Vėl nuo “sudėtingų” einam link pačių paprasčiausių. Šį kartą pabandysim pasileisti hardwarinį PWMą. Dabar viskas tupi vėl pagrindiniam, main.c faile.

Mano LCD kontrastas valdomas su programiniu PWM. Reikėtu taip kvailai nedaryti, o panaudoti tikrą hardwarinį (kalbainiškai- aparatinį) PWM. Internete susiradau pavyzduką su PWM. Ten naudojamas PWM0 kanalas, ir jo galimos išėjimo kojos labai toli nuo mano LCD lizdo. Tuo tarpu PWM1 kanalo galimo kojos visai patogios. Todėl, kad palengvinti būsimos, pataisytos PCB projektavimą, nutariau užprogramuoti PWM1 kanalą. Source kode yra viskas palikta ir PWM0 kanalo programavimui. O peržvelgus abu variantus, iškarto pasidaro aišku kaip užprogramuoti likusius.
Programoje kiek tai bandoma paaiškinti kaip skaičiuojasi vienas ar kitas parametras- tikslas buvo 2kHz PWM signalas. Bet vistiek rekomenduoju pasiskaityti datašytą.

Kada padarys tokį kontrolerį kurio kojytės bus dar labiau nepririštos prie periferijos?

Aišku:
Atmel ARM SAM7S PWM example with source code and hex, hexas sukompiliuotas Atmel AT91SAM7S256AU serijos čipui.

Tai palengvinta grafinio displėjau valdymo programa. Ji neturi daugybės opcijų ir šiaip ribota. Tai pagrinde lenko Radosław Kwiecień programa, aš ja kiek adaptavau mano stiliui ir prirašiau minimalistinę paprogramę proporciniam šriftui. Deja, šriftas tik 8 pikselių aukščio ir pozicionuojasi Y ašyje kas 8 pikseliai. X ašyje viskas gerai- galima pastumti per vieną pikselį.
Proporcinis šriftas nupaišytas pagal originalų tekstinių LCD šriftų vaizdelį, tik perdarytas proporciniui variantui. Čia man padėjo java programa iš AVR grafinių LCD paketo. Ten viduje failo yra nuorodos.

Kadangi SAM7 turi daug kojų, tai pajungtas ir grafinis ir tekstinis LCD.

Mano turimas LCD tai pats pigiausias kiniškas LCD su KS0108 kontroleriu. Jo vaizdelis invertuotas, todėl jau ne kartą minėtą “penis harder” paveiksliuką teko invertuoti.

Kadangi sumažinto teksto neįmanoma perskaityti, šukį be kurio paveiksliukas negalioja perrašiau naudodamas savo teksto rašymo paprogrames. Dar viršuje rodomas laikas nuskaitytas iš RTC mikroschemos.

Šio posto source code ir hexas:
Grafinio LCD ARM SAM7S source code ir hex, hexas sukompiliuotas Atmel AT91SAM7S256AU serijos čipui.

Čia tos keistos Holteko HT1381 mikroschemos, kur prisilupinėjau iš šroto. Viskas tas pats kaip ir AVR versijoje, tik perrašyta taip, kad suprastu SAM7 mikroschema. Nieko stebūklingo.

Ten per viduriuką rodo laiką kiek turi savyje holtekas. Čia ką tik įjungta, tai tik 00:01:48.

Source kodas ir kompiliuotas hex failas:
ARM SAM7S ir Holteko RTC HT1381 source code ir hex, hexas sukompiliuotas Atmel AT91SAM7S256AU serijos čipui.

Pagaliau prisikasiau prie taimerio ir pertraukimo pagal taimerį. Tai bene dažniausiai naudoja taimerio funkcija- gi tereikia kas kažkiek laiko apsiklausti visokios periferijas ir apdoroti rezultatus. O kitą laiką kontroleriukas miega ir taupo elektrą. Šiame pavyzdyje MCU elektros dar netaupo, tačiau taimeris veikia.
Programa sulipdyta iš interneto lobių. Tik kiek pakeistos kai kurios vietos, kad man būtų suprantamiau.

Čia matosi, kaip softas bando organizuoti 1ms (1000Hz) pertraukimą. Pertraukimo metu invertuojama viena koja ir ją galima pamatuoti su oscilografu. Nežinau kas kaltas, bet gavosi 984.4μs (1016Hz). Kas kaltas dar nežinau- aš nuskaitau vidinį MCU dažnį ir perskaičiuoju automatiškai dalinimo koeficientus. Vartotojui-programuotojui tereikia tik įvesti norimo intervalo dažnį hercais.

Source kodas pasidarė dar labiau modulinis- pertraukimas pagal taimerį faile “timeris.c”, o PIO kojų pertraukimą perkėliau į “pioint.c”. Taip lengviau man bus “klijuoti” būsimas programas.

Viskas kompiliuojasi per GCC toolchainą Yagarto, make failas dar sugeba per J-Linką suprograminti į mikroschemą.

ARM SAM7S taimerio pertraukimo source code ir hex failas, hexas sukompiliuotas Atmel AT91SAM7S256AU serijos čipui.

Dar galima pastebėti, kad daug kas persikraustė į pertraukimus.

Dar vienas atmintinukas- SAM7 ir I2C. Šį kartą visas I2C softas drožtas nuo Sun Microsystems. Jį pasirinkau, nes viskas labai gražiai suprogramuota, yra padaryti avariniai taimautai ir panašiai. Kiti internete prieinami sourcai buvo labai kreivi ir be taimautu- jei I2C sleivas nerastas ar neatsiliepia, tai SAM7 paprasčiausiai užsikemša. Aišku čia viskas labai paprastai padaryta, jokių fancy efektų.

Čia vėl netolygus ekranas dėl per dažno perpaišymo. Dar pastebėjimas- LM75 ir FM75 negalima per dažnai klausinėti apie temperatūrą. Vienas iš jų pradeda visada sakyti tą pačia temperatūrą, kitas išviso prabyla 0xFF skaičiais. Dar negalima labai eksperimentuoti su I2C (TWI) greičiais.

Buvau pajungęs defektuotą LM75 mikroschemą, tai ilgai knisausi. Net teko pajungti sniferį ir žiūrėti kas ten dedasi. Ta, ore pakibusi plokštelė yra LM75 slave board nulupta nuo plazminio teliko matricos. Jos ten monitorina ar neperkaito telikas.

Nu ir aišku:
ARM SAM7 I2C source code ir hex, hexas sukompiliuotas Atmel AT91SAM7S256AU serijos čipui.

Dar vienas atminties rezervas. Šį kartą, prie esamo softo kur buvo pertraukimai dėl kojų pridėtos papildomos paprogramės leidžiančios skaityti-valdyti 25XXXX serijos SPI mikroschemas. Softas tiesiog trauktas dalinai iš interneto, dalinai iš senų mano AVR bibliotekų. Softas išbandytas tik su viena mikroschema ir tik skaitymo režime. Tačiau spėju, kad viskas turi veikti.

Taigi, brain dump, Atmel SAM7 ir SPI.

Eilutė ADR rodo EPROM adresą ir reikšmę tame adrese. Vaizdelis toks pas LCD “brukšniuotas” dėl to, kad LCD per dažnai perpaišomas.
Status ir info eilutės liko iš ankstesnio posto softo.

Nu ir aišku:
ARM SAM7 SPI source code ir sukompiliuotas hexas, hexas aišku sukompiliuotas Atmel AT91SAM7S256AU čipui.

Gali kas nors paklausti, kam aš rašau šituos trumpus straipsnius. Ogi pirmiausia, čia yra mano “brain dump” -papildoma atmintis. O antriausia, pilnas internetas tų pačių straisnių apie šitą reikalą… bet visi arba rašo apie tą patį pavyzdį nuo atmelio arba jau šneka apie labai advanced versijas.
Ir net pavyzdys nagrinėja iškarto keletą pertraukimų, o norisi suprasti kur kas eina kiekvienam atskirai. Taigi pertraukimas (interrup) pagal PIO. Nu tipo pagal kojas bendrai.

Viskas iš pradžių pasirodė paprasta, bet neveikė :). Todėl ilgai ir nuobodžiai guglinau ir bandžiau. LCD ekraniukas rodo minimalistinę informaciją: pirmoje eilutėje šiaip pavadinimas. Antroja, kur “STATUS”, rodo kintamojo reikšmę kuri keičiasi tik pertraukime. Trečioje eilutėje- širdelė. Tai pagrindiniam cikle, po įvairiausiu skaičiavimu paišomos mažesnės ir didesnės širdelės. Jei širdelė pulsuoja, reiškia, kad pagrindinis ciklas dar dirba ir softas neužstrigo.
Ir paskutinė eilutė, kur “INFO”. Čia paprasčiausiai nuskaitoma informacija iš visų MCU kojų ir parodoma. Kaip diagnostika.

Softas paprastas- pagrindiniam cikle sukasi daug pauzių, pulsuojama širdelė, nuskaitoma porto būklė ir parodoma per LCD ekraniuką, ir rodoma kintamojo reikšmė.
Tuo tarpu, trys kontrolerio kojos suprogramuotos kaip mygtukai į žemę kai nuspausta. Normalioje būklėje daroma pull-up. SW0 didina skaičiaus reikšmę, SW1 mažina reikšmę, o SW3 nulina.
Nuspaudus bet kurį iš SW mygtukų, iššaukiamas pertraukimas kuris ir atlieką darbą. Puikiausiai skaičiuoja kontaktų drebėjimo skaičių. Todėl nenustebkit, kad paspaudus mygtuką skaičius pasikeičia keliais vienetais ar šimtais- čia taip turi būti.

Pagrindiniai atradimai šioje programoje- kad negalima pasirinkti bet kokio pertraukimo tipo. Nes nuo “edge” trigerių kažkodėl pertraukimo softas užspringsta.
Ir dar sužinota, kad LCD paprogrames reikia patobulinti… ir jos patobulintos. Dabar teoriškai lygtai LCD veikimas nebeiškraipo kitų MCU kojų konfiguracijų. Čia ypač liečia “direct drive” ir “pull-up”.

ARM PIO INT testo source code ir hex failas, hexas aišku sukompiliuotas Atmel AT91SAM7S256AU čipui.

Trumpas papildymas- kiek pataisyta LCD biblioteka (ir senam poste pataisyta: pakeista pauzės formavimas, kai kurie parametrai, inicializacija. Dabar LCD ekranas pasileidžia iš karto).
O šiaip šitas postas apie patį primityviausią serial duomenų perdavimą naudojant UARTą. Čia nenaudojami jokie interuptai ir panašiai. Paprasčiausiai tiesiogiai surašomi duomenys į reikiamus portus, ir jei reikia nuskaitomi.

Visa informacija rodoma per LCD ekraniuką. Antroje eilutėje matosi ką tik išsiustas baitas, kiek dešiniau paskutinis priimtas baitas. Užtenka pirštu sujungti IN su OUT ir atsikartoja informacija- gaunasi kaip ir loop-back testas.

Ta CPU clock eilutė grynai informacinė. Kažkur radau internete, kad taip galima sužinoti esamą CPU taktinį dažnį. Tai va kažką ir rodo. Tiesa dažnis kartais keičiasi.

ARM serial test ir LCD source code ir hex, hexas aišku sukompiliuotas Atmel AT91SAM7S256AU čipui.

Čia toks greitas pranešimas. Kai būna noras ir laikas, kartais paspaudžioju savo ARM devboardą. Kadangi ten viskas nuo nulio, tai visiškai įdomu. Ypač low-level bibliotekų rašymas. Pažiūrėjęs į savo ARM eksperimentus, nutariau parašyti tekstinio LCD ekraniuko biblioteka. Jos rašymui, kaip pagrindą panaudojau jau visam internetui žinomą Peter Fleury darbą. Tik reikėjo viską adaptuoti AT91F serijos ARM procesoriukui. T.y. perrašyti visą hardwarinę dalį. Taip pat kiek supaprastinau opcijas- dabar prie LCD ekrano galima jungtis tik 4 bitais.
Kadandingi pas šitą (AT91SAM7S256) nėra jokių kojų bankų, o visos PIO eina iš eilės, teko pedaryti iš esmės duomenų perdavimą. Užtat dabar galima jungti prie bet kurio PIO.

Prie bibliotekos eina paprasta testinė programa. Ji nekorektiška, nes LCD ekranas pajungtas grynai skaitmeniškai ir kontrastas (Ve) padarytas grubiu PWM ciklu. Gal ateityje, kai skaitysit kitus postus, bus atskiras straipsniukas apie PWM ir ekranas valdysis kitaip. ARMas yra 3V, tuo tarpu LCD 5V, bet puikiausiai veikia- vadinasi IO yra suderinamas įvairiom įtampom.

Biški apie biblioteką. Ji daug maž suderinta su Peterio darbu, pagrindiniai nustatymai faile “lcd.h”. Ten reikia aprašyti LCD displėjų, jo dydį. Svarbiausia aprašyti kokia koja kur eina- tai daroma, kaip įprasta pas mano matytus SAMų projektus hardware faile “board.h”.

#define LCD_RS (1 < < 17) //PA17 #define LCD_RW (1 << 18) //PA18 #define LCD_E (1 << 19) //PA19 #define LCD_D4 (1 << 20) //PA20 #define LCD_D5 (1 << 21) //PA21 #define LCD_D6 (1 << 22) //PA22 #define LCD_D7 (1 << 23) //PA23

Čia matosi, kad LCD pajungtas prie 18- 23 PIO kojos.
Dar paminėsiu, kad softas turi veikti prie bet kurio SAM7 serijos ARM procesoriuko, tik kad aš išbandyti galėjau tik su savo AT91SAM7S256.

Nu ir aišku:text LCD library for ARM source code and compiled hex file, hexas aišku sukompiliuotas Atmel AT91SAM7S256AU čipui.

P.S. prie “standartinių” paprogramių, LCD.C turi ir “user defined symbol” paprogramę. Peteris ją užmiršo.