Category Archives: Betkas

AVR76: unlock ir bambesiai

Iš kažkokio šroto pririnkau gal kokį pusę šimto ATMEGA162v procesoriukų. Buvo tiesiog gaila išmesti. Praėjo neskubant virš metų laiko, pasidarė testinė PCB ir buvo prilituoti keli. Pasirodė, kad jie užlokinti. Bent jau nuoseklus (serial) programavimas neveikė. Nėra didelė bėda ir ne pirmas kartas. Į rankas datašytą, biški programinimo ir … neveikia.

Dvidešimt tris kartus perpatikrinau schemą:
AVR fuse bit unlocking circuit and software
Continue reading →

Audio: tembro reguliatorius

Viskas prasidėjo nuo to, kad mano garso stiprintuvas burzgia. Klasikinis fonavimas per ground-loop. Buvo sumontuotas papildomas storas įžeminimas tarp kompo ir garso stiprintuvo, bet tai tik kiek aptildė foną, bet nepašalino. Aišku, tas fonas girdisi tik pauzėse ir tik tada, kai garso stiprintuvas užsuktas didesniam stiprinimui. Jei pastatyti garso lygį kompe ant maksimumo, o garsa reguliuoti stiprintuvu, tai fono beveik nesigirdi, nebent priglausti ausį prie kolonėlės…
Praėjo gana daug laiko nuo stiprintuvo pagaminimo, jis taip ir liko be jokio tembro reguliavimo ir preampo. Tik galiniai stiprintuvai. Net kažkur turėjau audiofilines OPA mikroschemas tam preampui, bet pradėjau daryti ir numečiau. Praėjo daug metų, atsirado kiniškos PCB ir dabar galima pažaisti.

Preampo ir tono reguliavimo schemą dariau pagal tą patį bugavotą ir su klaidom Burr-Brown/Texas Instruments “application bulletin”. Po truputi išgaudžiau bugus ir gavosi tokia schema:

Bass and treble control diy circuit diagram
Tik vietoje OPA134 operacinių aš panaudojau ne tokius audiofilinius, bet irgi ne bet kokius, o senobinius New Japan Radio (NJR) operacinukus NJM5532D. Nes tokio šroto turiu visą kalną.
Continue reading →

Dvigubas maitinimo šaltinis: softas

Straipsnį apie Dvigubo maitinimo šaltinio konstravimą parašiau, o štai paviešinti softą ir jo source code visiškai užmiršau.

dvigubas maitinimo saltinis su grafiniu LCD ekranu

Trumpai apie hardwarę. Konstrukcijoje stovi du identiški reguliuojami maitinimo šaltiniai (linear), nepriklausomos trafo apvijos, srovės matavimas “high side” su srovės šuntu (problemos su mažom įtampom), grafinis LCD ekranas valdomas kiek stipresnio ARM SAM7 procesoriuko, kuris dar ir matuoja vienos pusės parametrus bei priima signalus per UARTą per optinį atrišimą iš kitos pusės. Kitą pusę kontroliuoja nedidelis AVR ATMEGA8 procesoriukas. ARMas dar matuoja įrenginio vidaus temperatūrą. Mikroprocesoriai nieko nevaldo, tik indikuoja.

Source (ir kompiliuotas hex failas):
ARM AT91SAM7 procesoriukui.
AVR ATMEGA8 procesoriukui.

Bevielio kroviko tobulinimas

Kažkada pirkau bevielį mobilaus kroviklį. Nors jis buvo reklamuojamas, kad tinkamas Samsung S5, tačiau po nakties krovimo aš kroviką radau labai karštą ir netgi kiek apsilydžiusi. Padariau keletą nuotraukų ir kinas iškarto gražino pinigus. Po kažkiek laiko nupirkau geresnį krovimo imtuvą, tačiau krovikas vistiek labai kaito. Todėl kurį laiką numečiau pakrovėja į šoną. Poto jį išardžiau:

wireless charger hack for more power
Matosi nedidelė PCB ir gana didelė ritė. Po rite pakištas feritinis diskas. Jis kaip ir koncentruoja megnetinį lauką. Panašiai daroma ir indukcinėse kaitlentėse. Viena mikroschema tai ST semiconductors: STM8S003F3P6 (tai mikrokontroleris) ir LM324 (keturgubas operacinis).
Continue reading →

Titanas vėl arba devynetų gaudymas

Ir vėl, kažkokios nesamonės iš titano. Tai sukorodavusio seno “eskizo” remontas ir jo tvirtinimo elementai.
Pastebėjau, kad tokia primityvi šaltkalvystė kiek apramina nervus. Aišku, jei viskas maždaug gaunasi, va jei nesigauna, tai nervai visiškai išsitampo.

titano detales
Visos metalinės detalės iš gryno titano, plastikas- politetrafluoroetilenas (Polytetrafluoroethylene, teflon, Фторопласт).
Continue reading →

Pelė cypia- kaip užtildyti

Čia toks kaip ir gyvenimiškas patarimas, ką daryti, jei jūsų pelė cypia. Aišku, čia kalbama apie kompiuterines peles. Aš naudoju pačią paprasčiausią Logitech kompiuterinę pelę. Be nesamonių, laidinė. Ir paskutiniu metu, pastebėjau, kad kuo toliau, tuo labiau girdžiu cypimą garso kolonėlėse. Cypimas susijęs su pele- pajudini, sucypia labiau, nejudini- prityla.
Iškarto ryšis aiškus- cypimo šaltinis yra raudonas optinės sistemos šviesos diodas. Šis LED naudoja skirtingą šviesumą ir cypimas susijęs su tuo šviesumu- girdisi LED grandinės PWM.

peles cypimas ir jo pasalinimas
Kairėje dalis pelės schemos, dėšinėje modifikuota. (22 tai 220)
Continue reading →

Aš nekenčiu statybininkų

Statybininkai tikrai mane biesina. Ypač tokie piderastai blogąją prasme, kurie nukirpinėja UTP laidus. Praeitais metais nukirto man pustrečią UTP kabelį. O gal ir daugiau nukirto ir susuko skrūtkę. Dabar į vieną pusę eina 80Mbit, o į kitą pusę prieš savaite ėjo 5Mbit, o šiandien jau vos 1…2Mbit ir pilna klaidų. Ir supratau, kad tuoj bus šakės. O kabeliai eina gal kokių 9 metų aukštyje ir ten be bokštelio niekaip. O ir laidų ilgumas didokas. Dalis kabelio eina tarp pastatų- juodas su integruotu trosu. Žodžiu techniškai sunku… O man internetas/intranetas/IP telefonija/IP video… šikna. Šiandien kokias 6 valandas moduliavau avarinį bevielį sprendimą iš visokio šroto.

bevielis tinklas

Šita visa machinerija tai veikiantis rezervinis bevielio tinklo modelis kambaryje. Čia yra pajungti du bevieliai repyteriai, pora rūterių, vienas client-bridge ir kitokios nesamones. Ir kas įdomiausia, šitas šrotinis hardwaras patempia apie 25Mbit srautą. Visa bėda, kad firminis firmwaras pas linksysus nepalaiko ne savo šeimos hardwaro ir šiaip bugavotas. ET11 bridžiai iš viso šlamštas- vos 2Mbit srauto ir dar beviltiškai lengvai nusilaužia.
Ką jau bekalbėti, kad nepalaiko šiuolaikinio kodavimo. Gerai, kad yra toks daiktas kaip DD-WRT kuris labai padėjo konstruoti šitą modelį. Užtat labai gerai pasirodė seni D-Link DSL modemai su ruteriais, pas juos stebūklingai geri maitinimo šaltiniai ir jie visai stabiliai ir greitai veikia AP režime.

Va dėl tokių nesamonių ir nėra įdomių interneto puslapių. Nors pats asmeniškai biški pasitobulinau “advanced network” režime. Rytoj bus lauko bandymai. O poto reikės organizuoti kabelių remontą.

Šita straipsnį rašau per beviltiškai ilgą ruterių-repyterių-AP-switchų-bridžų grandinę… ir viskas dar veikia!

P.S. gerai, kad nėra namiškių, užmuštu už tokį bardaką.