Klausimas- kodėl nestabilus šis maitblokis, kodėl jis sudega:
Taip, pagrindinis tranzas net nebando prisiglausti prie radiatoriaus. Net nenumatyta konstrukcijoje.
Ir “firma” kaip ir rimta, bet nekontroliuoja savo kinų.
Bandau pasigaminti vektorinį displėjų
Yra vienas porūšis displėjuose- vektoriniai. Tai labai reta egzotika, aš pats mačiau tik vieną kartą gyvai, netgi su šviesos plunksna. Tačiau neseniai sužinojau, kad buvo gaminamas buitinis žaidimų kompiuteris su vektoriniu displėju. Ir tai ne Atari Asteroids, o tikras mažas žaidimų kompiuteris su keičiamais kartridžais.
Kompiuteris vadinasi Vectrex. Deja jis kiek retesnis ir todėl stipriai brangesnis. Tačiau yra pagamintas konstruktorius- Scopetrex. Jei turi visas detales, tai PCB kainuoja kažkur 20€. Tačiau konstruktorius tai tik kompiuteriukas, o jungiasi tipo prie osciloskopo. Deja veikiančio su CRT nebeturiu, o ant skaitmeninio (bent jau mano) vaizdas tragiškas. Todėl kilo mintis pasigaminti kažką panašaus į vektorinį monitorių. Juolab, kad po kelių mėnesių laukimo į rankas papuolė du CRT “monitoriai”: vienas su žaliu ekranu, Japoniškas; o tuo tarpu kitas- tarybinio ūkio pasiekimas, monitorius БОСИ… Kodėl “BOSI”? Toks keistokas pavadinimas kaip tarybiniui produktui? Ogi nežinau. Nes visas “kompleksas” vadinosi 2Р22 (2R22), o BOSI išsišifruojasi kaip “блок отоброжения симбольной информаци” (simbolinės informacijos rodymo blokas). Kodėl ne “monitorius”? Todėl, kad priešas nesusigaudytu. Kito varianto nematau.
Realiai tai CRT monitorius su keistoka skleistine- ji neturi autogeneracinio režimo. Kad veiktu skleistinė, BOSI turi gauti tikslius sinchroimpulsus. Tik tada pradeda viskas veikti ir užsižiebia monitorius.
Continue reading →
M-C9001N CRT monitorius
Mano kitam “konstruktoriui” reikia totalios egzotikos- vektorinio displėjaus. Skaitmeninis osciloskopas vos vos rodo vaizdo užuomazgas, o kineskopiniai seniai sudeginti. Todėl pradėjau ieškoti mažų, juodai-baltų televizorių/monitorių. O tokių jau nelabai yra. Ypač, kai reikia, kad veiktu nuo žemos įtampos ir dydis neper baisiausias. Mūsuose (darbe) jau seniai tokios senovės neatneša. Ir o stebukle, vakar atvežė ypač seno ekskliuzyvo. Pusiau tarybinės, pusiau Bosch gamybos CNC staklės valdymo blokus ištrauktus “bulgarkės pagalbą”. Nors blokus sumetė į krūvą, esantys monitoriai nesudužo. Gaila, bet CNC staklės buvo modernizuotos, tai dauguma monitorių buvo spalvoti, dideli CRT ir net vienas LCD. Originalūs buvo tik du- vienas tarybinis, o kitas Panasonic/Matsushita/Bosch M-C9001N:
Nors buvo apipiltas vandeniu, tepalu ir dulkėmis, korpusas susilankstė nuo smūgio į betoną, viduje esantis CRT monitorius visiškai sveikas. Biški pakibirkščiavo ir veikia. Reikėjo tik prisukti “brightness” kintamą rezistorių ir paduoti video signalą. Vartoja apie 13W iš 12V maitinimo. Ir šviečia FallOutiškai, žaliai.
Čia matosi, kad CNC staklėsė dirbo ilgai. Labai ilgai.
Dar liko tarybinis monitorius, kuris biški labiau išlenktas ir kiek didesnis. Jei jis pasileis, tai žaliasis nebus gadinamas- labai jau hipsteriškai jis atrodo. Nes norint perdaryti iš skanuojančio monitoriaus į vektorinį, tenka beveik pilnai išmesti visus vidurius. Tai geriau išmesti tarybinius Jerevano kondikus (ir KM-kes), nei kuklius Japoniškus komponentus.
P.S. Dar radau 3 vnt. 5.25″ FDD ir “clicker” klavietūrą. Irgi ekskliuzyvai.
Konstruktorius: Atari 1088XEL
Antikvarinių kompiuterių liga gana plačiai paplitusi pasaulyje. Tai kartu ir didelis biznis kuris remiasi nostalgija, ir kartu yra keletas entuziastų, kurie tikrai tuom užsiima tik dėl malonumo. Tokie žmonės kartais užsiima ir “svajonių” kompiuterio kurimu. Vienas iš tokių konstruktorių tai Atari 1088XEL. Tai tikras Atari kompiuteris kiek mažesniam formate ir kurtas entuziastų- nes visi failai atviri. Ko nepasakysi apie “add-on” plokšteles šiam kompiuteriui. Kitas momentas- tokiam kompiuteriui surinkti reikia originalių mikroschemų, kurios jau ~30 metų kaip negaminamos.
Aš nusipirkau tik PCB ir keletą PIC mikroschemų. Visas pirkinys buvo pigesnis nei siuntimas ir Lietuvos mokesčiai. (15USD už PCB, 15USD už kelius PIC, 20USD siuntimas iš Amerikės).
Taip atrodo jau surinktas konstruktorius. Mėlynos PCB tai jau mano pakaitalai vietoje pobrangių add-on. O maketinė daro mono video. Irgi čia reikia adono.
Continue reading →
TI-99/4A
Kažkaip rašydamas apie Sinklerio kompiuterius, vis sakiau, kad inžinieriai kažką rūkė. Dabar, kai susipažinau su šiuo “nauju” šedevrų, tai galiu pasakyti, kad va Texas Instruments inžinieriai ne tik rūkė, laižė LSD, bet ir dar vartojo intraveninius narkotikus. Arba iš kitos pusės- ką galima padaryti, kai tau už nugaros stovi didžiausia mikroschemų gamybos kompanija ir jos vadybininkai sako- žinot, męs turim tokių keistų mikroschemų, ir niekas jų neperka. Gal sukurkit ką nors su jom…
Taip gimė šis kompiuteris:
O gal tai ne kompiuteris? Nes originalioje dokumentacijoje parašyta- “console”.
Continue reading →
ZX interface 1 ir Microdrive
Po ilgų eBay batalijų ir pinigų taškymo (kažkoks prakeikimas- kai aš nebandau pirkti, daiktas parduodamas už 25, o kai aš jau bandau, jį nuperka už kokius 80. Pirkėjų skaičius panašus) pavyko nupirkti atskirai pačias microdraivo kasetes (kurios beveik visos blogos), patį mikrodraivą (kaip blogą) ir ZX Interface 1, be kurio nepajungsi mikrodraivo prie kompiuterio.
Dar originalioje “pakuotėje” testavau. Iš esmės neveikė, nors “kasetėlę” suko. Susiradau manualą ir užsiroviau ant pirmos problemos: varžteliai po tuom metaliniu papuošimu. O pastarasis priklijuotas stipriai. Manualas rašo- nupupkite ir išmeskite, surinkdami užklijuokit naują. Naujų tikrai negausiu. Nors ir stengiausi lupti, biškutuką susideformavo.
Continue reading →
Nu nafig… Gal?
Nu nafig, metai tai nelabai. Nors šiais metais net spėjau pramargalinti lėktuvą Maskvoje ir suskraidyti į Kazachstaną, bet toliau prasidėjo visiška nesąmonė. Todėl, išsitraukima asilines gertuves:
Ir palydim tą nesusipratimą. Gal sekantis numeris bus geresnis?
Su Naujais metais, blogo skaitytojai ir komentatoriai. Laimės linkių visiems. O jei bus laimė, tai visą kitą dzin. (o vyrams dar ten ant tos gertuvės palinkėjimas biški matosi).
Šventinė pasakėlė apie remontą
Tai šventinė pasakėlė apie remontą. Kaip visuomet, skubiai ir brangiai. Ir kartu labai paprasta. Čia kažkoks specifinis tiristorių valdymo blokelis iš kinijos. Jo gedimas- valdo, valdo, o poto, iš ryto pasirodo nebevaldo. Arba valdo, valdo, valdo ir nebevaldo, dar pysteli iš kuloko į aparatą ir vėl valdo. Kinai atsiuntė kitą… bet visai ne tokį. Po susirašinėjimo… oj, ne tą nusiuntėm. Siunčiam per naujo, sorry. O laikas tai tiksi.
Ką mieli vaikučiai darom, kai aparatas keistai elgiasi, bet dar nesudegė ir neparūko dūmai? Ogi ardom ir ieškom atsikabinimų ir blogų kondikų:
PCB švara indikuoja kinišką kokybę. Matom pagal schemą, kad 230V iš gnybtų palyginama ir sumaitinama kondikui, o poto impulsinis maitblokis…
Continue reading →
ZX Spectrum +2 remontas (pilka versija) 2 dalis
Pratesimas iš pirmos dalies. Pirmoje dalyje pašalinom video problemas, keitėm negyvas RAM mikroschemas ir nelabai mums gavosi pilnai paleisti kompiuterį, nors testinė ROM pasakė, kad visas RAM geras. Man pavyko susisiekti su testinės ROM autorium ir apsikeitėm keliais laiškais. Deja, jis negalėjo man nieko padėti, nes arba nelabai norėjo, arba tikrai nebuvo jo praktikoje tokių problemų. Jis tik pasakė, kad jo nuomone, ULA bloga (pagrindinė, unikali ir brangiausia mikroschema). Tokios mikroschemos gedimas nurašo visą kompiuterį į atsargines dalis ir tai reiškia, kad vėl reikės ieškoti kur nors nebrangiau 50 pinigų kainuojančio kompiuterio.
Nutariau dar nenuleisti rankų ir pradėjau skaityti kaip visdėlto veikia originalus kompiuteris. Ir perskaityta literatūra tik patvirtino, kad Sinklerio inžinieriai kažką vartojo. Kompiuteryje yra du “prietaisai” kurie nori bendrauti su atmintim- procesorius ir ta pati ULA, kuri formuoja video vaizdą. Taip pat, čia naudojamos DRAM mikroschemos, todėl jas reikia reguliariai “perskanuoti”, kad neprarasti atminties turinio. Paprastam ZX tai daro rodos ULA, o šiam 128K šedevre tai daro ir CPU ir ULA. Tai tik gelytės- kai rodomas vaizdas, ULA turi prioritetą prie video atminties ir tada stabdo procesorių (todėl mano savadarbis ZX buvo per greitas). Procesorių galima stabdyti per specialią koją, bet jis stoja ne iš karto. Todėl, kad nesitrumpintu CPU ir ULOS signalai (adresai ir duomenys), tos mikroschemos atskirtos… rezistoriais (470R). Tipo procikas dar kažką daro, o ULA jau rodo vaizdą ir ji pajungta “arčiau” RAM, tai jai ir gaunasi prioritetas. Viskas remiasi subtiliais įtampos reguliavimais per tuos rezistorius. Panašus procesas būna, kai procesorius jau nestabdomas ir kreipiasi į upper RAM , bet ULA paišo vaizdą iš low RAM.
Taigi, kiek naujesnis RAM, kartu ir kiek geresnis. Todėl jis mato abu įrenginius nekreipdamas dėmesį į tuos nuotabius rezistorius. Sudėjus senesnio tipo RAM, viskas susiremontavo. Ir kuo mažiau liko modernių mikroschemų tame banke, tuo labiau ryškėjo vaizdas. Dabar gavosi, kad žemoji atmintis surinkta ant retų 64kbit mikroschemų, o kitas bankas ant 256kbit. Nenaudojami bitai lieka nepanaudoti.
Continue reading →
ZX Spectrum +2 remontas (pilka versija)
Policija neleidžia važinėti į užmiesti, o ir šiaip, šalta, tai nutariau paremontuoti eilinę senieną. Tai buvo pilnai nustipęs kompiuteris- ZX Spectrum 128 +2, pilka versija, kažkodėl vadinama “toaster rack”. Visiškas elektroninis nesusipratimas su 16 RAM mikroschemų ir kelioms custom mikroschemom. Vienintelis pliusas- vienos įtampos maitinimas. Kaip visuomet, invertuotas- “center negative”. Poto, įėjimo įtampa kaitina 7805 reguliatorių ir vėliau, iš 5V daroma +12 ir -12V.
Pajungus maitinimą LCD televizoriukas parodė vos vos kvadračiukus ir išsijungė. Tai eilinės retrokompiuterių bėdos- šūdinas video signalas ir šiaip, neveikimas. Pradžioje teko padaryti video signalą ir tik vėliau užsiimti kompo remontu.
Konkretus PCB modelis: Amstrad 0500 ISS3 (Z70500). ZX Spectrum +2.
Continue reading →