Kodėl mūsuose nėra kur legaliai nusipirkti etilo spirito? Aš turiu omenyje parduotuvėje, o ne kokių nors cheminių reagentų firmoje. Kitose EU šalyse vietinėse “magsimose” yra pirkti, o pas mus, “kad tauta nenusigertu”, prekyba daugiau kaip kažkiek ten procentų etilo alkoholiu draudžiama. Rodos net dėl “žalgirio” antpiliuko turėjo daryti išimtis. O gal jau pasinaikino šitas įstatymas?
Aišku galima kur nors nelabai legaliai nusipirkti “ant turgaus” kokio nors “Rajalio” spirito. Bet kur garantija, kad jis bus švarus, o ne pamaišytas biški su kokiais metilais, acetonais ir kitais ketonais? [tiesa nežinau kas yra ketonai, bet tai gražiai skambėjo. Aut. past.] Dėl tos pačios priežasties nutariau nenaudoti natūralias pradines medžiagas eksperimentui, nes ten jau reikalinga reaktifikacija, kad ir ką kalbėtu naminukės specialistai.
Jau seniau sakiau, kad “valydamas” vieną polikliniką, rusyje radau visokios stiklinės laboratorinės įrangos. Ten radau ir tiesiasrovį distiliatorių. Šiaip ne taip sukomplektavau visą komplektą (turiu net purslų atskirėja), štatyvo pagrindą pasidariau iš “senukų” prekių ir surinkau tokį prietaisą:

Čia netgi matosi iš kur ėmiau etilo alkoholio pradinę medžiagą. Tai parduotuvinė degtinė. 40 procentų etilo spirito, likusi dalis vanduo iš po krano, kad ir ką ten rašytu apie “sidabrinius, auksinius ir platininius filtrus”. Nu gal keli lašai citrinų rūgšties ar panašiai.
Continue reading →

Kad liepos mienuo turėtu kokius nors straipsnius, įdedu kelias senas iliustracijas. Šį sykį iš chemijos srities:

Gryno, “investicinio” aukso likučiai. Kiek daugiau nei pusė nukirpta ir ištirpinta. Taip buvo daromi kontroliniai tyrimai ar teisingai skaičiuoja aparatas.

Kaip gali ~>200Lt investicija atsipirkti, kai metalo vertė ~150Lt?

O čia dvi nuotraukos vaizduojančios sidabro putą arba kempinę.


Viena nuotrauka daryta su blicu, kita be.

Nuotraukos pasididina.
Continue reading →

Jau kurį laiką nieko nerašiau, nes biški užsiknisau komplektuoti laboratoriją ir šiaip galiu kol kas pačiupinėti tokį didelį ir tikriausiai brangų žaisliuką:

Tai SpectroBlue argono plazmos spektroskopas. Tai tokia didelė dežė kurioje yra visokių optinių dalykėlių, CCD kamerų, šaldytuvų ir kompiuterių… Tikriausiai visi žinot, kad skirtingas cheminis elementas turi skirtingos spalvos švytėjimą jei jį gerai pakaitinsi. Tai šitas agregatas kaitina ir fotografuoja- filmuoja spektrą.
Continue reading →

Sidabro gryninimas, antra dalis. Keletą operacijų nenufotkinau senesniam straipsnyje, todėl čia dar kiek iliustracijų:

Čia toks pilkos sidabro drumzlės, kai per naktį sureaguoja. Jos tokios minkštos ir susiklijavusios. Jų nereikia sudžiovinti, nes kitaip jos pavirs į dulkes ir skraidžios po orą. O drėgnos jos lengvai susirenka į tokią krūvą:

Paspaudus dar išbėga gana daug vandens. A, tiesa, pamiršau paminėti, kad šias pilkas drumzles reikia perskalauti.
Continue reading →

Tai labai paprastas eksperimentas kurio metu gaunamas grynas sidabras. Tikrai grynas gaunasi, jei eksperimentas atliekams kruopščiai ir gerai plaunamas tarpinis produktas. Eksperimentus reikia sidabro lauž0: sidabrinių monetų, kontaktų, šakučių, grandinėlių, juodai baltų foto juostų pelenų ir panašiai. Pradinis sidabras turi būti metalinėje formoje (lydynys) arba paprastas junginys (oksidas ar kokios paprastos druskos). Šita tai lengva gauti… Dar reikia azoto rūgšties- gali būti ir nelabai stipri, tačiau pageitautina, kad būtų švaroka. Dar reikės daug vandens (švaraus ar net distiliuoto), valgomosios druskos (NaCl), ir kokio nors aktyvesnio metalo (cinko, magnio, ar standartinio aliumo-cinko-magnio lydinio iš kurio daromos kiniškos sunkesnės durų rankenos ar senoviškų FD diskasukių korpusai), šaukštelį sieros rūgšties.
Continue reading →

Galvojat mano galvoje tik elektronika ir kokie nors arkliai? Ogi aš biški ir chemikas. Apie aukso kainos didėjimą jau visi žino. Ir kad auksas tupi visokioje elektronikoje. Ir tą elektroniką superką. Bet jei norisi pačiam kažkaip susičiupinėti tą geidžiamą geltoną metalą? Ką reikia daryti, jei nenori sugadinti kokį šliubinį žiedą ar nėra pinigų pirkinėti parduotuvėje? Galima išgauti auksą ir iš nereikalingos elektronikos. Iš karto pasakau, kad toks išgavimas nėra labai jau naudingas ekonomiškai- geriau žaliavą priduoti profesionalams. Kiek bandžiau skaičiuoti ir jei mano darbas nemokamas, tai lygtai išėjau su nedideliu pelnu.

Pradedam nuo žaliavos. Mano eksperimento metu naudojau paauksuotus kontaktus nuo kažkokių senesnių kompiuterių. Šiulaikiniai kompai labai jau mažai to tauriojo metalo turi. Aš jau gavau (sponsorius davė) kiek riebesnius ir geltonesnius kontaktus. Jie atrodė maždaug taip:

Paauksuoti kontaktai, gerai matosi geltona spalva, viso 300g.

Spauskit čia ir bus daug daugiau: Continue reading →

Aš labai nemėgstu tvarkyti buitį. Ypač visokie siurbliavimo ir plovimo darbai. Bet šiaip buvo duotas šioks toks ultimatumas ir nutariau kiek pavalyti. Tačiau taip ne paprastai, o Savel stiliumi. Pirmiausiai, ant Smetoniškų akmens masės plyteliu buvo surengtas valiklių konkursas. Dalyvavo: Cilit Bang purškalas (riebalams valyti, šarmo pagrindas), Cilit kalkių valiklis virtuvės čiaupams (rugšties pagrindas), kažkoks Clin Windows spirito pagrindu, Fairy giminaitis LOC universal cleaner (nežinomas pagrindas), Harpic Max black wc valiklis (druskos rugšties pagrindas) ir Yplon kanalizacijos valiklis (20% Natrio šarmo!)- beja, šita cholera naudoju fotorezisto ryškinimui.

Laimėjo Yplon. Taip ir turėjo gautis, nes virtuvės nešvarumai riebalų pagrindo. Todėl praskiedžiau yploną maždaug per pusę (gavosi ~10% šarmo). O tai atitinka “regular” kanalizacijos vamzdžio valiklio koncentracija. Rankas ėda… Aš išviso nesupranto to yplono. 20% šarmas, dar kažkas panašaus į amoniaką ir dar kažkas- tai pavojingas pragaro mišinys. Beja, tai vienintelis toks koncentratas randamas mūsų prekyboje.

Šitas mišinys kaip per reklamą nuėmė šlykštų riebalų sluoksnį nuo gartraukio. Tiesiog vienu brukštelėjimu. Beja braukiau ta parolonine grindų šluota su nugrežimu. Tai aliuminio detalės pasidarė matinės- šarmas mėgsta aliumą.

Plastika deja nenusivalė. Įtariu ir pačio plastiko degradaciją.

O su šaldytuvai išėjo šioks toks konfūzas…

Šaldytuvai du- vienas senukas Minsk, o kitas dar senesnis- Suomiškas Rosenlew. Abu senukai pirkti dar tarybiniais laikais. Suomiškas jaučiu virš 25 metų senumo…
Taigi šaldytuvai nuo pragaro mišinio … pageltonavo. Čia kompiuteriu iškraipyta fotke:

Padidintas spalvingumas. Nes fotikas to košmaro neima. Pabandžiau geltonuma valyti kempinėle su Lock tirpalu… valio valo. Paskalavau ir supratau… pypec. Pasirodo valosi dažai:

Matyt pragariškas NaOH ir LOC mišinys suardė dažų dangą.

Kelias valandas maskavau siautėjimą virtuvėje. Bet bendras vaizdas geras…. jei šaldytuvai iš viso nenubarstys dažų iki giminių ir artimųjų parvykimo. Oj, neleiskit alchemikų prie buities darbų… 🙂

Partinė užduotis- suremontuoti ir paleisti tiglinę lydymo krosnį. Krosnis gaminta tikriausiai Vokietijoje, tačiau jokių pavadinimų ar parametrų neradau. Vieninteliai užrašai “Reset”, “Gas” ir “Sauerstoff”, kažkoks reguliatorius nuo 600W iki 1200W… Viduje radom visokių vamzdelių, klapanų, dulkių siurblį ir “krom schroder” kontrolerį IFS258. Tai buvo startas. Tačiau pajungus elektra niekas neveikė. Teko ardyti… Ir radom vieną inžinierinį stebūklą- tas “Reset” mygtukas sumontuotas labai aukštai ir labai arti karštosios dalies. Ko pasekoje tiek mygtukas kiek apsilydė ir laidų izoliacija sutrupėjo. Pakeitus laidą ir mygtuką kažkas pradėjo veikti (ToDo: vistiek reikia perkelti tą mygtuką į saugesnę vietą). Bandymų ir klaidų metodu šiaip netaip pavyko paleisti šią krosnį. Kadangi trofėjinis deguonies balionas leido dujas per čiaupą, teko eksperimentuoti be deguonies. Todėl eksperimento temperatūra kiek žemoka. Gavosi va toks filmukas, tik toje patalpoje buvo kiek tamsoka, todėl nėra kokybės.

Krosnis uždegama su dujinio degiklio liepsna, nes šis modelis neturi elektrinio uždegimo. Yra nelabai aiškus nustatymas kiek dujų ir oro reikia paleisti- dujos dabar beveik maksimumas, o oras vos ne minimumas. Padavus kiek daugiau oro, liepsna pakyla ir pabėga iš ultravioletinio liepsnos daviklio veikimo zonos. Iškarto suveikia automatika ir išjungia dujas. Tuščias tiglis užkaista iki raudonumo per kelias minutes, tačiau greitai ir kokybiškai išlydyti žalvari mums nesigavo. Pirmiausia, neturėjom fliuso, o antriausia kurenom be deguonies. Jei viskas susiklostis sėkmingai, pirmadienį kursim su deguonim ir bandysim ką nors padoriau išlydyti. Tiesa, neturim tiglio iškėlimo žnyplių. Ir dar viena blogybė- tik vienas tiglis.