Žmonės verkė ir sakė, kad aš blogietis ir nededu indukcinio kaitinimo generatoriaus schemos. O aš atsakydavau, kad dar neradau normaliai veikiančios. Ši schema dar toli iki tobulybės, tačiau iš išbandytų veikia geriausiai.
Schema kuriau ne aš. Tai skolinta schema iš http://uzzors2k.4hv.org/. Ten kiek ir aprašytas jos veikimas. Aš tik papildžiau papildomus elementus ir kiek pridėjau smulkmenų dėl stabilumo. Viskas susideda ant nedidelės vienpusės spausdintos plokštės (PCB). Štai kaip atrodo visas PLL generatorius skirtas indukcinio kaitinimo krosnelei:

Raudoni laideliai +12V maitinimas, nuogi (beveik visi)- žemė. Atrodo kad nėra labai daug detalių. Bet aš mėgstu SMD…

Toliau bus daug paveiksliukų, schemų ir info. Todėl, kad skaityti toliau reikia spausti čia: Continue reading →

Žalia didžiausia sinusoidė- įtampa ant konturo, 370V amplitudė.
Geltona sinusoidė- srovė trafo pirminėje apvijoje (nekalibruota).
Melsvas meandras- įtampa trafo pirminėje apvijoje, 160V amplitudė.
Įtampa prieš inverterį 140V DC.
Srovė į inverterį (apytikslė, šuntas parėjo) 2.7 – 3.3A
105kHz sistema.
C konturo 1.5uF (0.707 omo)
Teorinė konturo srovė (amplitudinė) 523A?
15 kondikų- 35A per kondiką?

Pagaliau radau pakaitalą vamzdžio prispaudimui (problema aprašiau senesnėje žinutėje) ir nutariau kiek pasvilinti techniką. Vienu momentu pasiekiau tokį energijos sunaudojimą:

Tačiau tai ilgai netrūko- perdegė saugiklis ir iš LATRo ėjo smarvė su dumeliais (naudojau kiek paaukštintą įtampą). Pakeičiau saugiklį, kiek paeksperimentavau su talpomis ir vėl užkūriau sistemą. Veržlė jau ne šiaip raudona- ji ryškiai raudona ir su dėmėmis. Jaučiu kad tuoj tuoj suminkštės. Tačiau eksperimentą teko nutraukti- užvirė vanduo aušinimo sistemoje. Ir smarvė iš kondikų ėjo tokia neteisinga. Ir laiku išjungiau:

Pieštukas kuris laiko veržlę beveik nudegė. Dar kiek ir tektu grabinėti ant grindų (ir ant kilimo!) raudoną veržlę.

Šioks toks filmukas apie eksperimentą:

Burzgimas fone tai cirkuliacinis siurblys. Poto kiek girdisi ir burbuliavimas- per šlangeles pradėjo veržtis garo burbulai- užvirė vanduo ritėje. Pačios aušinimo sistemos temperatūra nesiekė 70 laipsnių pagal Celsijų.

Užsiėmiau pačiu bjauriausiu darbu- šaltkalvyste, komponavimu ir derinimu. Plastiko pjaustymas yra vienas iš šlykščiausiu užsiėmimu- labai bjaurios pjuvenos. Jei pjūklą kiek užkreivini, geležtė greitai užkaista ir plastikas pradeda lipti ir veltis. O ir šiaip, tas plastikas gana trapus.
Užteršiau visą kambarį ir kiek padirbėjau:

Kinietiški skaitmeniniai prietaisai rodo įtampą voltais (97V) ir srovę amperais (2.62A). Taigi agregatas naudoja 254W. To užtenka palengva užkaitinti veržlę iki raudonumo.

Bendras vaizdelis į “prietaisą”. Tiesa čia dar nėra papildomo maitblokio skaitmeniniams prietaisams.

Juodi 8 tranzai tai 4 tranzistoriai ir 4 diodai and didelio aliuminio radiatoriaus. Skyriuje su geltonais kondensatoriais dar stovi transformatorius and dvigubos šerdies nuo skleistinės trafų. Dar kiek matosi puse litro talpa su vandeniu ritės aušinimui ir nelabai matosi, bet žalias siurbliukas priverstinei cirkuliacijai.
Dešinėje yra POWER pajungimai- lygintuvas, elektrolitinis kondensatorius, magnetinis paleidėjas (užblokuotas atsuktuvu).
Kairėje, apačioje- naujas PLL generatorius ir žemos įtampos maitinimo šaltinis. Klasikinis transformatorius PLLui, impulsinis maitblokis IGBT draiveriams. Galvojau maitinti draiverį irgi iš klasikinio maitblokio, tačiau draiveris siurbia ganėtinai daug srovės ir mano turimi transformatoriai netiko.

Šios neoninės lemputės dirba įtampos indikatoriais. Ju užsidegimo įtampa tikriausiai arti 100V. Kai tik ritė “teisingai” veikia, dingsta trafo cirškimas ir neoninė lemputė užsidega stabilia šviesa. Deja, naujas PLLas blogai veikia. Kažkas neteisingai sureguliuota ir dažnio “pagavimo” langas labai siauras.
Kita problema- maitinimo įtampos reguliavimas. Dabar maitininu iš reguliuojamo šaltinio. O norėtus viską perkelti į dėžę. Norėtusi sukonstruoti kažkokį nedidelį įtampos kapoklį ant tiristorių. Tačiau dar nesugalvojau kokią schemą surinkti. Norisi, kad valdytusi iš trijų vietų- rankinis valdymas (aka galia), feedbackas nuo srovės (rezonanso- nerezonanso metu srovės čiulpimas labai stipriai keičiasi) ir feedbackas nuo ritės įtampos (apsauga nuo tuščiosios eigos- įtampa ant rezonansinio konturo nori užkilti iki kosmoso ir pakeliui sudraskyti viską aplinkui).

Ankstesnėje žinutėje rašiau apie “Jaučio ragų” konstravimą. Dabar fotoreportažas iš testavimo. Labai jau man lėtai vyksta šaltkalvystės darbai- neturiu aš tokio talento. Naujame, dar nesukurtame aparate kaitinimo dalis išsitraukia. Nutariau išbandyti stalčiuką su senesniu generatorium: half bridge su kondensatoriniu įtampos dalikliu.

Čia fotkė iš šono:

Kiek matosi pakankinta auka- 19 numerio veržlė. Juodas ATX korpusas tolumoje- generatorius. Ritė aušinama vandeniu: uždaras ciklas, priverstinė cirkuliacija su mažu siurbliuku, mažiau nei puslitrio vandens rezervuaras.

Daugiau fotkių pratesime: Continue reading →

Yra toks posakis “greibti jautį už ragų”. Čia apie ryžtingus sprendimus. Kiek patobulinus indukcinio kaitinimo schemas, pradėjo išsiskirti kiek didesnės galios- nauji tranzistoriai leido pamaitinti transformatorių ir 240V įtampa. Galia padidėjo.

Apie tai rodo, kaip žuvo mano kaitinimo auka- radio lempa. Lempos nikelinis anodas įkaito iki tokios temperatūros, kad lempos stiklinė kolba išsilydė.

Nuo srovės įkaito pagrindinis srovės laidininkas ir pradėjo varvėti lydmetalis. Laideliai prisilitavo prie bronzinių jungčių. Didelės veržlės irgi kaito iki įtartinos spalvos (žiūrėti mano Youtube).
Nusprendžiau padaryti viską didesniam korpuse ir kiek rimčiau. Juolab, kad pasitaikė geras korpusas iš pramoninės elektronikos: CRT kineskopų atlenkimo sistemų testavimo generatorius. Solidi Japoniška senovinė elektronika.

Aišku kai ją ardė vandalai Panevėžyje biški pjaustė 19″ rackines spintas su autogenu, tai mano korpusiukas kiek apsvilo. Tačiau pagrindinis korpusas nenukentėjo. Dešinėje galingas ir ilgas maitblokis (+150, +-30 ir +-15V su nežinamom galiom)- mes jo nenaudosim. Per vidurį- vertikalaus ir horizontalaus atlenkimo generatoriai su daugybe rankenėlių…

Tačiau mane sužavėjo viduje esantis radiatorius kuris visas buvo apklijuotas milžiniškais NPN ir PNP tranzistoriais- išėjimo stiprintuvas:

Čia jau seni tranzai pašalinti ir prisukti 4 IGBT tranzistoriai ir 4 greiti ir galingi “free wheelling” diodai tranzistorių apsaugai. Yra dar skylučių ir laisvos vietos dar keliems tranzistoriams. Radiatorius apipučiamas galingo ventiliatoriaus.
Tanzistorius sugalvojau sujungti pilnu tiltu. Taips išspausim maksimumą. O šiaip visada galima tranzus perkomutuoti.

Dar investavau kelius litus:

Aleksote, UAB “Šaltukas” parduotuvėje nusipirkau pusantro metro varinio vamzdelio. Varis geras, neužsistovėjęs t.y. minkštas. Yra įvairių diametrų (pirkau rodos 8 ir 10mm išorinio diametro). Vamzdelio sienelės storis ar tai 1mm ar tai 0.8mm. Tai pilnai užtenka, nes rodos prie mano dažnio, dėl “skin” efekto, elektra “isismelkia” į metalą ne daugiau kaip 0.4mm. Kažkur turiu nedidelį siurbliuką- bus galima kurti arba uždarą sistemą arba atvirą. Bet vistiek vandens ar antifryzo aušinimas bus, nes panaudota 6 kvadratų viela perkaito, pajuodavo ir pradėjo lupinėtis. O tai nėra gerai dėl to pačio “skin” efekto.
Dar internete radau kiek kitokią PLL genratoriaus schemą ir labai labai detaliai išaiškinta kas ir kaip veikia.
Dar prie investicijų reikėtu priskirti lazerinio printerio pirkimą, nes senasis labai blogai spausdina ant plėvelių, tačiau pasirodo Lietuvoje nusipirkti norimą daikta sunku- didmeninkai niekaip neatveža prekių.
Dar norėčiau blogu žodžiu paminėti Lietuvos paštą- nors ir buvo užsakytos prekės prieš šventinę karštine, tačiau manau, kad paštas praganė du nedidelius siuntinukus. Viename siuntinuke buvo skaitmeniniai voltmetras ir ampermetras. Gerai, kad geranoriški Kiniečiai linke iš dalies kompensuoti šią netektį.
Kol kas vyksta patys sunkiausi darbai- šaltkalvystė. Tiesa, pasinaudojau naturaliu žiemos šalčiu ir variniame vamzdelyje užšaldžiau vandenį- taip galėjau susukti indukyvumą be didelės baimės deformuoti vamzdelį. Gavosi kažkur pusantro mikrohenrio.
Dar kiek projektą stabdo tiristorinis įtampos reguliatorius. Norim jį padaryti trijų fazių, bet dar nesuradom valdymo schemos.

Po daugybės mėnesių atkasiau savo seną eksperimentą. Sutaisiau kas buvo musproge ir pabandžiau paleisti su kiek kitokia topologija.

Draiverys su savo mosfetais ir PLLas išliko tas pats. Pasikeitė tik pajungimo schema. Pagrindinis, darbinis konturas visiškai galvaniškai atriškas nuo generatoriaus (seniau buvo per kondikus). Priderinimo ir ribojimo ritė pavirto transformatorium- ji pirminėje turi apie 30 vijų (daugiagyslis laidas), antrinė- beveik viena vija. Visa kita beveik tas pats, tik panaudoti nebe rusiški kondensatoriai, o vakarietiški iš indukcinių kaitlenčių.

Trafas (T1) suspaustas raudonu spaustuku- spaustukas seniau reguliavo oro tarpelį. Trafo šerdis- iš labai didelio CRT monitoriaus maitblokio. Ji dirba šiame dažnyje ir nekaista. Iš rusiško teliko skleistinės šerdis kaito. Deja, trafas turi priverstinį oro tarpelį, todėl dar ne visiškai gerai veikia. Ateityje norėsiu čia pritaikyti feritinį žiedą.
Darbinė rite (L: 1uH) ir trafo antrinė apvija (mėlynas laidas) yra standartinė 6 kvadratų varinė viela. Didesnėm galiom čia turėtu eiti varinis, vandenių aušinamas vamzdelis. Nes net per kelias minutes darbo ant 50% galios laidas kaista. O štai kondikai šalti (C: 4×0.68uF 800…1000V). Bronzinė šynutė taip pat labai kaista- nepritaikyta ji tam.
Oranžiniai laidai- trafo pirminė pajungta prie inverterio. Plonas melsvas laidas su juodu galiuku- fazės detektorius. Nors ir nėra pilno galvaninio ryšio, bet informacija nusiskaito. Pajungimą reikia teisingai išfazuoti- jei pajungūs nėra rezonanso (~96kHz), tai geriausia pakeisti trafo pirminės pajungimą. Dar matosi įtampos daliklis su keliais rezistoriais ir oscilografo gnybtas. Čia pasitikrinti ar viskas gerai- kažkiek oscilografo vaizdelio matosi filmukyje. Beja, geltona oscilograma tokia spygliuota todėl, kad nėra padorios žemės- nenorėjau oscilografo žemės kabinti prie kondensatorinio įtampos daliklio centro.

Kaip “auka” panaudota sena radio lempa. Man taip saugiau- stiklas kiek sulaiko šilumą (nes inverterio ventiliatorius stipriai pučia) ir kartu izoliuoja geležius nuo darbinės ritės.