Category Archives: Chemija

Kodėl neturiu 386 arba batareikos ėdikės

Žinot koks dabar retas kompiuteris? Aišku ne koks XT/AT/286, kuris retas dėl to, kad jų buvo mažai, o pirmieji 386. Todėl, kad jie jau seni ir dar dėl to, kad buvo neteisingos batareikos. Kol kas dar neradau nei vieno 386 (486SX) kur nepažeista motininė plokštė.

Sakysim randam tokį ekskliuzyvą:

Matosi išplėštas diskas.
Galaxy, net ne samsung
Visa PCB. Čia Amd386DX 40MHz. Bet ne keraminis. Vadinasi vėlyva versija. (Shuttle HOT-307H)

Atrodo viskas normaliai- tikra laiko kapsulė. Vienintelė bėda- korpusas ne visas (o jis egzotiškas) ir biški kažkas išėmė kietą diską su … kampiniu šlifuokliu? Tačiau pagrindinė bėda- žalias daiGtas.

Šarminis akumas

Atrodo viskas kaip normalu- sena batareika, tiksliau akumuliatorius. Dulkės. Tačiau tai NiMh (ir NiCd veikia panašiai) chemija. Su laiku išvarva elektrolitas. O jis labai keistas ir kiek šarminis. Keistas todėl, kad labai smagiai valgo varį, o šarminis- tai jis traukia iš oro drėgmę. Nulupam batarkę:

Čia dar gelytės. Čia buvo varis.

Matosi, kad PCB apsauginis lakas dingo. Ir varis paėstas. Labai pasisekė, kad varis nenuėstas kiaurai. Tačiau takeliai prie L1, C1, RA8 ir C47 irgi be lako. Čia nuėdė kažkiek. Dar neaišku kaip atrodo po kištuku. Tačiau blogis nepasibaigė- jis šliaužia. Netgi kiauriai per VIA.

Nuotrauka pasididina

Matosi, kad chemija perlindo per VIA (ir juos pagriaužė). Taip pat, matosi, kad pasikeitė spalvos (vadinasi šarmas palindo po laku) ar net kai kur grynas varis. Kai kur gal net nugriaužė takelius.

Jei turite pažeista PCB tokios chemijos, perplaukite PCB su actu. Silpna organinė rūgštis pašalins šarmą ir nesukels daugiau bėdų. Poto stipriai perplaukite su muilu, daug švaraus vandens, ir jei galima- distiliuotas vanduo ir spiritas. Poto drąsiai kaitinkite PCB ant ~80℃ radiatoriaus.

P.S. PCB netestuota. Daug vilčių kad veiks, nes pažeidimas toli nuo čipseto.

Vamzdinė krosnis

Prireikė eksperimentui vamzdinės krosnelės- reikia konvertuoti iridžio oksidą į iridžio metalą. Viena bėda- iridžio oksidas lengvai garuoja. O kaitinti reikia vandenilio atmosferoje.

vamzdine krosnis

Todėl iš visokių atliekų (elektrotechninės dėžutės, poros sudaužytų lempų, plaukų feno ir seno stikliuko nuo Leco aparato) gimė toks agregatas.

Deja, termokontroleris nėra PID, o paprastas ON/OFF ir dėl sistemos innercijos žiauriai netiksliai veikia. Bet eksperimentams tinkamas. Vandenilis tiekiamas iš Generatoriaus – vienos iš archyvinių agregatų.

vamzdine krosnis

Gerai palaikius, viduriukas gerai kaista:

Ir oksidas i metala

Pagal miltelių pokyčius, reakcija veikia. Bet neaišku kiek medžiagos praradau.

Ugniniai peniai

Toks trumpas xxx postas. Ateinančiam postui reikia pasiruošti keletą chemikalų ir netikėtai gavosi egzotiška nuotrauka:

a
Tai toks savaime augantis vamzdelis iš kurio galo veržiasi liepsna ir ta pati medžiaga kuri ir formuoja vamzdelį. Kažkokio tai fizikinio ar cheminio kaprizo dėka, tie vamzdeliai gavosi kaip bybukai kurie spjaudo ugnimi.
Continue reading →

Aukso viela

Šiam postui reikalingas “diskleimeris”: Iš kur gauti tokius chemikalus be atitinkamų leidimų aš nežinau. Šios cheminės medžiagos pavojingos, o su kai kuriomis kombinacijomis- nuodingos. Jei kils mintis daryti cheminį aukso gryninimą namų sąlygomis, galiu pasakyti, kad šis biznis nėra pelningas- per didelė savikaina ir per maža marža. Apsimoka tik tada, kai dirbama su kilogramais, o tokiais kiekiais vartosi tik didelės chemijos įmonės. Gal kokioje rusijoje, kur visiems nusispjauti ant ekologijos ir sveikatos ir kur pusė chemikalų galima pavogti tai dar atsipirktu.
Antras diskleimeris- kas parodyta, tinka tik mažiems kiekiams, laboratorinėms sąlygoms, kai eksperimentui prisireikia gryno metalo. Patikėkit, bandant didinti mąstelį gaunasi daug problemų ir feilų- patikėkit mano patirtimi ir praktika. Ir visdėlto, jei norite kažką daryti tokio- pasidomėkite Italijoje gaminamom perdirbimo linijom.

Taigi, mums reikia aukso vielos. Gryno aukso vielos, kur švarumas yra 999+. Kaip pradinė medžiaga buvo panaudotas visoks auksinis šlamštas- atliekos nuo mikroschemų, sutraukytos grandinėlės ir net motinos dantis (kažkada išmainiau į naujus šiuolaikinius protezus). Auksas nėra grynas- detalės užterštos visokiais metalais, grandinėlės apie 50%, dantis buvo gal 70% (dantistai pavogė). Visi aukso gabaliukai buvo kažkada sulydyti į mažus blyniukus.
Šiuos blyniukus reikia ištirpdyti rugštyje- karališkoje, aqua regia. Tačiau, jei metale yra daugiau nei 10% sidabro, tai blyniukas netirps (reikia metalą skiesti auksu arba variu).

Au valymas
Continue reading →

Žalvariavimas

Straipsniukas turėjo būti apie cinkavimą, bet gavosi nelabai. Todėl trumpas straipsniukas apie cinko reakciją su variu.
Efektas remiasi tuo, kad cinkas (ir alavas) prie aukštesnės temperatūros susimaišo su variu. Ir net nereikia pasiekti metalo lydymosi temperatūros. Su alavu kažko gražaus nesigauna- bronza nėra labai išvaizdi. O su cinku gaunasi kitas lydinys- žalvaris.

zalvaris
Pradinis metalas- varis. Cinkavimas iš abiejų pusių. Pradinis metalas buvo nelabai švarus, o ir cinkavimas man nesigavo. Ir po terminio apdorojimo.
Continue reading →

Cheminis Alavavimas

Cheminis vario alavavimas? Jo, dar yra elektrolizinis ir “mechaninis”, kaip paprasčiausiai varis aplituojamas. Čia kalbėsim apie labai konkretų variantą- kaip alavu dengiamas varis norint apsaugoti nuo pajuodavimo. Paviršiuje susidaro plonytis alavo sluoksnis, kuris palaipsniu pavirsta bronza (ypač prie didesnės temperatūros).
Daugiausiai šis metodas naudojamas savadarbių PCB padengimui, kad varis lengviau lituotusi ir plokštė gautusi graži, be pirštų anspaudų.
Šis metodas nenaudoja elektros- nusodinimas vyksta “automatiškai”, todėl vario elementai neturi susijungti į vieną grandinę.

Reikės šių chemikalų:
alavavimas
Deja, tiokarbamidas nepakeičiamas. Jis kartais naudojamas sidabro valymo skystyje (deja negaliu nurodyti konkrečiai, nes Lietuviški juvelyrikos priemonių pardavėjai nesilaiko LR įstatymų ir neįdeda saugos duomenų lapų į aprašymus. Jei kenkia “vaisiui”, tai tikrai didelė tikimybė, kad ten tiošlapalas). Man pasisekė- nors jau suseno, bet veikiantis buvo spintelėje. Alavo chloridas sunkiai tirpsta vandenyje, net kiek pridėjus druskos rūgšties. Čia jis toks geltonas gavosi tik todėl, kad aš semtelėjau šaukštą (žiauriai per daug) nes man negaila- keli kg alavo chlorido jau irgi suseno.
Continue reading →

Nikeliavimas

Norėtusi pasakyti- “Nikeliavimas buitinėse sąlygose”, bet pas visus vis kitokios tos “buitinės sąlygos”. Kartais pas žmones guli visokių chemikalų, o kartais nieko nėra. Todėl teko kiek pagalvoti, kaip receptą pritempti prie prieinamų sąlygų, bet neperžengiant proto ribų su actu ir valgoma druska.

chemikalai - nuodai
Čia va gal mano “buitinė chemija”, bet tikrai ne pas visus bus tokia pati. Beja, chemikalas kairėje, anot mūsų valdininkų, yra baisesnis už chemikalą dešinėje. Gal dabar jau pasitaisė. Chemikalo dešinėje tikrai nereikės šiam eksperimentui, tačiau chemikalas kairėje, nors neprivalomas, bet gali būti naudingas.
Kokį rezultatą norim pasiekti? Gauti stabilų nikelio padengimą kuris tvirtai prikibtu, būtu plastiškas (nebijo mechaninio lankstymo- galima nikeliuoti spyruokles). O jo grožis tai jau kaip gautųsi tai taip ir gerai. Nors gavosi visai nieko. Armatūra iš senesnio posto visai žvilga.
Continue reading →