Category Archives: Chemija

Fotorezisto plėvelė

Šitą gerybę jau seniai turiu. Tik niekaip neprisirašiau išbandyti ir tuo labiau aprašyti. Dabar kilo noras panaudoti šį stebūklą kaip apsauginę plėvelę ant PCB plokštės (spausdintinės laminuotos stiklotekstolito plokštės – čia taip jas vadina viena elektronikos detalių parduotuvė Lietuvoje).
Tai taip vadinamas Dry Film Photoresist (sausos plėvelės fotorezistas). Už kažkelioliką dolerių pirkau kažkiek ten kvadratinių pėdų šios medžiagos. Dar buvo pridėta ryškinimo medžiaga.

Dry Film Photoresist

Tai melsvos spalvos plėvelė. Ji susideda iš trijų sluoksnių- nuplėšiamos apsauginės plėvelės, fotorezisto sluoksnio ir bazinės plėvelės.

Dry Film Photoresist

Naudojimo instrukcijos kiek sudėtingesnės nei paprasto laminato su fotorezistu. Pirmiausia, kiek tamsesnėje patalpoje, atsikerpam reikiamą kiekį plėvelės. Medžiagą kuria norim padengti fotorezistu gerai nuplaunam ar net nušveičiam. Būtina pašalinti bet kokius riebalų likučius- tam tinka šarminės plovimo priemonės. Taip pat reikia naudotis pirštines arba rankas irgi nuriebalinti.
Nulupam apsauginę plėvelę. Dabar fotorezistą galima priklijuoti dviem būdais: sausas- uždėti plėvelę ant plokštės ir praleisti per karštą laminatorių. Šlapias būdas kiek sudėtingesnis, tačiau tikslesnis. Sušlapinti plokstę, ir palaipsniui uždėti plėvelę ant plokštės. Išstumti oro burbuliukus ir pozicionuoti plėvelę. Poto judesiais iš centro išstumti vandens perteklių. Toliau plokštę kaitinti 10..15 minučių neviršijant 90oC temperatūros. Jei temperatūra (bent jau pradžioje užkils virš 100 laipsnių, vandens likučiai po plėvele užvirs ir susidarę burbuliukai sugadins visą vaizdą).
Uždėti plokštę ant UV švitinimo dėžės ir švitinti. Su mano aparatu nedaugiau 2 minučių. Dėmėsio, nuo šviesos fotorezistas polimerizuojasi ir tvirtėja. T.y. procesas atvirkščias standartinėm UV PCB plokštėm, kur UV spinduliai ardo fotorezistą.
Nuplėšiam bazinę fotorezisto plėvelę. Ryškinti su kažkokiai milteliais, kurie savo konsistencija ir kvapu primena paprasčiausius skalbimo miltelius. Fotorezistas taip pat tirpsta šarme.

Dry Film Photoresist

Eksperimento kokybė man nelabai patiko. Labai trumpas eksponavimo laikas neduoda derinti ekspozicijos, todėl labai lengva perlaikyti. O ir mano lazerinis printeris yra lavonas.

Dry Film Photoresist

Smulkios detalės nesigavo. Gal dėl fokusavimo problemų- gi eksponuojama per bazinę plėvelę. Jos nulupti tikriausiai negalima. Nors reikės prie progos pabandyti.
Gautas fotorezistas yra žymiai stipresnis mechaniškai ir chemiškai. Terminis atsparumas taip pat didelis, bent jau trumpalaikis kontaktas su švino-alavo lydmetalių nepadarė jokios žalos.

Koks fotorezisto panaudojimas? Manau tinkamas gaminti ir PCB, ir PCB apsauginius sluoksnius, taip pat tinkamas gaminti kokius nors konstruktyvinius elementus, skales ir panašiai. Gi fotorezistą galima priklijuoti prie bet kokio lygaus paviršiaus. Tik nereikia užmiršti, kad eksponuotas fotorezistas nėra atsparus stipriems šarmams.

Paslaptingas daiGčiukas

Pabandykit atspėti, kas per dalykėlis yra šioje nuotraukoje:

mineralas

Tai yra natūralus darinys, chemiškai nesudėtingas ir grynas. Tikrai niekas specialiai nebandė padaryti tokią formą. Spalvos kompiuteriu nepadarytos, taip pat nenaudoti poliarizaciniai filtrai. Šią nuotrauką radau internete, kur šis daikčiukas buvo parduodamas. Deja, visi šie kristalinės formos dalykėliai išparduoti.
Natūroje aš panašų reikškinį mačiau tik žymiai mažesniam mąstelyje. (Nuotraukoje 5 mm langeliai)

Toliau daugiau nuotraukyčių: Continue reading →

Buitinė spektrografija

Besiblaškydamas internete, radau keletą straipsnių apie spektroskopiją su CD diskais. Veikimo principas labai paprastas- į kartoninę dėžutę kampu įsmeigiamas kompaktinis diskas, kitame šone padaromas plyšiukas šviesai, o per dėžutės galą žiurima ar daromos nuotraukos. Spektrai nėra labai tobuli, bet kaip iliustracijos tinkamos. Štai kelios nuotraukos pažymėtos raidėmis A, B, C ir D.
Spektrogramos
Spektrogramos

Pabandykit atspėti, kokių šviesos šaltinių šios vaivorykštės. O dabar spauskite kad pamatyti atsakymą: Continue reading →

Galis

Vieną dieną užėjo nedidelis “šopingo” priepuolis ir eBay aukcione nusipirkau biški “žvaigždžių” metalo. Tiksliau ne žvaigždžių metalo, nes jis rodos yra Iridis, o kito egzotiško metalo- galio.

Galis, arba moksliškai Gallium, tai metalas, kurio periodinis numeris 31. Galis paprastai naudojamas junginiuose, kaip galio arsenidas. Šis junginys dedamas į šviesos diodus.

Iš visų jo įpatybių, įdomiausia ta, kad jis lydosi prie 30°C. Tiksliau prie 29.7646 °C, o verda prie 2204°C. Tai metalas, turintis plačiausia skystos būklės diapazoną. Bet man domina tas, kad jis lydosi paėmus į ranką. Ir jis rodos nėra toksiškas.

Gallium pellet

Berašant šią žinutę, mano galis ištirpo ir išterliojo maišiuką.

Dabar reikia sugalvoti jam kokį panaudojimą.