešai užsirašyti.
Pradedam nuo DSS formato. Kiek suprantu 4mm juostelė ir besisukančio būgno galvutė, kaip video magnetofone. Tikriausiai buvo populiarus formatas, nes pilna versijų:
DDS1, DDS. Naudoja 60m ar 90m kasetes, jokio “hardwarinio” suspaudimo.
DDS1-DC, DDS-DC. Tas pats kaip pirmas, bet turi suspaudimą.
DDS2 kaip pirmas, tik: plonesnės ilgesnės juostelės (120m) ir plonesni įrašo trekai.
DDS3 viską padvigubino. DDS-3 (125m) juostelė laiko trys kartus daugiau nei DDS2.
DDS4, 150m.
DAT72, 170m ir vėl plonesni takeliai, 80% daugiau duomenų nei DDS4.
DAT160, 154m ir plonesni takeliai nei DAT-72, iki160GB.
Tai buvo apie kasetes. O dabar apie grotuvėlius. Kai kuriuos aš turiu ir jie netgi veikia:
Kairėje juodai kasetei (DLTtapeDV) kol kas neturiu skaitytuvo. Raudonas (Ultrium2) nuskaitau. Apačioje travan 40, MO diskų grotuvai (nuskaitau 1.3G ir mažiukus, 230M diskus). Veikia tik du skaitytuvai. Per vidurį: DSS ir DSS3 kasetės, Ultrium skaitytuvas (448), DAT8 (veikia), ir kažkas kas turėtu skaityti DSS3. Dešinėje- neaiškus grotuvas, DAT72 (puikiai veikia), DSS4 (DAT40) kogero neveikia.
DAT8: turi skaityti ir rašyti DDS1 ir DDS2.
DAT24: DDS1, DDS2, DDS3.
DAT40: DDS2, DDS3, DDS4.
DAT72: DDS3, DDS4, DAT72.
Biški linuxo užkeikimų. Reikia root teisių, nes skaitom tiesiai iš /dev.
; /dev/st0 tai automatiškai atsisukantis įrenginys.
; /dev/nst0 tai neatsisukantis. Taip galima nuskaityti VISUS įrašus.
mt -f /dev/nst0 rewind
; ultriumui 32K buferis
dd if=/dev/nst0 of=failas0.bin ibs=32k count=10000000
; DAT72 ir kogero kitiems, 64K buferis.
dd if=/dev/nst0 of=failas1.bin ibs=64k count=10000000
; tas milijoninis skaičius turi būti didesnis nei tikėtinas failo dydis juostoje. Bet neaišku ar tai teisybė.
; jei juostoje daugiau nei vienas failas (dažniausiai būna headerio failas ir poto eina pats backup), dd komandą kartoti.
; "headerio" faile dažnai būna parašyta su kokia programa daryta kopija: ntbackup5 ir veritas yra populiarios.
Taip kompiuteryje atsiranda įvairus failai, tačiau kaip iš jų ištraukti tikrus failus dar gerai nesugalvojau. Tačiau tikrai informacija yra.
Klausimas, ko aš čia krušuosi? Pirmiausia įdomu. Antriausia, turiu vieno dienraščio backupus nuo kažkur 2004? metų. Apie .. 50 kasečių.
Betvarkydamas kolekciją atsikasiau savo Sun kompiuterius (ir SGI)… beja vieno Sun ir vieno SGI kažkodėl nerandu. Kur galėjau per 20 metų nukišti?
Taigi, SGI įsijungė be bėdų ir rodė daugmaž teisingą laiką. O štai Sun microsystems produktai abu neveikia:
Gedimas žinomas- ten stovi NVRAM mikroschema su laikrodžiu. Rašoma, kad keletos tipų. Mano papuolė MK48T08B-15, ir man pasivaideno, kad baterijos modulis nusiima (yra tokios versijos). Pasirodė, kad ne. Nulupus iškilo mintis, o kodėl keturi laidai? Pasirodo, nukeliam modulyje yra ne tik baterija, bet ir 32kHz kvarcas… O man viskas nusirovė.
kvarcas ir baterija po smalaturiu čia 3000 vnt. O kiek rusyje?du kvarciukai padėti ant čipo
Tačiau prisiminiau, kad turi gana daug PCB su ypač mažu 32kHz kvarciuku (aš net kažkur visą špūlę tokių turiu). Todėl kiek pasidarbavau su “dremeliu”, prisikasiau iki kontaktų ir su testeriu diagnozavau kur buvo kvarcas ir kur baterija (poto radau internete daugiau informacijos ir ta informacija patvirtino mano spėjimus). Aplitavau kontaktus, vienoje pusėje laideliai, kitoje kvarciukas. Pasitikrinau kompe- 32kHz pasileido, RTC veikia. O su baterija, veikia ir išjungtas.
su kvarcusu kvarcupliusas ir minusaskitas modelis. Tik akumas prapjautas
Toliau teko tik prisimušti iki ROM monitoriaus (Stop+n =nvram reset?, Stop+d =diagnostika, Stop+a = šiaip peršokimas į monitorių). Ir per naujo užprogramuoti nvram turinį, RTC laikrodį ROMas paleidžia automatiškai bent jau mano turimuose Sun kompiuteriuose.
ok set-defaults kitų nvram reikšmių default nustatymas
ok 1 0 mkp visada 1
ok 80 1 mkp čia modelio numeris. Mano turimams kogero tinka 80 - SPARCstation Classic, LX, 4, 5, SS1000, Voyager, Ultra 1
ok 8 2 mkp nuo čia rodos MAC adresas, pirmi skaičiai Sun rezervuoti: 08 00 20
ok 0 3 mkp
ok 20 4 mkp
ok c0 5 mkp
ok ff 6 mkp
ok ee 7 mkp
ok 0 8 mkp pagaminimo data, nesvarbu.
ok 0 9 mkp
ok 0 a mkp
ok 0 b mkp
ok c0 c mkp host id
ok ff d mkp host id
ok ee e mkp host id
ok 0 f 0 do i idprom@ xor loop f mkp Čia kontrolinės sumos skaičiavimas
Viena bėda, mano turimas spec softas- kompiuterinės tomografijos nebepasileidžia. Įtariu, kad reikia surasti tikrą hostid ir/ar MAC adresą.
hostid nuo lipduko nepadėjo. Dar liko RTC laikrodžio nustatymai, bet nežinau root slaptažodžio.
Nešmenų skaitytuvai. Visi SCSIIr aišku visos jungtys skirtingosPačios nešmenos. Su keliom teko dirbti?Ši kasetė turi konstrukcinį defektą- verbatim jau bloga.Kažkur pamečiau normalias PCI SCSI plokštes. Radau tik šitą, 64 bitų nesąmone.Senas pentiumas su milžinišku serverinių juostų skaitytuvu.
Visada, jei tik pamatau kokią nors kasetę ar keistą diskelį, visada tempiu į kolekciją. Kartu tempiu ir skaitytuvus. Visi skaitytuvai SCSI standarto. Vakar nutariau surinkti visus savo SCSI daiGtus ir sudėti į vieną vietą, gal net ir išbandyti. Nes turiu gana didelę kolekciją kasečių. Tačiau kažkur praganiau savo geriausia SCSI PCI adapterį. Aš net senovinį kompą paleidau, su PCI ir ISA jungtimis, o Adaptekas kažkur dingo (vieną rodos padovanojau kažkam, bet turėjau dar kokius du). Dar turiu rodos SCSI skanerį, tačiau jis dar mėtosi garaže.
Turiu LSI LOGIC serverinį SCSI kontrolerį, bet jis PCI 64 bitų. Internetai rašo, kad šios plokštės suderinamos su 32 bitų lizdu, tik turi sutapti išpjovos (5V ar 3.3V sistema). Mano senam kompe “įtampos” išpjovos sutampa, tačiau plokštė neįsikiša- galas lizdo per kokį milimetrą remiasi. Ar tai tik lizdo bėda (galima pazulinti) ar tikrai nesuderinti standartai.
Aišku dar problemos su laidais- yra 25, 50 kontaktų laidai kaip printeriui, yra siauri ir platūs siauro žingsnio laidai, yra vidiniai plokšti (0.1″ žingsnio) ir siauri kažkokie pamažinti daugiakontakčiai. Žodžiu- chaosas. Bet vistiek norių paleisti savo SCSI kolekciją.
Kai kuriuose senesniuose Atari kompiuteriuose yra pastorintas, hibridinis čipas su kodu CO60472. Tai uždelsimo linija (delay line). Kompiuteris naudoja dinamines atminties mikroschemas ir ten RAS ir CAS (row, column access strobe) turi eiti viena po kitos, nes pas mikroschemą mažai kojyčių- taip padaromas adreso multipleksavimas. Naujesniuose modeliuose panaudojo ar net 4x didesnio greičio kvarcą ir šį multipleksavimą jau daroma teisingai- sinchroniškai.
CO60472/C060472, PCA EP8212
Šiaip tokios mikroschemos buvo gana populiarios senuose kompiuteriuose, net visokiuose XT/AT mačiau. Kodėl taip buvo daroma? Nežinau, bet gal buvo problemos su x4 dažniais, o gal buvo pigiau. Tačiau šios mikroschemos genda. Pas vienas plaukioja tas uždelsimas, o štai pas mano kompiuterį kelios kojos iš viso neturėjo jokio signalo. Uždelsimą galima daryti praleidžiant signalą per kelis loginius elementus (taip padaryta originaliam atminties išplėtimo modulyje) arba su RC grandine. Kodėl seniau to nedarė? Gal dėl to, kad nebuvo pigių greitų HC mikroschemų.
Šiai problemai išspręsti buvo sukurtas pakaitas su 74HC14 ir keliai kondensatoriais ir rezistoriais. Nenorėjau lenkui mokėti už pakaitalą- jo kaina su siuntimu gavosi daugiau nei 10 PCB kitiems projektams, 10 HC14 mikroschemų ir mažų C ir R rinkinys* ir kinijos.
Mano pakaitalo variantas. Skiriasi nuo GitHub versijos tik papildomu kondensatoriumi tarp Vcc ir GND ir mažiau kojyčių- nu taip kažkaip susipaišė labai neužploninant takelių.
biški kreivokai prilituoti maži rezistoriai.
Pakaitalas Atari kompiuteryje iškarto suveikė.
R it C rinkiniai tai knygutės pavidalo, visi galimi 1% R ir 5% C variantai 0605. Brangoki net aliexprese. Turiu ir 0805, bet čia tokie čipai per dideli.
Jau senai buvo sugalvota, kad reikia išlyginti ir kiek apšildyti sieną. Pakeliui kiek pagerinti eksterjero dizainą. Lentelės buvo nupirktos senokai ir jos “kvėpavo” kiemo oru kelis metus. Taip pat kelios lentutės nukentėjo nuo vandens. Tikiuosi nuotraukos į šią galeriją susidės chronologine tvarka.
Apatinė plastiko plokštė remiasi į betono “bordiūrą” – pilna apačios hermetizacija. Viršus ventiliuojamasPirkau: 10, 7.5, 5 ir 3 cm storioPo truputi kyla vatos sluoksnis:minkšta ir kieta vataIzoliacinio sluoksnio storis keičiasi- siena labai kreiva dėl statybinių klaidų.Stiklo audinio tinklelis tik prilaiko vatą. Nes atstumai tarp sijų nestandartiniaiVėjo izoliacinė plėvelė duos juodą spalvą per lentučių tarpeliusApipjaustom visus perteklius, kad nesiliestu prie galimo vandensSvarbu užkamšyti visus kampučiusPusė darbo padarytaLiko tik apdailaPjūvis rodo: mediena perkepta per visą gylį.Svarbūs skaičiukai ir INOX varžteliai
Vienas iš pagrindinių reikalų- įrankiai. Jei rankos auga kiek iš šiknos, tai geri ir šiuolaikiniai įrankiai kiek sumažina problemų kiekį. Reikalingi įrankiai: automatinis lazerinis gulsčiukas, skersaruožis pjūklas, ruletė, varžtelių suktukas ir truputis sėkmės.
Jei pradinis karkasas bus teisingas ir ne kreivas, tai tolimesnis surinkimas bus be problemų. Kai montavau, pastebėjau, kad langai stovi 1cm aukščio skirtumu. O tetulė sėkmė, arba mano angelas sargas, arba mažasis lentų kalimo dievas kiek padėjo, kad lentos patogiai susidėliojo. Aš tikrai tiek daug neskaičiavau į priekį- paprasčiausiai pradėjau kalti nuo apatinės langų linijos (palangės), o toliau viskas savaime susidėliojo.
Originali siena buvo ypač kreiva. Gavosi, kad atstumas nuo vertikalės kito nuo 5cm iki 15cm. Todėl su izoliacinėms medžiagom teko pažaisti. Naudojom akmens vatą dėl ventiliacijos ir gaisrosaugos. Pagal nuotraukas matosi, kad buvo naudojamas tinko tinkliukas. Čia tik tam, kad vata nenukristu- nenorėjau apkrauti vėjo apsaugos “plėvelę”.
Sienos “pjūvis” žiūrinti iš vidaus: dažai ir stiklo tapetai, OSB plokštė, garo izoliacinė plėvelė, 5cm uždarų porų plastikas, apie 10-15 cm akmens vata, medinės lentelės (originali siena), 7-15cm akmens vata, stiklo pluošto tinkliukas, vėjo izoliacinė plėvelė, 2.5cm ventiliacinis oro tarpas, degintos medienos (Termomedienos) lentelės.
Tos degintos lentelės teoriškai mažiau pūva, tačiau jos žymiai trapesnės. Todėl karkasas surinktas naudojant standartinę impregnuotą medieną. Visi išoriniai sujungimai padaryti naudojant nerūdijančio plieno varžtus. Vidiniai tvirtinimo elementai- cinkuoto plieno.
Dalis sienos, kuri kontaktuoja su betonu atlikta su papildomu uždarų porų putplasčiu.
Ši siena buvo lengva. Liko dar dvi sienos, tačiau baisi problema- siena antro ir trečio aukščio lygyje. Arba reikia pastolių arba reikia samdyti statybininkus. Jaučiu pastoliai pigiau kainuos.
O dabar svarbi informacija, kurios greitai niekur neradau, netgi gamintojo puslapiuose- kiek vatos lakštų yra vatos pakuotėje. Arba kiek kvadratinių metrų. Tai svarbi informacija norint tiksliai paskaičiuoti kiek pakuočių pirkti. Informacija apie PAROC ultra ir tento serijas.
Nelabai suprantu ar tai paralelinis ar nuoseklus rezonansas. Schemoje kairys kondensatorius tai korpuso ir skardelės konstrukcija. Iš raudonų dažų matosi, kad ta skardelė naudojama regulavimui. Ritės parametrų nežinau, bet viela tai maždaug 5mm storio gryno sidabro. O rezonansinis dažnis apie 27MHz.
Aš vėl bambėsiu. Esu išbandęs keletą rūšių osciloskopų (oscilografų). Nuo primityviausio tarybinio, kuris tik maždaug parodo, vokiškos chaltūros iki šiuolaikinio, bet kiniško skaitmeninio, su gražiu spalvotu ekranu. Tačiau atsitiko eBay ir “ant durniaus” pastatyta 120€ atnešė priverstinį pirkinį- LeCroy 9304A. Nu, bus į kaimą osciloskopas…
The 9304A and 9304AM are general purpose 200 MHz four channel digital oscilloscopes. They capture single-shot events at up to 100 MS/s, and repetitive signals at 10 GS/s. Record lengths up to 200k points provide excellent horizontal resolution, and allow fast digitizing of long-duration events.
Ir šis agregatas kaip ir veikia. Tiesa vienas sukintojas šlubuoja ir sunku pastatyti kursorių (net baisu pagalvoti apie šio monstro remontą). Ir kogero neveikia FDD. Dėl PCMCIA klausimų yra, bet dar neaišku.
O dabar bambesys- šis, 30* metų senumo monstras, veikiantis ant kokio beviltiško kompiuterio, žymiai geriau veikia nei visi mano anksčiau naudoti osciloskopai. Ypač patinka kad nėra laginimo ir signalo trigeris veikia idealiai. Visas GUI (graphic user interface) atsiranda akimirksniu ir operatyviai reaguoja. Kas trugdo visą šitą operatyvumą perkelti į naujoviškus kiniškus osciloskopus?
Kaip tie 10GS/s veikia aš neįsivaizduoju. Spėju, kad gaunasi kažkoks hibridas tarp “analoginio” ir “atmintinio”. Bet man kaip ir nesvarbu. Svarbu rodo. Ir kogero nėra “falšyvo” skaitmenio “alias” kai dažniai susiplaka ir rodo tipo mažesnį dažnį. Gal ir yra, nes mažai žaidžiau, tačiau ant kiniško iškarto pagavau šias nesąmones, o čia kaip ir nepavyko- per didelis dažnis paprasčiausiai “užbaltavo” ekraną.
*) 1996 metų kataloge yra.
2024.06.16 papildymas
Nusikroviau programinių opcijų GAL fusę failą ir suprogramavau. Tuom įjungiau visas galimas programines opcijas. Pakeliui pastebėjau, kad viduriai nelabai atitinka priekio aprašymus. Čia jau sudėtas geresnis procesorius ir daugiau RAM.
Nelabai matosi, bet čia MC68EC030 procesorius ir 68882 FPU. Ir visos detalės SMD. (LeCroy 9302-1 Rev:B).
Su nauju licenzijų GAL čipų rodo, kad visos “soft options” įjungtos. Ir tikrai atsirado visas kalnas visokių papildomų settingų. Taip pat matosi, kad mano aparatas turi ir hardwarinių gerybių: RS232, Centronix printerio išvadas, GPIB- nu bent visi šitie tai matosi iš aparato galo. CPU3 tai reiškia modernesnis procesorius. O kad yra CLBZ ir I2C aš nežinau. Ir 8M atminties nustebino- pagal aprašymus jos ten vos 2M turėjo būti. Hardwarės lygyje tai maksimalus variantas šiam modeliui. Ir firmwarė kogero naujausia.
Pats aparatas visiškai tuščias.
Tiesa, FDD neveikia- burzgia, bet kogero nesisuka. Pats FDD nestandartinis- lizdas visai kitoks. Tai suremontavimo variantų mažiau. Patiko, kad softe yra opcija- FDD diagnostika. Kur galima pažiūrėti kaip veikia flopikas. Ir … tada!! matyti diskelio duomenis. Matyt buvo kažkoks softas skirtas ištraukti duomenis iš FDD?
Liek tik SIMM/DIMM lizdas. Gal galima prikrauti daugiau atminties? Nors kam?
Saugokit savo veizolus… kažką dariau, kažkur pasukau ir staiga užsitrumpino- žaibai ogogo. Bet akių daktarai nieko baisaus nerado. Sakė ateiti po mėnesio.
