Užterorizavot su savo komentarais: “kada bus naujas straipsnis”. Darbų turiu- elektros ūkį darbe tobulinu. Dar pakeliui pastebėjau, kad UPSams reikia akumus naujus pirkti. Čia VST/RST/LESTO džiauką vieną padarė- vakare tik pyst ir atjungė 10kV liniją į mūsų pastotę TP457… Vieni UPSai trumpokai išlaikė, kiti gal kiek ilgiau. Turėjo čia pentadienį vakare mano interneto puslapiai neatsidarinėti.
Gerai- šiuo metu tobulinų jau aprašytą maitblokį. Kažkaip tekste leptėlėjau, kad galima naudoti standartinį trafą nepervyniojus. Tai teko išbandyti pakeliui.
Maitblokis projektuojamas didesnės galios. Todėl panaudojau stipresnę mikroschemą FSDM07652R (iki 70..80W max). Donorais vėl tapo blogi LCD monitorių maitblokiai. Iš pirmo žvilgsnio maitblokių trafai atrodė vienodai, tačiau išlitavus paaiškėjo kad ne- galingesnio maitblokio transformatorius aukštesnis. Trafukas turi 13V išėjimą su atšaka ties 5V. Teoriškai tinka. Naujos galios pareikalavo didesnių radiatorių, o ir transformatoriaus kojytės kitaip išdėstytos. Teko perdaryti spausdintą plokštę (PCB).
Toliau bus daugiau teksto ir iliustracijų. Spauskit čia: Continue reading →
Pirkau gi 20W LEDą. Tokia mintis, kad laikas taupiasias lemputes keisti į ką nors egzotiško. Aišku yra pirkti ir LED draiveriai, bet labai norėjosi pabandyti ką nors savo. Pats LEDas tai daug mišriai jungtu mažesnių šviesos diodų. Įtampos kritimas prie 20W gaunasi kažkur 13V ir teka 1.5A srovė. Kadangi įtampa didelė, buvo sugalvota tokia chalturkė- panaudoti Fairchild mikroschemą FSDM0565R iš LCD monitoriaus maitblokio. Čipo galia iki 70W, o ir visos kitos reikiamos detalytės guli donore. Vienintelis skirtumas- LCD monikas naudoja įtampos stabilizaciją, o man reikia srovės. Nesinorėjo daug energijos prarasti šunte, tai jo varžą pasirinkom 0.1 omo. Prie 1.5A įtampa bus tik 0.15V. O tokia įtampa tikrai nesujudins optoporos. Todėl pastačiau operacinį stiprintuvą kuris stiprina signalą.
Nesu labai tikras ar gerai sumasčiau schemą. Štai jos “originali” dalis:
Visa kita kairė pusė standartinė: 230V lygintuvas, kondikai, paleidimo grandinės, antrinė maitinimo grandinė, snuberiai…
Visas durnumas, kad schema maitinasi iš to pačio šaltinio… Maži kondensatoriai reikalingi, nes labai jau jautri bjaurybė- net parazinės srovės prilietus pirštu iškraipo parodymus. Su mažais kondikai schema lygtai pasidarė stabilesnė.
Fotkė surinkto draiverio:
Visos detalės sulituotos išskyrus vieną X klasės filtrinį kondensatorių. Dydis gavosi visai kompaktiškas. Gal kiek pasistengus, perdėliojus detales ir patiuninus radiatorius, viskas tilptų į taupiosios lempos futliarą. Tačiau gavosi, kaip gavosi. Mėlynas trimeris reguliuoja srovę per LEDus. Raudoni LEDai čia kaip ir likutis nuo testavimo- jie vargšeliai dirbo bandymo pelytėm, kol aš trumpinau po kelius diodus, junginėjau plokštę į tinklą ir panašiai- bandžiau imituoti visokius pereinamuosius procesus.
Norintiems pakartotį schemą ispėju- trafą reikės vynioti. Arba reikės biški perkomutuoti apvijas. Nes normaliom sąlygom, LCD monitoriaus trafas duoda 5 ir 12V. O šiam LED reikia, kad įtampa būtų kiek didesnė. Ar užteks PWM su standartiniu trafu aš nežinau.
Kiek testo filmuko:
Diodas karštas. Radiatorius- kažkoks AMD CPU radiatorius. Nėra pats didžiausias. Radiatorių reikia parinkti pagal LED galią.
Jei domins, Eagle projektas (schema ir PCB) bus paviešintas.
Labai norėčiau, kad blogo skaitytojai paanalizuotu tokio srovės feedbacko gerumą ir galimus nelaimingus atsitikimus.
O čia taip gaunasi, kad virš LEDo pastatai objektyvą ir projektuoji vaizdelį ant lubų:
Remontuojant ir šiaip ardant šiuolikinę kinišką techniką lieka impulsiniai maitblokiai. Juos galima panaudoti tiesiogiai pagal paskirtį jei išėjimo įtampos tinka, pervynioti transformatorių ir pasidaryti savo maitblokį su reikiamom įtampom, išardyti ant dalių… Kilo įdėja perdaryti tokį maitblokį į LED lemputę.
Visi impulsiniai maitblokiai veikia pagal tą patį principą- aukstos įtampos pusė turi PWM moduliaciją valdomą per optroną. Optronas paprastai maitinamas pagal kokią nors schemą kuri reguliuoja diodo ryškumą pagal išėjimo įtampą. Va tipinė schema (A):
Iš trafo įtampa išlyginama diodais (ar net su sinchroniniu detektorium), filtruojama ir per įtampos daliklį paduodama į palyginimo schemą. Palyginimo schema labai dažnai daroma su reguliuojamo šunto TL431 pagalba.
Plačiau apie jį galima pasiskaityti datasheete, tačiau ši schema labai paprasta- kai įtampa ant valdymo elektrodo viršija Vref (apie 2.5V) šuntas atsidaro. Du rezistoriai po 2K dalina išėjimo įtampą (5V) per pus ir kaip tik gaunasi tie 2.5V. Pats šuntas šuntuoja grandinę per optoporos šviesos diodą ir papildoma ribojanti max srovę rezistorių (330R), 1K rezistorius duoda pradinę srove per šuntą kad išvengti šviesos diodo netiesiškumo. Papratai optoporos šviesos diodas maitinamas iš didesnės įtampos išėjimo (čia pavaizduota 12V), bet galima iš to pačio. Kondikas filtruoja triukšmelius ir duoda nedidelę inerciją.
O jei padaryti iškreiptai? Paimti išėjimo itampą ir tiesiai paleisti per optroną (B)? Ogi stabilizatorius stabilizuos iki darbinės optrono srovės (manau 10mA ar panašiai) ir stengsis palaikyti srovę, ne įtampą. Tada galima prijungti daug diodų nuosekliai, užšuntuoti optroną rezistorium, kad nustatyti srovę ir viskas turi būti čiki. Deja, kad paleisti daug diodų reikia aukštesnės įtampos. Man pasisekė- šis maitblokis iš kažkiokio DVD grotuvo su VFD indikatorium, todėl jis turi ne tik 5 ir 12V apvijas, bet ir minus 22V. Šiame eksperimente aš sujungiau 5 ir 22V apvijas nuosekliai ir prijungiau prie diodų.
Tas pastovus mėlynas rezistorius (mažiau nei 600 omų) neturi įtakos, jis papuolė po ranka ir panaudotas kaip laidelis. Srovę reguliuoja mėlynas trimeris. Elektrolitinis kondensatorius nepajungtas prie išėjimo- jis liko nuo senesnės schemos.
Schema veikia! Srovė rodos stabilizuota- diodai pradeda šviesti maždaug nuo 50V maitinimo, ties 80 pradeda stabiliai šviesti ir šviečia įtampą pakėlus iki 240V. Daugiau nekėliau, bet turi veikti ir nuo tinklo įtampos ir laikyti tikriausiai iki tiek kiek leidžia valdymo mikroschema. Čia FSDH321 – manau 10W draiveriukas kaip ir gavosi.
Pasistengus, schema galima būtų ir apdrožti ir sutalpinti į taupiosios lempos patroną.
Čia straipsniukas tikriausiai ne apie kažkokią šviesos diodų matricą, bet labiau apie vieną iš technologijų kurią naudoju kai reikia padaryti “reverse engineering”.
Labai dažnai kokie nors senesni prietaisai ar šiuolaikinė Kiniška elektronika neturi jokios dokumentacijos. Matyt arba duomenys labai seni arba Kinai per savo bjaurų charakterį neviešina informacijos. Tačiau kartais norisi pasinaudoti esamais blokais, elementais ar prietaisais. Tačiau kaip? Informacijos nulis!
Pirmiausia apžiūrim ir nustatom kur yra žemė ir kur maitinimas. Pagal žinomas detales pabandom atspėti kiek voltų įtampos reikia paduoti. Visada naudojam kiek galima mažiau ir ribojam srovę. Vėliau bandom atspėti kur yra įėjimai, o kur išėjimai. O toliau prasideda mistika ir “метод научного тыка”.
Gyvas pavyzdys. “Berniukai” iš sandėlio parūpino kažkokią raudonų šviesos diodų matricų bloką. Jis atrodo taip, tiesa jis dar nešvietė. Tai 64 x 16 LED matrica iš Taito Corporation kažkokio žaidimų automato. Beja, ši firma sukūrė klasikinius Space Invaders. 🙂
Kiek pasinagrinėjus buvo nustatyta, kad visa matrica naudoja 5V matinimą. Tai buvo nustatyta pastebėjus, kad prie pagrindinių Vcc it GND laidų pajungta mikroschemos MC74HC04AN, AM26LS32, TD62C962 ir t.t. Jų maitinimų artimiausias standartinis bendras vardiklis- 5V.
Valdymas pajungtas prie jungties prie kurios prilituotos dvi 26LS32. Tai RS485 lygio keitikliai. Pagal PCB matosi, kad naudojami 8 laidininkai ir visi eina į matricą. Iš matricos signalų nerasta.
Bandant ieškoti Toshibos TD62C962LF mikroschemos aprašo nieko gero nerasta. Tik nustatyta, kad panašios mikroschemos naudojamos printerių termo galvom, keliems LED draiveriams. Bet nieko konkretaus.
Takelių treisinimas privedė, kad pora valdymo signalų eina tik į MC74HC161 (4-bit binary counter) ir MC74HC4514 (4-to-16 line decoder/demultiplexer) čipus. Tai kažkas panašaus į matricos eilučių skaitliuką ir dekoderį. Taip atsirado pradinė informacija. Tačiau likę 6 laidai sulindo į Tošibos krakajobą…
O štai čia išlenda “reverse engineeringas” pagal “метод научного тыка”. Rusiškai nesuprantantiems ar tiems kurie nežino šio išsireiškimo: spaudžiojimas bet kur ir laukiant kažkokio rezultato.
Šiam reikalui galima pasinaudoti paprasčiausius perjungiklius (bent jau pradžiai). Tačiau žymiai įdomiau (ir paskutiniuose etapuose patogiau) pasinaudoti ką nors protingesnio. Tam tinka personalinis kompiuteris, mikrokontroleris arba CPLD/FPGA. Visi metodai turi savo pliusų ir minusų. Šiam konkrečiam projektui pasirinkau FPGA dev boardą, nes pirmiausia čia viskas sumontuota ir yra mygtukai, o antriausia- esamas softas labai galingas ir lankstus. Ypač padeda simuliacijos ir diagramų paišymas. Dar vienas FPGA pliusas, kad signalų greitis nėra ribojamas kompo ar MCU našumu. Čia dešimtys megahercų yra visiškas niekutis. Continue reading →
Pirmasis testas korpuse ir su šiokiu tokiu reflektorium:
Tai paprastas prožektoriaus korpusas iš Maksimos, toks iš didesnių. Viduje buvo 3.5W halogeninė “ksenoninė” lemputė. Tą lemputę perdėjau į plastikinį prožektorių kuris dalyvauja filme. Beja visi prožektoriai maitinami iš Liion akumuliatorių. Labai patogu, pakrauni ir ilgam užmiršti batarėjų problemas.
Kaip matosi iš nuotraukos, į šį korpusą telpa trys akumuliatoriai nuosekliai. Gaila, bet lygiagrečiai jie netelpa. Vos vos neužtenka korpuso storio. Dar viena problema su trim akumais nuosekliai- pilnai pakrauti akumai duoda 4.02V. O trys- 12.1V. Tai labai arti LED darbinės įtampos. O tada gali neveikti stabilizatorius ir srovė tekės tiesiogiai. Bet rodos lieka apie 1V rezervas. Jei pridėčiau poliariškumo apsaugą su vienu diodu, tai tikriausiai bėdu nebus. O trys akumai tai ~24Wh ir 3 valandos darbo su šiuo prožiku.
Šviesos sklaida. Ji nėra tokia tragiška- tokiu kampu eina papildomas šviesos srautas. Tuo tarpu pagrindinis yra sukoncentruotas ir be jokios optikos. Tai gerai matosi filmuke.
Filme nufilmuoti 4 prožektoriai:
1. Žiburiukas iš senu mobiliakų. Galia- 0.665W, užtat šviečia labai ilgai. Vienas 2Ah Liion akumas.
2. 3.5W halogenas iš korpuso. Nuo karsčio lydosi plastikas. Vienas 2Ah Liion akumas.
3. “Darbinis” prožektorius iš keliolikos LEDų išluptu iš WEB kamerų. Du 2Ah akumuliatoriai. 1.5W.
4. Naujas 10W prožektorius. Kol kas tik du 2Ah Liion akumai, ateityje bus trys. Ir tik maždaug 8W.
Visi Liion akumai be apsaugų. Visi LED prožektoriai stabilizuoti ir šviečia pastovia šviesa kol nemiršta akumai. Mirštai tai kai ant draiverių belieka vos keli voltai- mirtinas reikalas Liion akumams.
Dabar prasideda pati bjauriausia konstravimo dalis. Elektroninę dalį- šviesos diodo maitblokį padariau maždaug per pusdienį. Daugiausiai laiko užėmė reikiamo diodo ir droselio paieška per visus užkoborius ir sandėliukus. O štai mechaninė dalis man gaunasi sunkiausiai.
10W šviesos diodas išskiria gana daug šilumos, todėl čia su paprastu aliuminio gabaliuku neprasisuksi. Todėl panaudojau ketvirto pentiumo radiatoriaus varinę šerdį. Parinkau tokį modelį kur dalis vario yra išpjauta- matyt taip taupo varį. O varis koks nedėkingas metalas- jis minkštas, “lipnus”. Pagal įdėja, aš turėjau išgrežti 6 skylutes. Viena ar dvi skylutės laideliams, kitos skylutės tvirtinimui. Naudojau 2.6mm grąžta… tiksliau gręžtus. Nes du gręžtai nulūžo ir pasiliko radiatoriaus viduje. Nors ir gręžiau su gręžimo staklėmis. Tačiau varis turi tendensiją veltis aplink grąžtą ir sriegiklį. Gręžimas pavirto košmaru- pagreži milimetrą ir valai…
Mintis tokia, kad elektronika pasislėpia radiatoriaus viduje.
Dabar diodą laiko tik trys varžteliai.
Čia matosi nepavykusios skylutės ir kaip pasislepia draiverio komponentai. Kitoje pusėje suformuoti laukeliai atsiremti baterijoms (akumuliatoriams). Tačiau nesumontavau apsaugos nuo mechaninio smugio ir neteisingo poliariškumo.
Nedidelis testas pasitikrinti ar dar konstrukcija veikia. Beja, nepadidinau galios. Nežinau ar verta.
Šita “gilzė” įsikiša į prožęktoriaus korpusą. Tik dar viena bėda- radiatoriaus diametras per kokį 1mm yra mažesnis nei vidinis aliumininis prožektoriaus korpusas. O čia reikėtu gero terminio kontakto. Galvoju apie kokią nors varinę tarpinę. Kad ir suvyniota iš laido ir sulituota į vientisą movą. Dar pridėsim kiek termo pastos ir karštis iš varinio centro persiduos į prožektoriaus korpusą.
Rašiau, kad nusipirkau 10W šviesos diodą. Pagaliau susikaupiau, ir pradėjau dirbti.
Šis diodas yra 4 diodai viename korpuse. Visa galia 10W. Beja tai vienintelis parametras kurį žinau. Ant vieno balto LEDo krenta kažkur 3.5V įtampos. Sujungus 4 diodus nuosekliai, gaunasi apie 14V kritimas. Norim LEDą užžiebti nuo vieno ar dviejų Liion akumuliatorių (3.7 (4) … 7.4 (8)V). Matosi, kad reikia kelti įtampą ir naudoti step-up stabilizatorių. Tokiom galioms Texas Instruments pasiūlė naudoti TPS61500 mikroschemą.
(didesnė schema spausdinimui)
Tai standartinis step-up su dviem atgaliniais ryšiais. Vienas- apsauga jei perdegs ar atsijungs diodai t.y. nuo pernelyg didelės įtampos išėjime. Kitas- srovės daviklis. Čia nusistatom kiek amperų reikia šviesos diodų grandinei. Kadangi palyginimo (reference) įtampa tik 200mV, šunto rezistorių varžos nėra didelės ir ant jų išsiskaido mažai galios- didėja ekonomija.
Pagrindinė bėda mano konstrukcijoje- eilinį kartą apsiskaičiavau su induktyvumo ir diodo korpuso dydžiais. TI čia rekomenduoja naudoti induktyvumą nuo 10 iki 22μH kuris laiko iki 3A be įsisotinimo. O diodas turi būti atitinkamai 40V ir 3A. Man tilpo tik 10μH induktyvumas su nežinoma soties srove ir 30V 1A greitas šotkis. Jei reikės daryti naują PCB, tai jau padidinsiu šių detalių korpusus.
Panaudojau dvipusį folguotą tekstolitą. Dvipusį vien tik todėl, kad jis geriau paskirstys šilumą. Mikroschemą turi prilituojamą pilvą, o ir diodas turi kiek kaisti. Prie pilnos 10W galios, ši schema manau išskirs apie 2…3W šilumos.
Tai detalių išdėstymas. Jei kas norit nusibezdžioniauti PCB, va jums 600dpi PCB eskizas.
Taip atrodo jau surinkta schema. Tiesa, diodų srovė dar nenustatyta. Vietoje šunto stovi trys vieno omo rezistoriai (0.3333Ω =0.6A srovė per diodą, gal kokie 8W).
Reikalingi patobulinimai: nėra apsaugos nuo akumų neteisingo poliariškumo. Akumų įtampa turi būti mažesnė nei įtampos kritimas per diodus. Reikia gerai aušinti LEDus.
Nedidelis filmukas apie testavimą:
Primenu, kad dar turiu kokius 3W rezerve. Įdomus prožikas tikriausiai gausis.
Šiuo metu nieko nekonstruoju, nieko protingo nedarau ir dėl to nėra ką čia parašyti. Todėl nutariau parašyti kažką iš “bambesių” serijos. Taip gausis toks straipsnelis kurį šiuolaikinis snukiaknygės (facebook) vartotojas rašo savo biokronikose (webloge). Nu tipo šiandien buvau parduotuvėje ir mačiau gražią dešrą…
Pradedam nuo bambesių. Kažkaip atreipiau dėmesi į mobilaus ryšio reklamą per massmedia. Pas mumi yra trys pagrindiniai mobilaus ryšio operatoriai ir jų reklamą galėčiau apibūdinti taip:
Omnitel (turi dvi kažkokias prepayed paslaugas, nežinau kuom jos skiriasi):
Extra: Ryšis oligofrenams broliukams. Matyt taikosi kad vartojai turi būti visiški debilai (debilumas yra lengviausia demencijos forma) ir turi nesuprasti kas yra ta premija ir panašiai.
Ežys: Ryšis debilavotiems vagiams. Tipo galima su jų kortelėm naudoti ryšį plešiant bankus.
Tele 2, kaip ir visai padori reklaminė kompanija, taikosi į serialo “Draugai” kopijavima. Tik iš originalaus serialu pasiėmė tik Joe ir tą padavalką kur nusišneką.
Pildyk ryšis SMS maniakams ir šiaip pridurkams.
Bitė. Kažkaip neužsifiksavo reklama, gal kiek nepatiko SELo koncerto reklama (nepatinka man tas pridurkas). O kitos reklamos kaip ir nebuvo labai idiotiškos.
Aš pats esu Labas vartotojas, bet ne dėl to Bitės reklamos nekritikuoju. Aš jos kaip ir nepastebėjau. Beja, esu LABAS klientas nuo pat šios paslaugos atsiradimo.
Tai tiek bambėjimo dėl mobilaus ryšio. Sekantis bambesys.
Pirkau čia notebuką su instaliuotais Windows 7. Viskas būtų fain, bet aš turėjau kelias valandas nuinstaliuoti visokį šlamštą iš to notebuko, kol ji paverčiau darbo įrankiu. Šalinau kažkokius debilnus žaidimus, visokiausius toolbarus, 30 dienu galiojančius antivirusus, 120 dienų galiojanti MS office profesional paketą ir kitokį šlamštą. Net kiek pasigailėjau, kad nepirkau tuščio kompo ir Win7 OEM disko. Gal kiek brangiau būtų, bet nors turėčiau instaliacinį Windows 7 diską. Dabar net recovery DVD nėra… šūdas. Ir dar nusikrovė kalną updeitų iš interneto, perkraunu kompą ir matau tokį vaizdelį:
97009 updeitai! Vos nenugriuvau. Gerai kad gana greitai viskas prasisuko, per kokį pusvalandį… 🙂
Gerai. Užtenka bambėti…
Prisiminiau juokelį su žingsniniai varikliukais. Jei sujungti du identiškus motoriukus ir jei jų ašis gana lengvai sukinėjasi, tai galima padaryti tokį sinchronišką (beveik) sukinėjimą:
Nusipirkau visus reikiamus elementus naujo LED prožektoriaus gamybai. Tai bus 10W galingumo prožikas su dviem ar trim Liion batarkėm (tfu, akumais).
Kaip matosi iš šios nelabai kokybiškos nuotraukos, šio “diodo” konstrukcija kiek kitokia. Tai 4 LEDai viename korpuse. Įdomu tai, kad kiekvienas LEDas turi savo indvidualius išvadus. Norėsiu sujungti šiuos šviesos diodus nuosekliai. Ir draiverį atitinkamą iš TI nusipirkau. Netgi išdrožiau su tekinimo staklėm didžiūlį varinį radiatorių kuris mechaniškai gerai tvirtinasi į aliumininį prožektoriaus korpusą. Dabar reikia tik darbinės nuotaikos.
Jei prašnekom apie pirkinius, tai pirkau visą kalną visokio nieko. Aišku didžioji dalis pirkinių ėjo ne man- tokį smulkų bizniuką kartais prasuku: perku visokius niekus iš interneto kitiems žmonėms. Tokiems žmonėms kurie nemoka pirkti, tingi pirkti, neturi atsiskaitymo priemonių ar net … gėdinasi pirkti. Teko pirkti keistokų daigčiukų- man visiškai negėda pirkti kad ir kokį egzotišką daikčiuką ir parodyti jį muitinei. 🙂
O sau pirkau ir reikalingų daiktų: Liion batareiką savo delninukui, pakaitines klavietūras notebukams, radiodetales ir kitokias smulkmes. Prie didesniu pirkinių gal reikėtu paminėti kosmokyvį su 144AG dizeliniu varikliu. Tai mano galingiausias automobiliukas kuri turėjau. Dabar turiu du automobiliukus, žaliajį automobilį teks kogero mainyti į žieminių ratų komplektą 🙂
eBay aukcione prisipirkau eksperimentams pigių baltų šviesos diodų. Vienintelis parametras kurį davė kinas ir kuriuo dar galima tikėti- diodo srovė. Ji yra 30mA. O jei paimti blogą 19″ LCD monitoriaus matrica, išlupti iš jos šviesos skleistuvą, atpjauti gabaliuką, prigrežioti ir prikišti LEDų?
Gaunasi maždaug taip. Ta žalia izoliacija saugo plastiką nuo subraižymo.
Šviesos diodai 3mm diametro. Skylutes išgrežiojau maždaug 5mm žingsniu su 3.2mm grąžtu.
Norėjau suklijuoti diodus su permatoma epoksidine derva, tačiau ją kažkur pamečiau. O naujos Molo maksimoje neradau. Todėl teko panaudoti permatomą nagų laką. O jis sunkiai džiusta.
Diodai stovi nelabai lygiai. Bent jau gylis skylučių gavosi vienodas, nes gręžiojau su staklėm.
Užžiebiam. Matosi, kad lakas kai kur neprilipo.
Matosi kaip kai kuriuos LEDus nukreivinau.
Vidi diodai sujungti nuosekliai. Kol kas maitinami iš laboratorinio maitinimo šaltinio.
Darbinė srovė: 30mA, darbinė įtampą: 274V. Taigi viso apie 8.22W
Apšvietimas? Neturiu dabar liuksometro. Tačiau manau, kaip stalinė lempa visai galima naudoti. Dabar reikia sugalvoti kokį nors teisingą ir paprastą draiverį ir sugalvoti tvirtinimą. O žinant mano charakterį, šitas projektas nelabai bus užbaigtas.
Trumpas eksperimentas- ar galima paprastai padaryti automobilinio STOP žibinto lemputę iš LED (šviesos diodų). Aš nekalbu apie specialius originalius stop žibintus su šviesos diodais. Mano mintis buvo pakartotį eksperimentą su pažibinčių šviesom. Aišku, mačiau pirkti kažkokias lemputes su šviesos diodais, bet man gaila išmesti pinigus į balą- ten ryškiai per mažai diodų, kad šviestu bent jau panašiai kaip originalus stop žibintas.
Geras žmogus iš sandėlio palupinėjo man raudonų šviesos diodų iš … kompiuterinių pelių. Tie “lazeriniai” diodai kurie šviečia iš pelės pilvelio. Paeksperimentavęs nustačiau, kad sujungus penkis diodus nuosekliai, drasiai galima jungti prie 13V be jokio balasto. Srovė per diodus siekia paie 48mA (0.6W). Ant snarglių sulitavau tokią pabaisą:
Tai 25 raudoni šviesos diodai (ketvirtis šimto kompų pelių! 😉 ). Viso apie 3W.
Kambaryje šviečia puikiai. Tačiau nelabai lindo į originalią WV armatūrą. Teko kiek apglamžyti. Fotkių darymo metu nesu tikras ar švietė visi 5 “aukštai”. Bandymas lauke…
Kairėje pusėje LEDai, dešinėje originali 21W kaitrinė lemputė. Nuotrauka daryta be “blico”. Kiek tai matosi, kad LEDų šviesos trūksta. Beja tai matosi tik ant fotkės. Įtariu infraraudonų spindulių įtaką skaitmeniniam fotikui.
Nuotrauka daryta kiek sutemūs, su “blicu” ir su įjungtais pažibinčiais (šviesos diodai po 0.75W…1W. Sekmingai naudojami daugiau kaip metai kiekvieną darbo dieną).
Šoninio vaizdelio testas. Stop žibintai turi matytis ir iš šono. O šviesos diodai labai kryptingi.
Išvados: pusė velnio. Manau pridėti dar 5 diodus ir šviesos užtektu. Beja šviesa ryškiai raudonesnė- palyginus matosi, kad originali lempa kiek geltona.
P.S. eksperimentas darytas ir su veikiančiu varikliu ir stovinčiu (dėl įtampos svyravimu). Abiem atvejais rezultatai panašūs.
Ir vėl standartinis atsiribojimas: negalima modifikuoti automobilio apšvietimo ir signalizacijos prietaisų bla bla bla ir t.t.