Lygtai pardavė “mūsų” polikliniką tai atėjo įsakymas “pagaliau sutvarkyti tą bardaką”. Betvarkant rentgeno kabinetą, elektros spintoje radom naują, nenaudotą lemputę:

Jei jos būna ilgiau naudotos, tai stiklas pageltonuoja (taip manau), o anodas išdyla. Šios lemputės stiklas “baltas”, o anodas lygus. Kur turi trenktis elektronai netgi poliruotas. Tai lemputė 20-50БД22-150, tai paprašyta ant stiklo. Guolis dar gerulis, anodas lengvai sukinėjasi ir nebarška. Labai panašu kad tai NOS lempa. Jos techninės charakteristikos rusiškai:

Рентгеновская трубка 20-50БД22-150:
Размеры (фокус) пятна (мм): 1,0 и 2,0
Мощность (кВт): 20,0 и 50,0
Диаметр мишени (мм): 100мм
Угол мишени: 17°
Теплоемкость мишени (кДж): 120
Частота вращения анода (Гц): 50
Напряжение накала (В): 7,8 и 13,5
Ток накала (А): 7,0 и 8,5
Макс. длина колбы (мм): 290
Диам. колбы (мм): 140
Исполнение: с вращающимся анодом

Nesuprantantiems rusiškai, tai reikia kad jūsų namų skaitiklis laikytu maždaug nuo 20 iki 50 kW. Čia neskaitant trafo nuotolių. Beja, trafuką kurį laiką dar turėsim, kol sugalvos kur suliurlinti alyvą. 🙂

Namų sąlygom jos nepaleisi, galios didelės. O ir pati lempa turi būti panardinta į alyvą, o jos anodo pimpalas įkištas į variklio statorių. Kitai volframinis anodas išsilydys ir lempa suges. Namų sąlygom tokią lempą jungia tik ekstremalai. O aš galiu pajungti tik kaitinimo grandinę:

Ji šviečia baltai. Ne taip, kaip radio lempose, kur kaista iki raudonumo. Čia šviečia baltai nors aš maitinau tik 6.3V įtampa.

Lempos katodas dviejų dalių. Todėl ir galimi du rentgeno spindulio dydžiai, galingumai ir t.t. matyt kai reikia peršviesti ką nors storiau naudoja vienokią konfiguraciją, o kai tiksliau, kitokią…

Tai pats mažiausias kondikas kurį radau pastotėje… sunkus rupužė. Ir kiek senokas, anot paso lentelės- 1983 metų gamybos. Paskutinius 20 metų stovėjo nenaudojamas. Norėtusi kaip ir panaudoti…

Čia užrašas nurašytas nuo paso lentelės. Testeris parodė kiek daugiau nei 200uF tarp gnybtų. Varža rodė begalinę visom kryptim. Pajungiau laidelius, nusispjoviau per kairį petį ir jungiau į rozetę:

Kaip ir normaliai. Nelabai nuplaukė nuo teorinių, o beto mano mieruoklis prie tokių srovių gali duoti ir didesnę paklaidą. Kiek neramina tie 70W. Ar tai prietaiso paklaida ar čia tikrai jis tiek siurbia. Jei siurbia, tai man atrodo per daug, tai gali rodyti izoliacijos pažeidimą. Dabar reikia surasti normalią dėžutę ir jungti darbe prie vieno tokio motoriuko… 🙂

Radau vieno Prancūzo projektą- trijų fazių lygintuvas su reguliuojama įtampa (arba 3F AC/AC keitiklis). Kiek suprantu, autorius Philipe Missirliu iš Newton-ENREA Clichy licėjaus. Gal tai koks nors kursinis darbas? O man kaip tik tokio ir reikėjo kitiems projektams. Visą lygintuvą valdo ATMEGA mikroschema, įėjimas- trijų fazių signalas, kuris sustiprinamas ir “skaitmenizuojamas” su operaciniu stiprintuvu (manau čia tiktu ir paprasčiausias komparatorius). Kitas įėjimas- analoginis išėjimo įtampos signalas. Pirmos fazės signalas išfiltruojamas ir paduodamas į pertraukimo koją. Kitos dvi fazės detektuojamos su skaitmenine mikroschema ir nustatoma fazių seka. Įšėjimas- per skaitmeninę mikroschemą kuri įterpia į tiristorių paleidimo signalą (fire) generatoriaus signalą- tai leidžia naudoti skiriamuosius transformatoriukus tristorių paleidimo grandinėje.

Plokštelė gavosi maždaug tokia- beja, tai antrasis variantas. Pirmajam buvo per daug klaidų ir bedarant kilo keletas įdėju. Todėl spjoviau ir perdariau.
Papildomai prie Prancūzo schemos, ant šios PCB yra lygintuvas, +5 ir -5V stabilizatoriai ir P-N mosfetų raktų rinkiniai. Ganėtinai galingi mosfetai leidžia junginėti gana galingą tiristorių kaladę: 600V 30A pusiau valdomą trijų fazių lygintuvą.
Dar papildomai pastačiau pora optoporų- noriu per jas nustatinėti išėjimo įtampą ir padaryti avarinį lygintuvo išjungimą.

Žemos įtampos, vienos fazės bandymas. Prancūzas lygtai minėjo, kad jo softas veikia ir su viena faze. Kažkaip man nepatiko.
“A” tai mano tiristorių lygintuvo kaladė, “B”- skiriamieji transformatoriukai (paveikslėlyje pajungti tik du). Sukiojant laikiną kintamą rezistorių galima reguliuoti išėjimo įtampą.

Ši schema dar neišbandyta su realiom srovėm ir įtampom. Taip pat pastebėti teoriniai ir praktiniai trūkumai kurie kaupia debesius dėl šio projekto ateities:
1. Vienos fazės lyginimas su pusiau valdomu lygintuvu neteisingas- prietaisas nejaučia, kad dirba su viena faze- tiristoriai atidarinėjami su 120 laipsnių poslinkiu. Esant vienai fazei tai negerai. Tiksliau softas tai leidžia, bet reikia perkomutuoti schemą. Man tai netinka.
2. Fazių sekos detekcija prasta- dingus vienai fazei iš “B” ir “C”, 50% tikimybė, kad detektuos neteisingą seką. Kas is to bus as dar nežinau. Tikiuosi, kad dėl tiristorių vienpusio laidumo įtampa bus per maža.

Softą kiek modifikavau, nes originalus nesikompiliavo su gcc. Nežinau dėl softo licenzijos, bet manau kad standartinė “vieša”. Pridedu ir Cadsoft Eagle schemą ir PCB. Viską galima nusikrauti šiame archyve: Softas ir Eagle schema su PCB.
Archyve yra ir originalus aprašymas pdf faile. Ten yra ir pirminė schema ir kiek teorijos.