Category Archives: Betkas

Pirmoji pagalba

Atrodo durna tema tokiems puslapiams. Tačiau po nedidelio nelaimingo atsitikimo nutariau parašyti straipsniuką. Aišku jūs sakysit- pas Levą tai namie visokios tekinimo-gręžimo-galandinimo staklės, karšti lituokliai, lazeriai, baisiulingi chemikalai ir dar kas nors, o pas jus nieko baisaus nėra. Deja, nelaimė pasislėpusi gali būti bet kur: perdėjinėjau į naują kompo korpusą visokias geležėles ir su ranka nutariau išspausti FDD dangtelį, tą plastikinį. Aišku jis nesispaudė, poto trakštelėjo ir išlėkė. Ranka nusprūdo ir atsitrenkė į aštrią kiniško korpuso šerpetą. Tai buvo nepirmas kartas. Tačiau šis kartas buvo rimtesnis- mano rankose venos aiškiai matosi, tiesiog narkomano svajonė. Taigi aš kirtau į tokią veną ant rankos… Ir pirmą kartą gyvenima aptūrėjau veninį kraujavimą. Tą tikrą, klasikinį- tamsus kraujas, upeliukas ir nestoja. Pirmiausia, praėjus gal kokiai 0,25s daliai aš, pasikliaudamas savo šunišku instinktu susikišau žaizdą į burną … ir supratau kad kažkas ne taip, kai mikliai pajutau didoką kiekį kraujo burnoje. Tada pažiūrėjau į žaizdą ir supratau, kad čia ne paprastas įpjovimas. Kraujas tamsus ir teka stabilia srovele. Taigis veninis kraujavimas- pirmoji pagalba. Pirmiausia- nepasitikėkite kitais žmonėm. Viena moteriškė pribėgusi pasisiūlė padėti, bet kaip pamatė kraujo upes dingo kaip į vandenį. Antra taisyklė- nepanikuokit. Kraujo organizme daug, o išteka mažiau nei atrodo- kraujas gerai dažo ir terlioja. Panika kelia kraujo spaudimą- daugiau bėga. Todėl ranką po lediniu vandeniu- pakeliui nusiplauna kokie galimi nešvarumai. Šiaip, daktarai nerekomenduoja užspausti žaizdos ranka- nes padidėja tikimybė įnešti infekciją. Tačiau aš rankas plaunu labai dažnai, ypač po šūdo čiupinėjimo. O ir plaudamas žaizda kiek nusiploviau ranką. Todėl pirščiuku užspaudžiu žaizdelę ir kreipiuosi pagalbos į vyriškį (žymiai didesnė tikimybė kad jis neapalps, o ir turės automobilį). Jis paklausia gal man reikia pleistriuko… tačiau trumpas piršto atitraukimas nuo žaizdos viską mikliai paaiškina. Kol nešama auto vaistinėlė męs toliau šaldom ranką- ranka taip atšalą, kad kraujas vos vos teka. Tada pamatom, kad žaizdelė visai mažytė, bet tikriausiai gili.

trauma
(tvarstis užtvirtintas paprasta izoliacija)
Continue reading →

Panelių ir ženkliukų gaminimas

Kai jau pagaminam prietaisą, reikia jį kaip nors dizaineriškai sutvarkyti, kad jis padoriau atrodytu ir jis taptu ergonomiškas. Vienas iš elementų kuriuos reikia sutvarkyti yra panèlės ir falšpanèlės. Taip pat prie to priskiriu logotipų ženkliukus, užrašus ir kitokias smulkmenas.

Čia mano remontuojamo prietaiso priekinė panèlė. Matosi LCD ekraniukai, mygtukai, jungtys…
paneles pjaustymas lazeriu
Continue reading →

Fire assay

Šiuo metu aš dirbu chemiku-laborantu. Nes mano chemikė laborantė atostogauja. O ji, tikras kakulis, paliko gana didelį bardaką ir per skubėjima nenurodė, kad daug tyrimu dar nepadaryta. Tai dirbu stipriai ir nervai nelaiko ką nors kurti šiems puslapiams. Bet va parašyti apie darbą galiu biški. Šiaip, norėjau panašiai rašyti į wikipediją, bet poto nusviro rankos. Ten reikia gražiai viską parašyti, su nuorodom. O iš kur tos nuorodos, kad fire assay arba “bandymas ugnim” naudojamas šimtus metų, tačiau aprašomas tik keliose knygose ir šiaip, yra kaip burtininkavimas su moksliniu pagrindu.

Todėl va jums iliustruotas fire assay for dummies:

Bandymas ugnimi tai metalurginis procesas arba paprasta neorganinė chemija ir fizika aukštoje temperatūroje. Dažniausiai tiriam auto katalizatorius, todėl ir paaiškinsiu šią chemiją. Poto gal kas kur supranta Lietuvių kalbą, išvers sapaliones į bendrinę kalbą ir įdės į darbo puslapius.
Tai autokatalikai tai gana įvairi aukštatemperatūrinė keramika kurios paviršius padengtas įvairiais junginiais, tame tarpe ir brangių metalų Pd, Pt, Rh ir k.t. Paladis dalinai būna oksido pavidale, o šio metalo oksidas specifinis- jis atsparus rūgštim. Todėl norint ištirti kiekybiškai, kiek % metalo yra katalizatoriaus masėje, reikia katalizatorių chemiškai suskaidyti. Galima tirpinti labai piktoje HF rūgštyje, bet tai žiauru. Todėl naudojamas fire assay- ugnies procesas.
Katalizatorius sumalamas. Reikia sumalti smulkiai, iki pudros, kad praeitu per 100μm tinkliuką. Eksperimentui reikia apie 10g medžiagos, bet gerosios medžiagos pasiskirsčiusios netolygiai, todėl yra visa eilė procedūrų, kurios aprašo teisingą medžiagos pavyzdžio paėmimą. Šiaip, 90% laboratorijos klaidų būten ir yra neteisingame pavyzduko paėmime.
Taigi, teisingai paimtus miltukus maišome su fliusu. Fliusas (iš vokiečių kalbos kogero- takus?) tai borakso, smėlio, sodos, anglies (grafito ir kokso pavidale) mišinukas + pernešimo metalas. Aišku visos medžiagos švarios. Kadangi brangių metalų ten vos vos, išgautą metalą nesugrabaliosi. Todėl naudojamas metalas nešėjas- bet koks kontroliuojamas, kiek kilmingesnis metalas. Galima būtų naudoti kokį auksą, bet jis rupužė kiek brangus. Sidabras biški per žemos temperatūros- prie paladžio platinos temperatūrų jis pradeda stipriai garuoti. Todėl naudojamas arba varis arba nikelis.
Aš naudoju varį, nes jo darbinė temperatūra mažesnė ir ji lengviau apdoroti. Kai kurios laboratorijos naudoja nikelį- jis daugiau sugeria kilmingų metalų. Bet jo tolimesnis tyrimas labai komplikuotas- reikia turėti kibirštinį spektrometrą (jis kainuoja daug) arba užsiknisti su tirpinimu.
Continue reading →

Alkūninis velenas

Labai jau karšta. Gerai, kad garaže vėsu. Bandžiau tvarkytis bardaką, bet greitai atsibodo. Poto radau garaže Linksys bevieli ruteriuką. Perrašiau į DDWRT ir pasigaminau bevielį tinklo kartotuvą. Dabar internetas atsirado ir garaže. Nu poto, vietoj to, kad tvarkyti geležėles pradėjau žiūrėti youtubą. Nuo vieno filmuko iki kito kol pamačiau filmuką, kaip tekinamas alkūninis velenas. Ten naudoja specialų keturių čiupiklių griebtuvą ir ten galima išcentriškai pritvirtinti ruošinį. O poto netyčia radau kaip tai daroma su mano turimu trijų čiuptuvų griebtuvu.

Pakėliau kažkokios kiniškos geležies gabaliuką (ten tikrai ne plienas, nes lankstosi labai lengvai, minkštas ir veliasi) ir pabandžiau “ant durniaus” padaryti mažiuką alkūninį veleną. Dėl geležies minkštuma pirmas blynas kiek sulink ir nafig ištrūko iš griebtuvo. Gerai, kad dažnio keitiklis iškarto aptiko anomaliją ir išjungė veleną.

Antras dublis biški geresnis:
Alkuninis velenas savadarbis
Continue reading →

Random fotkės

Šiaip nieko naujo nepagaminau, gal kiek patobulinau VFD laikrodžio firmwarą, todėl dedu visokias nelabai senas nuotraukas iš telefono su nedideliais komentarais, gal kam nors bus įdomu.

Fotke
Rusai visada triedžia (ypač balandžio mėnesi) kad jie išrado radiją. Italai kiša Markonį. O anglai paprasčiausiai parašė, kad normalias transliacijas pradėjo anglas ir jie dėjo ant kitų… 🙂
Continue reading →

VFD laikrodukas

Tai mano VERBARIUS laikrodžio versija. Verbarius tai Lebedevo brandneimas, o šiaip, tai paprasčiausias laikrodis, kuris laiką rodo ne tik skaičiukais, bet ir tekstu. Kaip tik į rankas papuolė VFD ekraniukas kuris stovėjo prie kažkokio kasos aparato. Jis papuolė nelabai išdegęs ir dar buvo su žinomu modeliu. Todėl internete greitai radau jo datašytą.
VFD laikrodis
Continue reading →

DMX testas ir 8 kanalų dimeris

Kažkada užsakiau žalias PCB savo CNC eksperimentams. Jos buvo su aštuoniais mosfetais ir viskas ten veikė. Vėliau patobulėjom iki tiltinių mikroschemų, o PCB liko kaip ir nereikalingos. Nutariau paeksperimentuoti su apšvietimo valdymu, tai šios plokštelės kaip ir atrado savo naują panaudojimą.
Kiek paguglinau ir radau, kad DMX512 standartas lengvai atkartojamas ir padaromas (Digital Multiplex). Ir jam prirašytas kalnas softo. Tiek “masterių” tiek ir “sleivų”. Pradžioje norėjau viską rašyti nuo nulio, bet nusprendžiau, kad reikia pradžiai kažką turėtu kad bent jau teoriškai atitinką standartą. Todėl siuntiką (master) nusipirkau pas kinus. Tau uDMX USB donglas. Fiziniam lygyje tai kažkokio tai lygios nuoseklus išėjimas per EIA-485 diferencialinį busą. Duomenų perdavimas 250000 bitų per sekundę. Start signalas sudarytas iš kiek pailginto nulinio signalo. Naudojant mikrokontrolerį start signalas detektuojamas pagal frame error ir kad priimtas būtent nulis.
Iš pradžių pats rašiau visą priėmimo paprogramę, bet grynai dėl techninių problemų man niekas nesigavo. Tada radau internete ulrichradig.de puslapius, kurių softas … irgi neveikė. Pasirodo, padariau elementarią klaidą- mano naudojamas kvarcas visiškai nesiderino su DMX0 250kbit greičiu. Gal ir mano softas būtų veikęs, bet jis pražuvo redagavimo lavinoje.

DMX LED dimmer
Plokštelėje yra aštuoni mosfetai. Visi valdosi nepriklausomai- įrenginys suvartoja 8 DMX kanalus ir priklausomai nuo kanalo vertės daro kiekvieno kanalo dimeriavimą PWM metodais. Tai grynai softwarinis PWMas, todėl didelio dreičio nesitikėkit. Naudojant LEDus netgi kiek matosi šviesos diodų mirgėjimas.

Schema paprasta: SN75176 čipas priima signalus iš DMX (hot, A-, 2; cold, B+, 3) ir konvertuoja į TTL lygio serial. Toliau mažytė atmega viską paskaičiuoja ir per savo kojeles vardo paprastus npn tranzus, kurie savo ruožtu junginėja kiek galingesnius 30V mosfetus iš video plokščių ar nešiojamų kompų. Visa nesamonė su npn tranzais duotu du efektus- aukštesnė įtampa valdomi galios mosfetai. Tai gerai. O štai, kad inveruojasi signalas ir užsidega LEDai kai nuspaustas reset, tai jau blogai.
Softas su minimaliais pakeitimais turi veikti ant bet kokios megos. Svarbu, kad mega važiuotu ant tokio dažnio, kad teisingai susiskaičiuotu serial interfeiso taktinis dažnis. Aš savo eksperimente naudoju 12MHz kvarcą (nors mega važiuoja max 10MHz, tai kaip ir overclockinu).
DMX “lempos” adresas užkoduotas firmware. Teoriškai reikėtu padaryti jį keičiamą…
Ant didelio kompo naudojau FreeStyler softą.

Ir aišku:DMX LED dimmerio softas, source code ir kompiliuotas hex.

Kadangi vėl išvažiuoju į jungtines karalystes, vėl bus savaitė kai net negalvosiu ką čia jums parašyti. Žodžių atostogaukite.

X-ray automobilių skaneris

Kol keliavau po visokias anglijas, atvežė įdomaus šlamšto. Kurį deja beveik jau sunaikino. Bet biški dar pavyko nufotkinti ir paviešinti blogo skaitytojams.
Jūsų smalsumui- automobilių bei sunkvežimių rentgeno skaneris. Tai tokie vartai kurie peršviečia automobilį ir kompe matosi kur jus paslėpėt ginklus, narkotikus, bombas ir nelegalius migrantus. Vienoje vartų pusėje stovi tokia visai nemaža rentgeno lempa- deja ji jau buvo apardyta ir iš jos jau tekėjo tepalai. Per vidurį stovi kompiukas su kietu disku. Deja visos “fotkės” įrašytos neįprastu failu formatu – Smiths Heimann Image Format (.hif). Jam neradau žiūreklio. O štai kitoje pusėje stovi detektoriai. Va jie mane ir sudomino.

X-ray scanner details
Tai aliuminio plastiko bokštas su termo ir drėgmės kontrole. Viduje stovi aliuminio dėžė.
Continue reading →