Category Archives: Chemija

Fire assay

Šiuo metu aš dirbu chemiku-laborantu. Nes mano chemikė laborantė atostogauja. O ji, tikras kakulis, paliko gana didelį bardaką ir per skubėjima nenurodė, kad daug tyrimu dar nepadaryta. Tai dirbu stipriai ir nervai nelaiko ką nors kurti šiems puslapiams. Bet va parašyti apie darbą galiu biški. Šiaip, norėjau panašiai rašyti į wikipediją, bet poto nusviro rankos. Ten reikia gražiai viską parašyti, su nuorodom. O iš kur tos nuorodos, kad fire assay arba “bandymas ugnim” naudojamas šimtus metų, tačiau aprašomas tik keliose knygose ir šiaip, yra kaip burtininkavimas su moksliniu pagrindu.

Todėl va jums iliustruotas fire assay for dummies:

Bandymas ugnimi tai metalurginis procesas arba paprasta neorganinė chemija ir fizika aukštoje temperatūroje. Dažniausiai tiriam auto katalizatorius, todėl ir paaiškinsiu šią chemiją. Poto gal kas kur supranta Lietuvių kalbą, išvers sapaliones į bendrinę kalbą ir įdės į darbo puslapius.
Tai autokatalikai tai gana įvairi aukštatemperatūrinė keramika kurios paviršius padengtas įvairiais junginiais, tame tarpe ir brangių metalų Pd, Pt, Rh ir k.t. Paladis dalinai būna oksido pavidale, o šio metalo oksidas specifinis- jis atsparus rūgštim. Todėl norint ištirti kiekybiškai, kiek % metalo yra katalizatoriaus masėje, reikia katalizatorių chemiškai suskaidyti. Galima tirpinti labai piktoje HF rūgštyje, bet tai žiauru. Todėl naudojamas fire assay- ugnies procesas.
Katalizatorius sumalamas. Reikia sumalti smulkiai, iki pudros, kad praeitu per 100μm tinkliuką. Eksperimentui reikia apie 10g medžiagos, bet gerosios medžiagos pasiskirsčiusios netolygiai, todėl yra visa eilė procedūrų, kurios aprašo teisingą medžiagos pavyzdžio paėmimą. Šiaip, 90% laboratorijos klaidų būten ir yra neteisingame pavyzduko paėmime.
Taigi, teisingai paimtus miltukus maišome su fliusu. Fliusas (iš vokiečių kalbos kogero- takus?) tai borakso, smėlio, sodos, anglies (grafito ir kokso pavidale) mišinukas + pernešimo metalas. Aišku visos medžiagos švarios. Kadangi brangių metalų ten vos vos, išgautą metalą nesugrabaliosi. Todėl naudojamas metalas nešėjas- bet koks kontroliuojamas, kiek kilmingesnis metalas. Galima būtų naudoti kokį auksą, bet jis rupužė kiek brangus. Sidabras biški per žemos temperatūros- prie paladžio platinos temperatūrų jis pradeda stipriai garuoti. Todėl naudojamas arba varis arba nikelis.
Aš naudoju varį, nes jo darbinė temperatūra mažesnė ir ji lengviau apdoroti. Kai kurios laboratorijos naudoja nikelį- jis daugiau sugeria kilmingų metalų. Bet jo tolimesnis tyrimas labai komplikuotas- reikia turėti kibirštinį spektrometrą (jis kainuoja daug) arba užsiknisti su tirpinimu.
Continue reading →

Kaip dega deguonies žarnos

Daug kartų girdėjau siaubo istorijas kaip dega suvirintojų deguonies žarnos. Teoriškai tai įsivaizdavau, bet visą laiką norėjau padaryti tokį eksperimentą. Tačiau niekada neturėjau pigaus ir saugaus deguonies šaltinio.

Kol nepapuolė šiukšlyne deguonies koncentratorius. Tai toks aparatas, kuris su myslingais filtrais iš oro surenka deguonį ir pumpuoja per žarnelę. Šis prietaisas skirtas ligoniams kurių plaučių funkcija nelabai veikia, o kad gyventi reikia deguonies. Man papuolė amerikoniškas aparatas, tai jam reikia 110V ir 60Hz maitinimo. Gerai, kad aparastas veikia ir su 50Hz (ten viduje asinchroninis variklis, todėl galėjo ir neveikti)
deguonies zarnos dega
Aparatas senas… šiaip papuolė trys aparatai. Viena išardė niekadėjai, kitus du prilaikiau- tikrai panaudosiu laboratorijoje.
Continue reading →

Foto mįslė- blizgus objektas iš germanio

Sveiki,

senokai jau buvo straipsniukas- foto mįslė. Taigis- objektas iš mūsų sandėlio. Tai sudėtingo ir tikriausiai labai brangaus prietaiso dalis.

germanio kristalas: Germanium coaxial p-type gamma rays detector crystal
Tai didokas germanio kristalas. Jis taip blizga, nes turi du kontaktus, kurie kažkaip metalizuoti. Šis kristalas buvo įspraustas į aliuminio dėžutę. Kaip tarpinės buvo panaudotos indžio skardos juostelės. O varžteliai lietėsi prie kristalo per švino gabaliukus. Deja, varžteliai praėjo kiaurai šviną ir kiek subraižė germanio paviršių. Todėl ir matosi tie du pėdsakai.
Continue reading →

Laboratorinė maišyklė. Pirma dalis

Tikriausiai visi matėt, gal ne tiesiogiai, bet gal ir per teliką, laboratorines magnetines maišykles. Ten kur į tirpalą metama magnetinė tabletė ir ji sukasi veikiama besisukančio magnetinio lauko.
Kaip pasidaryti tokia pačiam? Galimas paprastas variantas, tarpkitko, naudojamas senoviškose maišyklėse.
Reikia pasiimti ventiliatoriuką iš kompo. Geriau lėtaeigį ir su reguliuojamom kaip nors apsukom.

Laboratorine magnetine maisykle
Prie rotoriaus priklijuojam skardelę- ji bus magnetinio lauko sujungėja. Ir du magnetėlius, kad jų šiaurės ir pietų poliau būtų priešpriešais. Taip ganasi vienas ilgas magnetas. Magnetukus reikėtu dėti stipresnius. Aš čia panaudojau silpnokus.
Continue reading →

Šamanistinis žiedas II

Kažkada rašiau apie varinį žiedą. Kai jį dariau, pirmasis variantas gavosi per didelis- kažką ten blogai nužiūrėjau užrašuose ir padariau per didelį. Tai tas ruošinys ir mėtėsi garaže ant varstoto.
Maždaug prieš savaitę gimė įdėja padaryti ką nors sudėtingesnio. Ir gavosi va toks žiedas:
Varinis ziedas su runomis
(beveik visos nuotraukos išsididina)

Toliau bus daug foto: Continue reading →

Dar kiek cheminių iliustracijų

Aukso drumzlės neišplautos
Va taip jos atrodė prieš plovimą. O gal kiek ir plovimo metu. Nebepamenu. Principas tame, kad auksas šiaip netirpsta rūgštyse (gal tik čiūt čiūt. Ir aišku nekalbu apie HF). Tačiau tirpsta aqua regia- karališkame vandenyje (HCL:HN03 – 3:1).
Tačiau jei tokias drumzles perplauti visokiom rūgštim paeiliui, ir dar perskalauti vandeniu, tai visi kiti nekilmingi metalai išsiplauna. Ag ir Pd išsiplauna su azotke. Čia šie metalai neturi dalyvauti.

O štai sidabra galima išgauti elektrolize:
Sidabro elektrolize
Tos juodos drumzlės tai kažkokie pelenai ir silikagelis. Pastarasis visiškai pašalina galimybe naudotis filtravimu- tai tas pats, kaip išfiltruoti žele ar kisielių. Todėl eksperimento metu buvo filtruojami tik jonai- jie kiek mažesni ir judresni. Kaip filtras panaudotas porėtos keramikos tiglis. Jis vos vos praleidžia vandenį, tačiau nešvarumu nepraleidžia. Padavus elektros įtampą, sidabro jonai į vieną pusę, o piktybiniai elementai ėda grafitinį elektrodą.
Praktiškai eksperimentas beveik pavyko. Tačiau dideliais kiekiais toks metodas buitinėm sąlygom gautusi nerantabilus. Tačiau sidabrą gerai išsiurbė. O tą ir reikėjo atlikti, nes tikslas buvo suskaičiuoti kiek % Ag ten pasislepė.

Pats sidabras buvo nukrapštomas nuo nichrominio elektrodo ir kraunamas į indelį. Kartais gaudavosi net blizgūs paviršiai.
Ag elektrolizes nuosedos

Šiaip, norėjau parašyti pilnaverčius straipsnius apie tai, bet kažkaip nesusiformavo daug teksto.

Sidabrinis akumas

Yra tokia akumuliatorių šeima- sidabriniai. Šiaip jie jau seniai naudojami- jie pirmieji kilo į kosmosą ir tikriausiai pirmieji leidosi į mėnulį. Bent jau pirmasis palydovas “sputnikas” ir amerikiečių mėnuldžipiai tikrai naudojo tokio tipo akumuliatorius. Aišku akumai turi ir neigiamų sąvybių- mažai krovimo iškrovimo ciklų, iš šiaip brangoki. Tačiau viena sritis, kur brangumas kartais nesvarbu, yra karinė technika. Vienoje karinėje technikoje radome atsarginius nenaudotus akumuliatoriukus. Gerai, kad nenaudoti- viduje nebuvo kalio šarmo elektrolito.

Jis atrodo maždaug taip:
Ag akumuliatorius
Continue reading →

Mikrobanginis mineralizatorius

Kad ištirpinti tai kas prie normalių sąlygų netirpsta, reikia sąlygas padaryti nenormalias. Šiuolaikinis mokslas dažnai naudoja tokius mažiukus “autoklavus” – hermetines talpas kurios keliama temperatūra ir slėgis. Naudojant visokias bjaurias rūgštis tos talpos dažniausiai padarytos iš storo teflono, o aplink dar šarvas iš kažkokio kitokio plastiko. Tokios kapsulės vadinamos bombomis. Nes jos tikrai kartais sprogsta kaip bombos. Plastikinius indus geriausia šildyti su mikrobangu krosnele. Taip ir gimsta mikrobanginis mineralizatorius. Tačiau tai nėra teisingas terminas. Angliškai tai microwave digestor. T.y. mikrobanginis virškintojas. Jis “suvirškina” tiriamas medžiagas.
Nusipirkom tokį prietaisą. Tiesa šis modelis nėra labai prabangus, tačiau savo darba atlieka. Vienas toks žmogutis privačiam pokalbyje pasakė, kad tie visi navarotai dažniausiai visiškai nereikalingi, ir tą patį darba atlieka tos pačios bombos sukištos į buitinę mikrobangę. Tik vienas momentas- reikia atspėti šildymo galią, kad nesprogtu :).
Todėl mūsų modelis turi slėgio matavimą.

microwave digestor
Čia dar nepilnai sumontuotas- ventiliacija veda į kambarį. Vėliau viską teisingai sujungėm į tikrą ventiliaciją. Continue reading →