Category Archives: Vandalizacija

Sinclair QL – Remontas

Ankstesniam straipsnyje rašiau apie Sinclair QL kompiuterį, koks jis keistas ir paminėjau, kad remontuoju. Dabar, kita jau diena ir kompiuteris beveik suremontuotas. Tai buvo man visai nežinomas kompiuteris ir internete apie juos greitai daug informacijos neradau. Tačiau radau service manualą (kuris man nė kiek nepadėjo) ir geros kokybės schemą (o tai man jau padėjo). Viename Youtube filmukyje vienas žmogelis irgi remontavo QL, ten jis sakė, kad originalus ROM nesugeba nustatyti kad parėjo RAM (RAM viena iš dažniausiai gendančių dalių), o tuo tarpu 3-čios šalies sukurtas OS jau turi šiokią tokią diagnostiką (Minerva). Nusikroviau aš tą ROMą ir nusprendžiau, kad daryti kaip originale yra visiška nesąmonė. Surašiau ROMą į 27C512 ir pajungiau tiesiai. Nu beveik tiesiai, nes teko padaryti adapterį ir invertuoti ROM_OEH signalą iki ROM_OE.

27C512 in Sinclair QL
Vėliau gal surašysiu kur kas jungiasi. Dabar tai tik greitas straipsniukas.

Ir pajungus elektrą:
27C512 in Sinclair QL
Viskas viekia. Net rodo 128Kb atminties. Vadinasi RAM praėjo testą. Vadinasi problema buvo “originaliam” ROM komplekte. Nesvarbu, kad sukeičiau aš nulaužtos kojos mikroschemą, kažkas ten buvo negerai. Naujas ROM sudėtas tiesiai į atminties plotą ir panaudotas originalus ROM_OEH signalas iš ULA.
Kiek nestabiliai veikia RESET signalas, bet manau tai pataisoma.
Continue reading →

Sinclair QL – Sinklerio chaltūra

Dar vienas eksponatas į mano kolekciją. Kaip vadino seras Sinkleris- Quantum Leap (QL), o kaip aš pavadinčiau- eilinė chaltūra. Kiek suprantu juos spaudė Obuolys, Komodoras, Atari ar net IBM. Nors jie pradėjo šio kompiuterio projektavimą iškaro po Spektrumo išleidimo (~1981), jie kažkaip nepataikė į roges ir paskubėjo. Taigis, 1984 metais išėjo “šedevras”- kastruotas 68K, 128K atminties, keista “nešmena”- mikrodraivas, keista grafika ir dar keistesnė OS.
Tačiau, pagal legendą, šis kompiuteris (tiksliau jo OS kreivumas) paskatino Linukso atsiradimą. Matyt ant tiek kreivas softas, kad Linusui parėjo trosai ir jis sukonstravo savo Unix kloną.

Aš turiu pusantro neveikiančio kompo ir nei vieno mikrodraivo. Vieną PCB jau senokai radau senų PCB krūvoje, kur buvo su plaktuku kiek patvarkytas dizainas:
Sinclair QL ISS6
Tai “issue 6”, kiek naujesnis variantas. Su MASK ROM.

O neseniai, aukcione nupirkau kitą grabą (bet pigų, nes veikiantys kainuoja ojojoi):
Sinclair QL ISS5
Tai “issue 5”, su TRIM (3!) EPROM.
Continue reading →

Z80 maketinė plokštė

Šiaip tai “pilnavertis” modernizuotas Z80 CPU kompiuteris.
Z80 testing board PCB mini computer

Kaip jis gavosi šiais 64 bitų laikais? Vienas žmogus prisiprašė “pažiūrėti” senovišką industrinį kompiuterį. Ten buvo “kažkas” su Z80 procesorium ir stipriai ištekėjusia batareika. Batareika ištekėjo ant PCB, paėdė takelius ir šiaip nieko gero. Kompiuteris modulinis, visi “power” ir jutiklių moduliai kitoje PCB. O nukentėjo tik “kompiuteris”. Jo RAM tai dar ant baisių DRAM mikroschemų, kur reikia egzotinio maitinimo (4116, su -5V ir +12V maitinimu) … ir aišku ten kažkas stipriai neveikia. Parakinėjus daugiau supratau, kad ten šikna ir neverta kažką daryti, nes tai paprasčiausias kompiuteriukas. Taip gimė ši PCB.
Continue reading →

SSR skrodimas

Veikė viena tokia relė, veilė, o poto neveikė. Rėlė ypač sena, gal kokių 80-tųjų praeito šimtmečio laikų, tai dar neužpilta kompaundu. Kaip tik patogu išskrosti ir parodyti, kad viduje minimaliai detalių ir rėlių kaina dirbtinai užkelta.

SSR rele kodak
Labai jau silpna relė, tačiau prabangus gamintojas. Gal net “made in USA” iš tikro. Tačiau ji numiro. Numiro tyliai, be ugnies ir dumų. Paprasčiausiai apkrova pradėjo nebeveikti.

Skrodimas paprastas:
SSR rele kodak
Korpusas, valdymo ir filtravimo grandinė, dar korpusas, simistorius, metalinis pagrindas su berilio keramikos (ar panašias) izoliacija. Buvo dar balto tepaliuko, bet nuvaliau.

Visi trys rezistoriai, DALE, 47omų. Sveikas tik centrinis. Kiti rodo begalinę varžą. Kondensatorius gal geras, simistorius (PH 655-203) lygtai nesprogo, o mikroschema (4kV izoliacinė SSR valdtmo, DP61K-655202 liko nepatikrinta).
Žemojoje pusėjė lygtai veikia, nes skambinasi kaip diodas. Ten tos mikroschemos dalis, rezistorius ir kažkas TO-92 korpuse su skaičių virtine, bet ne pavadinimu (655201).

Manau brangiausias šiame rinkinyje tai Kodak vardas ir korpusas. Visą kitą- centų vertės. Ir matyt didelis tiražas, nes viskas turi savo kodą: 6552xx. Gerai, kad dar rezistorius ir kondiką “neužkodavo”.

Dizainas – Atari XL serija

Visi kažkaip mano, kad obuoliai visada buvo stilingi ir dizaino pradininkai. Tačiau užtenka pažiūrėti į kitus to meto kompiuterius ir supranti, kad tada dizainas buvo kažkoks drąsesnis. Nelyginus aš super brangius kompiuterius iš SGI serijos. Pažiūrėkim į to meto flagmaną- Atari:

Atari XL series design line

Tai mano turimi eksponatai. Dar kiek žinau vienas specifinis printeris, touchpadas, kasetinis skaitytuvas ir Atari 1200XL. Kolekcija kol kas ne pilna.
Bet tikrai matosi 80′ metų stiliukas, kai viskas buvo drasu.

Deja, abu printeriai neveikia dėl plastiko senėjimo. Tačiau diskasukis puikiausiai veikia ir skaito senus diskelius.

Augaliniai LED

Nežinau ar tie purpuriniai LED kažkiek padeda žaliems augalams. Ir kažkaip nekilo ranka investuoti pinigus tokiom lempom. Tačiau prieš kelias dienas viena Lietuvos firma utilizavo kalną LED produkcijos ir ten buvo keletas tokių prožektorių. Dalis LED šviestuvų suveikdavo, tačiau po kelių minučių pradėdavo mirksėti ar mirgėti. Ir kai taip vyksta, manau visi šio blogo skaitytojai žino kas ten kaltas- kondensatoriai.

LED
Patys žibintai nežinomos galios, pardavėjas deklaruoja 13W (kaina 34€). LED matricoje dviejų rušių- mėlyni ir kažkokie su liuminiforu. Radiatoriai dideli, bet kontaktas tarp LED Al plokštelės ir radiatoriaus minimalus.
Continue reading →

Atari 2600 jr

Einu kartą per lobynus ir matau raritetą- Atari 2600 (jr) PCB. Pirmiausia ji buvo plaktuku išlupta iš korpuso, o poto kažkas dar ir užlipo su kojom. Bet šiuolaikinė medicina viską gali…

Atari 2600 jr
Deja, pajungus maitinimą, vaizdelis neatsirado. Nors procesoriukas kaip ir veikė, bet pastoviai striginėjo. Tikslesnė analizė parodė, kad CPU A7 (rodos) koja “kabo ore”. Tai buvo labai keista. Išlitavus viskas paaiškėjo:
Atari 2600 jr
Procesorius perskilo per pusę, tačiau kristalas nepasižeidė. Ir nepasižeidė visos kojos išskyrus vieną.

O toliau banalu- pirmiausiai pirkau pigiai iš kino CPU, poto buvo pinigai atgal, neigiami atsiliepimai, skundai ebay. Poto buvo dar vienas pirkimas jau iš Vokietijos (bet irgi pridurkas- užsienio siuntimas jam kainavo kosmosą. Teko naudotis virtualiu adresu.) ir aparatas kaip ir veikia. Tiesa, reikia padaryti teisingą video signalo stiprintuvą.

Automatinis Defibriliatorius

Automatinis Defibriliatorius. Kas per daiGtas? Ogi toks, žmonius gelbėjantis prietaisas, kuris profilaktiškai sustabdo širdį tikintys, kad ji pradės veikti normaliu sinusiniu ritmu. Kartais, kai žmogui būna blogai su širdim, jam širdis nesustoja, bet nusimuša normalus ritmas- širdis pradeda labai greitai plakti, kartais netgi virpėti. O tada širdis nebeatlieka siurbliuko darbo ir automatiškai viskas sustoja ir numiršta. Todėl tokiu atveju reikia pistelti bent jau su kuloku per krutinės ląstą, atlikinėti dirbtinius kvėpavimus ir širdies masažą. Tačiau kartais gerai būtų, jei šalio stovėtu defibriliatorius kuris ir atlieka pistelėjimo darbą- duoda stiprų elektros impulsą, kurs “perkrauna” širdies raumens darbo režimą.

O kaip jis padarytas?

Lifepak 500 internal pictures
Tai Lifepak 500, automatinis, išorinis defibriliatorius. Nuotraukoje nėra elektrodų, kurie prilipinami prie nuogos krutinės ląstos. Poto užtenka beveik nieko nedaryti- aparatas parodo ir pasako ką reikia daryti. Dar jis patikrina ar tikrai reikia pistelti elektros srove ir jei reikia- pisteli.
Energijos šaltinis- nuotraukoje švino akumuliatorius. Būna ir ličio elementai (nepakraunami). Šis prietaisas nurašytas, akumai pilnai neveikia ir gal net ir blogas. Nelabai norisi jį ir išbandyti.
Continue reading →

Telegrafas, teletaipas, teleksas. Antra dalis

Sukomplektavau viską. Nėra tik korpuso- ten toks “sekreteras” palaužytas ir geros spintelės dydžio. Neturiu kur jį saugoti ir kaip transportuoti. Sujungiau laidus, kad per “modemą” perfosiuntikas sujungtas su teletaipu. Linijos įtampą/srovę duoda būtent tas “modemas”.

Telegrafas teletaipas
Kokią pusę valandos mąsčiau kaip įdėti popierių. Tiksliau įdėjau, bet neradau svirtelės, kad prispausti popierių. Rašymo mašinėlėse tai didelis ir “išvestas į priekį” svertas. Čia- mažytis užlenktas geležies gabaliukas. Naudojant ruloninį popierių tikriausiai ne dažnai reikia spausti tas rankenėles.
Continue reading →