O, jau 2022.

Nu va, ir vėl nauji metai. Spėtinai, 2022 iš eilės nuo kažkokio įvykio. Arba 5782. Arba 1443. Arba Reiwa 4. O gal 7530? O gal 4720. Man tai kogero apie 50-tas numeris…
Taigi, numeris kaip ir nesvarbus. Svarbus gal tai, kad jau ilgėja dienos. O ta proga galima ir ką nors sau ir kitiems palinkėti ir pasižadėti. Kad ir tai, kad ant stalo nebus betvarkės…
2022 metai nauji
… arba bus dar didesnė.

Taigi linkiu, kad ant stalo esanti betvarkė visiškai neerzintu, kad idėjos gamintųsi non stop, kad hobis neštu gerą nuotaiką, kad viskas vyktu linksmiau ir sėkmingiau.
Visiems laimės, sveikatos ir meilės ateinančio numerio metais.

Diskai ir duomenys

Vakar norėjau atsidaryti vieną seną failą ir pfff…. Greita analizė parodė, kad diskas miršta, nors SMART sako, kad viskas gerai. Shit.
Užtat proga pašnekėti apie tai, kaip suorganizuotas mano diskų ūkis. Jau kažka rašiau, kad po truputi mano namų kompo diskai migruoja į mažiukus. Kaip tik parėjęs diskas buvo didelis (visom prasmėm), bet dabar jis migruos į mažiukus.
Diskai
Mechaniškai tai krepšelis iš kažkokio serverio. Ten pritaikyta SAS diskams, tačiau mechaniškai ir elektriškai suderinama su paprastais SATA diskais. Tik teko perlituoti kabelį, kad pasijungtu ne prie SAS RAID kontrolerio, o prie paprasto SATA kontrolerio.
Diskas #1 tai sisteminis diskelis, SSD samsungas. Diskai #2, #3, #4 tai diskas X, paprasčiausias stripe RAID laikiniems failams (ten sukrenta standartiniai TMP/TEMP ir visokių programų SCRATCH failai).
Diskas #5 su lipduku 500 tai naujasis “My Documents” diskas. Diskas #8 neįkištas.
Continue reading →

AVR103: Grafinis VFD GU140×16

Lietuvos oro uostai utilizavo biški technikos ir ten buvo prietaisiukai su VFD ekraniuku (patys prietaisiukai specifiniai, su ypač kreivu softu). Man bent jau atiteko VFD ekraniukai: Noritake Itron GU112x16G-7806A V3. Softas manau tinkamas visai šeimai, todėl pavadinime rašiau GU140x16G, nes pagal tokį datašytą rašiau. Pats VFD modulis kogero pilnai sutampa su LCD moduliu, tik papildomai turi grafinio modulio režimus. Todėl bet koks softas (ir hardwaras) kuris palaiko standartinį LCD modulį su 14 kontaktų jungtim puikiausiai veikia su VFD moduliu. Yra smulki bėda, kad modulis kiek lėčiau inicializuojasi, bet daugumas softo veikia.

Noritake Itron GU112x16G-7806A v3 VFD module AVR driver
Continue reading →

CO2 lazerio lemputė

Mano CO2 lazeris jau pora metų kaip buvo nenaudojamas. Jo lemputė degradavo ir pradėjo jis silpti. Prieš kokius metus dar buvo galima pjaustyti popierių- daryti kokias nors “aplikacijas”. Šiandien pabandžiau- lempa šviečia, bet “nešildo”- nė biškio nieko nepadegino. Srovė per lempa apie 20mA, viskas gražiai švyti, bet nelazeriuoja.
Išlupau lemputę, pakeičiau kita (ana tai jau kaip žyyypt, bet negalėjau gerai išbandyti- aušinimo sistemos šlangutės sumedėjo). O senąją lemputę atsinešiau namo- bus tema straipsniui. O dar galima ją pakankinti prieš sudaužant. Yra noras paduoti kintamą įtampą į ją…

CO2 lazerio lempa vamzdis tube
Continue reading →

LM2596* moduliai iš kinijos

Mano naujausiam kolekcijos eksponatui nutariau patobulinti maitinimo šaltinį- iš užturbinto 7805 padaryti kažką tokio kaip LM2596…

Kol dar paštas nesiautėjo, prisipirkau iš keletos tiekėjų pačių pigiausių PCB su padirbtais LM2596ADJ:
LM2596 moduliai is kinijos
(fotkė pasididina, galima pažiūrėti į mikroschemų logotipus)

Kad pratestuoti, visus sujungiau su vienodo apkrova (rodos 33 omai) ir sureguliavau 5V. Įėjimo įtampa 13V.
Kai kurie moduliai dirbo apie 50kHz dažniu- ten greičiausiai silpnesnio čipo (LM2576 ?) analogas. Kiti dirbo tinkamu dažniu- apie 150kHz, nors tiesa, gal kiek daugiau.

Vienas modulis dirbo visai keistai:
LM2596 moduliai is kinijos
Todėl čipą nukėliau ir pajungiau šrotinį (ir gal originalų, National gamybos LM2596S ADJ). Dėl šios mikroschemos nesu tikras, užrašas labai nerimtas, bet PCB buvo surinkta Lietuvoje, naudojama kažkokiam industriniam kompiuteryje). Kartu pakeičiau ir diodą. Norėjau sudėti tikrai originalų čipuką, kur šalia, pirmoje nuotraukoje, bet man reikėjo ADJ.

Visų modulių oscilogramos: LM2596 modulių testas. Dokumente skaičiavimai beveik nieko nereiškia, nes apkrova labai maža. Tačiau, jei tai LM2576, tai induktyvumas šiai mikroschemai kogero per mažas.

RIFA- visi tai turi patirti

Kas nors kiek susijęs su senoviška elektronika, turi vieną dieną susidurti su RIFA kondensatoriais ir jų užsidegimu. Pagaliau ir aš su tuom susidūriau- toks vienas keistas prietaisas veikė ir man prireikė pavedžioti šunį, kai parsibeldžiau namo, kambaryje buvo sudegusio cukraus kvapas. Teko prietaisą ardyti ir va jums priežastis:

RIFA capacitors
Didesnis kondensatorius su skyle buvo tarp fazinio (L) ir neutralaus (N) laido. Kiti du kondensatoriai jungė minėtus laidus su žeme (PE). Kiek matosi iš nuotraukos, pagrindinė kondensatorių bėda- jų permatomas plastikas. Jis su laiku sutrūkinėja ir praleidžia oro drėgmę. Po kažkiek laiko tik buuum ir pilnas kambarys dumų.
Kondensatoriai šiais laikais nelabai privalomi, bet jei keičiam, tai didysis turi būti X klasės (ar geresnis), o mažiukai- Y klasės.

O kad žinutė nebūtų per trumpa, va jums dar viena nuotrauka:
ultrawide CRT
Taip, tai “ultrawide” kineskopas. Tik dėl tokio formato ir užsinorėjau įsigyti šį prietaisą. Tačiau apie tai bus gal straipsnis kitą dieną ar gal tik naujas puslapis kolekcijos www.

NEMA remontas kuris draudžiamas

Kažkur minėjau, kad turiu fotolitografinį (UV kietėjančios dervos) printerį. Bet niekur neminėjau, kad kai tik nusipirkau tą printerį, giminės ir artimieji nusprendė pernešti tą printerį be mano žinios į kitą vietą nes jis jiems labai smirdėjo. O printeris buvo su derva… Ko pasekoje įvyko pilnas piz%@^# ir derva išsiliejo visur ir į printerio vidurius. Po pusės valandos riksmo ir gal kokių trijų valandų valymo naudojant popierių, spiritą ir kažkokią užsienietišką “какой то матери”, printerį pavyko išplauti. Bent jau aš kiek mačiau. Į optiką derva nenutekėjo, korpusas nusivalė, elektronika gavo papildomą izoliacinį sluoksnį. Printeris toliau spausdino kaip ir teisingai, tik jo išvaizda jau nebe tokia kaip turėjo būti. Šiandien įjungiau printerį po gal kokių 5 mėnesių pertraukos ir supratau, kad šakės. Z-motoras visiškai užstrigo. Matyt derva pateko į motoro vidurius ir pagaliau sukietėjo. Taip sukietėjo, kad sukant su replėm iš pradžių skutosi metalinis sraigtas, o tik po to kiek pajudėjo pats motoras.

NEMA motor repair
Čia pats motoras be dangtelių, nes galvojau, kad derva užklijavo guolius. Deja ne. Matosi sraigto darbinė zona, todėl su replėm čiupom už nedarbinės ir ten viską subraižėm.
Continue reading →

Optinė pelė vintažiniams kompiuteriams Amiga (ir gal Atari)

Ištraukiam savo seną kompiuterį Amiga ir kažkaip neberadau pelės. Amiga naudoja specifinio modelio pelę- ten nėra jokio kontrolerio, o visi signalai apie padėtį ir mygtukus siunčiama tiesiogiai į kompiuterį. Tuo pačiu principu veikia ir Atari ST pelė, tik debilai inžinieriai sukeitė vietomis signalus. Todėl Atari pelė neveikia su Amiga ir atvirkščiai.

Pradžiai norėjau kur nors surasti rutulinę pelę ir pajungti tiesiogiai laidus prie fototranzistorių. Bet pasirodo, rutulinės pelės taip jau ir nesimėto. Beja originali Atari ir Amiga pelė tai rutulinė pelė. Tada pradėjau laužyti optines peles, nes senoviškos optinės pelės turi du čipus- vienas interfeiso, kitas- optinis modulis.

Tačiau USB pelė buvo kiek per nauja…
Amiga optical mouse
Continue reading →