Taigis kol kas nėra pabaigtu projektų. O ir šiaip…
Čia mano padangėlę užšipavo darbo kieme, važiuoju sau ir galvoju kas čia čiksi. Kaip šipai. Tik retai- vadinasi vienas šipas. Dabar reikės pirmadieni eiti konfliktuoti su šroto sąvininkų, kad finasuotu padangų remontą.
Continue reading →
Nu žinot apie ką aš čia…
… kaip žiūrėti užtemimą kad akys neišvarvėtu.
Tai dar vienas Princeton produktas skirtas VFD indikatoriams: PT6302. Pakėliau, nes ant PCB buvo sumontuotas ir VFD ekranas ir įtampos keitiklis.
Vakar mano “žaidimų” telefonas (Samsung S5, SM-G900F) išsikrovė pilnai. Poto aš ji kažkur nutrenkiau ir matyt jis ėmė ir išsijungė pilnai. Šiandien jungiu krauti ir tik bac…
Kas per nesamonė?! Kodėl nėra samsung ženkliuko? Įjungiu- išjungiu ir vistiek tas pats, samsungas nesikrauna? Sugedo? Nesamonė, gi nieko nedariau. Poto dašuto- micro sd kortelė tai išimta iš kiniškos planšetės kurią aš ten visaip prievartavau ir leidau visokius neteisingus branduolius. Ir nors kortelę tipo suformatavau, matyt liko kažkokia boot particija ir ją pajuto samsungas. O jei pajuto, tai ir pabandė užkurti niekšelis.
Ištraukus kortelę jis jau normaliai užsikūrė.
Gavau naujų lempučių!
Tai rusiška, tiksliau tarybinė lemputė IVLM1-1/7 (ИВЛМ1-1/7), nenaudota (NOS) liuminiscencinė septynių segmentų lemputė. Visas blogumas tame, kad lemputė neturi tinkliukų, todėl ją gana keblu jungti dinaminiam režime.
Kaitinimas apie 3V max, veikia ir prie 1.3V. Anodinė įtampa maždaug nuo 13..15V, pagal pasą dar nežiūrėjau.
Dabar reikia tik susikaupti…
Kaip sakoma, geriau vieną kartą pamatyti, o ne šimtą kartų išgirsti. Taigi va, daug fotkių. Komentarai bus vėliau. Fotkės pasididina. Tai dvigubas izoliuotas maitinimo šaltinis. Jis man nelabai patinka dėl visokių klaidų ir nepribaigimų. Kitą darysiu geresni. Tačiau kiek pasimokėm apie ADC, srovės ir įtampos matavimą, apie izoliuota procesorių bendravimą, apie AVR ir ARM darbo subtilybes. Jis man net vieną kartą nukrito nuo stalo, todėl patariu, naudokit gumines kojytes savo konstrukcijai.
Šiaip aparatas kaip ir veikia, tačiau voltmetrai-ampermetrai netikslūs ir reikia stabilumo, pats aparatas perkaista dėl kiniškų trafų kokybės…
Parametrai 2x apie 13V max, gal amperas. Prie žemesnių įtampų keli amperai. Pilnai izoliuoti, galima jungti nuosekliai, tada įtampa kažkur apie 24V.
Vėliаu surašysiu viską po nuotraukom ir gale sudėsiu softą tiek AVR, tiek ARM procesoriukams. Gal kam prireiks.
Continue reading →
Tikriausiai visus nervuoja tas arklys per visą ekraną… deja taip reikia. Šie interneto (brain dump) puslapiai neatsiperka, o štaip būtent tas arklys ir tie negyvi ir palūže puslapiai būtent atperka visus interneto palaikymo kaštus (domeinai, vienas kitas harwarinis patobulinimas) ir dar lieka dolieriu visokiom nesamonėm. Kad ir tam kobo readeriui. Nenuvertinkit arkliuko… 🙂
Jei savo internetiniam gyvenime kur ir pareklamuotumėt mano puslapius, gal ir arkliuką galima kaip nors ir nubraukti nuo ekrano…
Kažkaip prireikė pamatuoti dažnį ir mano dažnomatis kažkodėl nieko nerodo. Kilo mintis, kad kažkada sudeginau jo įėjimą (jis ten paprastutis ir nelabai jautrus buvo), todėl nutariau padaryti vieno vakaro projektą ir perdaryti to prietaiso įėjimo bloką. Juolab, kad po ranka mėtėsi kažkokio Hughes gamybos prietaiso plokštė donorė. Continue reading →
Bešliaužiojant po šabakštynus aptikau visą kalną DC/AC keitiklių. Tai tie prietaisiukai, kurie iš 12 ar 24 voltų daro 220V kintamą įtampą. Pirma mintis buvo- o, kiek geru korpusiukų ir kiek daug krokodilinių jungčių. Bet vėliau užsinorėjo noras pažiūrėti, kaip ten viskas veikia.
Visų vidinės schemos tipiškos, skiriasi tik kai kurios subtilybės- vienuose modeliuose naudojamos optinės poros. Vadinasi yra kažkokio lygio galvaninis atrišimas.
Continue reading →
Jo. Pažiūrėjus į šią nuotrauką, blogo skaitytojai pasakys- jo, jau toks buvo. Ir jie bus biški teisūs ir biški ne. Nes pats VFD laikrodukas jau buvo.
Čia jau kitoks principas ir užduotys. Šis laikrodis skaičiuoja darbo laiką, kiek liko iki pietų ar darbo pabaigos, dar rodos kiek liko iki “perekūro” ir kiek laiko iki perekūro pabaigos.
Nuo seniau aprašyto modelio šis laikrodis skiriasi tuom, kad jis neturi nei vieno valdymo mygtuko. Viskas valdosi per originaliai displėjuje stovinti RS232. Valdyti terminalo programa, ypač, kai serial portas išnaudotas ir displėjui sunkoka. Nes nėra atbulinio ryšio- pas panaudota ATMEGA8 tik vienas UARTas ir jis priima valdymo komandas ir pats valdo ekraną.
Continue reading →
