Biški lijo, biški tingėjau… O ir buvo knietulys pažaisti su spalvotu LCD ekraniuku. Todėl, prisimindamas savo seną kompiuterį ATARI, nutariau pasidaryti nedidelį Arkanoid (アルカノイド Arukanoido) kloną.
Kadangi tai nepilnos dienos kūryba, tai pilnas bugų ir klaidų. Bet šiaip sušildė širdį. 🙂
Kai kurie bugai priminė originalų atari variantą, tai gal juos reikės palikti. Jei pabaigsiu ir bus poreikis pas skaitytojus, paviešinsiu source kodą.
Pajungsim prie mano universalios ATMEGA16 plokštės grafinį LCD ekraniuką iš eBayjaus.
Paprastas, pigus spalvotas 1.8″ TFT ekraniukas jungiamas per SPI. Pilnas eBay tokių ekraniukų. Kontroleris ST7735.
Internete pilna visokiausio softo, bet jis skirtas arba kitiems procesoriams, arba su arduino anstatu. O man reikėjo gryno paprasto GNU C. Tai teko kiek pavargti kol suklijavau iš kelių gabaliukų.
Navarotai tokie:
proporcinis ar monospace šriftas (tiesa, fonto duomenys 8 bitų aukščio), proporcinis šriftas tas pats kaip ir ant ARM eksperimento. Tiesa yra galimybė grubiai didinti šriftą. Ką ir rodo iliustracija.
Paišo grafinius primityvus: taškas, užtušuotas stačiakampis, stačiakampis, apskritimas, užtušuotas apskritimas, H ir V linija.
Priima duomenis (blob tipo) ir deda ant ekrano- galima įkelti paveikslėlius. Reikės kiek pavargti ir padaryti “penis harder” paveiksliuko iliustraciją. Priima “nekompresuotą” RGB (24bit) arba supaprastintą RGB (16bit).
Ir aišku source code bei kompiliuotas hex.
O dabar sudėtingas variantos to, kas jau buvo išbandyta senesniam straipsnyje. Gal galima padaryti magnetine maišyklę be mechanikos- tereikia sukurti besisukantį magnetinį lauką. Tokius laukus turi visi elektros motorai, tai gaunasi, kad mums reikia sukurti elektroninį motoro valdymą. Maišyklei reikia gero pradinio sukimo momento, gal būt “soft start”. Tai pasirinkau industrinį standartą- trys fazės. Gaunasi kaip ir standartinis lėktuvėlio modeliuko kontroleris, tačiau skirtumas, kad šis “dažnio keitiklis” visiškai asinchroninis, nes nėra nei holo jutiklių, nei srovės ar įtampos matavimo. Paprasčiausiai paprastas keitiklis.
Čia jums klasikinės trifazės iliustracija:
Bangos, t.y. fazės pasislinkusios viena kitos atžvilgiu per 120 laipsnių (1/3 apskritimo)
Ir pati banga yra sinusoidė. Todėl kontroleris (šį kartą AVR ATMEGA48V10) turėtų skaičiuoti sinusus. Tačiau trigonometrija pernelyg daug resursų reikalaujantis reikalas, todėl viską prastinam.
Continue reading →
Prisikasėm prie šio procesoriuko ADC (analog to digital converter). Čia irgi biški iškilo problemų. Pagrindinė- rodos nereikia nurodinėti, kad ADC koja priskiriama specialiai periferijai, o ne standartiniam PIO. Tipo jei pasirenki ADC kanalą, tai viskas susikonfiguruoja automatiškai. Kažkas man čia neaišku.
Dar dėl ADC periferijos clock, tai tipo jis visada įjungtas ir neišsijungia. Rodos taip parašyta datasheete.
Nu nėra ką čia daugiau pridurti. Veikimo principas panašus kaip ATMEGOJE, tik papildomai yra ne tik paskutinio nuskaityto ADC kanalo registras, bet ir kiekvienas ADC kanalas turi savo “asmeninį” registrą kurį galima vėliau nuskaityti.
Nu ir aišku source kodas bei kompiliuotas hex kodas, hexas sukompiliuotas Atmel AT91SAM7S256AU serijos čipui.
Vėl nuo “sudėtingų” einam link pačių paprasčiausių. Šį kartą pabandysim pasileisti hardwarinį PWMą. Dabar viskas tupi vėl pagrindiniam, main.c faile.
Mano LCD kontrastas valdomas su programiniu PWM. Reikėtu taip kvailai nedaryti, o panaudoti tikrą hardwarinį (kalbainiškai- aparatinį) PWM. Internete susiradau pavyzduką su PWM. Ten naudojamas PWM0 kanalas, ir jo galimos išėjimo kojos labai toli nuo mano LCD lizdo. Tuo tarpu PWM1 kanalo galimo kojos visai patogios. Todėl, kad palengvinti būsimos, pataisytos PCB projektavimą, nutariau užprogramuoti PWM1 kanalą. Source kode yra viskas palikta ir PWM0 kanalo programavimui. O peržvelgus abu variantus, iškarto pasidaro aišku kaip užprogramuoti likusius.
Programoje kiek tai bandoma paaiškinti kaip skaičiuojasi vienas ar kitas parametras- tikslas buvo 2kHz PWM signalas. Bet vistiek rekomenduoju pasiskaityti datašytą.
Kada padarys tokį kontrolerį kurio kojytės bus dar labiau nepririštos prie periferijos?
Aišku:
Atmel ARM SAM7S PWM example with source code and hex, hexas sukompiliuotas Atmel AT91SAM7S256AU serijos čipui.
Tai palengvinta grafinio displėjau valdymo programa. Ji neturi daugybės opcijų ir šiaip ribota. Tai pagrinde lenko Radosław Kwiecień programa, aš ja kiek adaptavau mano stiliui ir prirašiau minimalistinę paprogramę proporciniam šriftui. Deja, šriftas tik 8 pikselių aukščio ir pozicionuojasi Y ašyje kas 8 pikseliai. X ašyje viskas gerai- galima pastumti per vieną pikselį.
Proporcinis šriftas nupaišytas pagal originalų tekstinių LCD šriftų vaizdelį, tik perdarytas proporciniui variantui. Čia man padėjo java programa iš AVR grafinių LCD paketo. Ten viduje failo yra nuorodos.
Kadangi SAM7 turi daug kojų, tai pajungtas ir grafinis ir tekstinis LCD.
Mano turimas LCD tai pats pigiausias kiniškas LCD su KS0108 kontroleriu. Jo vaizdelis invertuotas, todėl jau ne kartą minėtą “penis harder” paveiksliuką teko invertuoti.
Kadangi sumažinto teksto neįmanoma perskaityti, šukį be kurio paveiksliukas negalioja perrašiau naudodamas savo teksto rašymo paprogrames. Dar viršuje rodomas laikas nuskaitytas iš RTC mikroschemos.
Šio posto source code ir hexas:
Grafinio LCD ARM SAM7S source code ir hex, hexas sukompiliuotas Atmel AT91SAM7S256AU serijos čipui.
Čia tos keistos Holteko HT1381 mikroschemos, kur prisilupinėjau iš šroto. Viskas tas pats kaip ir AVR versijoje, tik perrašyta taip, kad suprastu SAM7 mikroschema. Nieko stebūklingo.
Ten per viduriuką rodo laiką kiek turi savyje holtekas. Čia ką tik įjungta, tai tik 00:01:48.
Source kodas ir kompiliuotas hex failas:
ARM SAM7S ir Holteko RTC HT1381 source code ir hex, hexas sukompiliuotas Atmel AT91SAM7S256AU serijos čipui.
Pagaliau prisikasiau prie taimerio ir pertraukimo pagal taimerį. Tai bene dažniausiai naudoja taimerio funkcija- gi tereikia kas kažkiek laiko apsiklausti visokios periferijas ir apdoroti rezultatus. O kitą laiką kontroleriukas miega ir taupo elektrą. Šiame pavyzdyje MCU elektros dar netaupo, tačiau taimeris veikia.
Programa sulipdyta iš interneto lobių. Tik kiek pakeistos kai kurios vietos, kad man būtų suprantamiau.
Čia matosi, kaip softas bando organizuoti 1ms (1000Hz) pertraukimą. Pertraukimo metu invertuojama viena koja ir ją galima pamatuoti su oscilografu. Nežinau kas kaltas, bet gavosi 984.4μs (1016Hz). Kas kaltas dar nežinau- aš nuskaitau vidinį MCU dažnį ir perskaičiuoju automatiškai dalinimo koeficientus. Vartotojui-programuotojui tereikia tik įvesti norimo intervalo dažnį hercais.
Source kodas pasidarė dar labiau modulinis- pertraukimas pagal taimerį faile “timeris.c”, o PIO kojų pertraukimą perkėliau į “pioint.c”. Taip lengviau man bus “klijuoti” būsimas programas.
Viskas kompiliuojasi per GCC toolchainą Yagarto, make failas dar sugeba per J-Linką suprograminti į mikroschemą.
ARM SAM7S taimerio pertraukimo source code ir hex failas, hexas sukompiliuotas Atmel AT91SAM7S256AU serijos čipui.
Dar galima pastebėti, kad daug kas persikraustė į pertraukimus.
Dar vienas atmintinukas- SAM7 ir I2C. Šį kartą visas I2C softas drožtas nuo Sun Microsystems. Jį pasirinkau, nes viskas labai gražiai suprogramuota, yra padaryti avariniai taimautai ir panašiai. Kiti internete prieinami sourcai buvo labai kreivi ir be taimautu- jei I2C sleivas nerastas ar neatsiliepia, tai SAM7 paprasčiausiai užsikemša. Aišku čia viskas labai paprastai padaryta, jokių fancy efektų.
Čia vėl netolygus ekranas dėl per dažno perpaišymo. Dar pastebėjimas- LM75 ir FM75 negalima per dažnai klausinėti apie temperatūrą. Vienas iš jų pradeda visada sakyti tą pačia temperatūrą, kitas išviso prabyla 0xFF skaičiais. Dar negalima labai eksperimentuoti su I2C (TWI) greičiais.
Buvau pajungęs defektuotą LM75 mikroschemą, tai ilgai knisausi. Net teko pajungti sniferį ir žiūrėti kas ten dedasi. Ta, ore pakibusi plokštelė yra LM75 slave board nulupta nuo plazminio teliko matricos. Jos ten monitorina ar neperkaito telikas.
Nu ir aišku:
ARM SAM7 I2C source code ir hex, hexas sukompiliuotas Atmel AT91SAM7S256AU serijos čipui.
Dar vienas atminties rezervas. Šį kartą, prie esamo softo kur buvo pertraukimai dėl kojų pridėtos papildomos paprogramės leidžiančios skaityti-valdyti 25XXXX serijos SPI mikroschemas. Softas tiesiog trauktas dalinai iš interneto, dalinai iš senų mano AVR bibliotekų. Softas išbandytas tik su viena mikroschema ir tik skaitymo režime. Tačiau spėju, kad viskas turi veikti.
Taigi, brain dump, Atmel SAM7 ir SPI.
Eilutė ADR rodo EPROM adresą ir reikšmę tame adrese. Vaizdelis toks pas LCD “brukšniuotas” dėl to, kad LCD per dažnai perpaišomas.
Status ir info eilutės liko iš ankstesnio posto softo.
Nu ir aišku:
ARM SAM7 SPI source code ir sukompiliuotas hexas, hexas aišku sukompiliuotas Atmel AT91SAM7S256AU čipui.
