Vienas geras žmogus pranešė, kad atvežė biruolių. Bet kažkaip nebuvo laiko- darbai prispaudė. Po kelių dienų nuėjau ir pamačiau likučius….
Net širdelę užspaudė…
STM32F103VBT6: Medium-density performance line ARM ® -based 32-bit MCU with 128 KB Flash, USB, CAN, 7 timers, 2 ADCs, 9 com. interfaces. 20KB RAM.
Čia biruoliai, matosi, kad kojelės biški kreivos. Dabar reikia projektuoti universalią PCB. Jei kam reikia, galiu semtelėti. Tikiuosi geri ir nepadirbti.
Jau rašiau, kad naudoju daug mažų diskelių. Kartu su dar likusiais dideliais diskais gaunasi 10 diskų. Ir visada norėjau naudoti kokį nors prabangų RAID kontrolerį. Tačiau kiek kišau kontrolerių į lyšną PCIe (x8) slotą, nei vienas neveikė, kompas net į BIOSą neužsikurdavo:
Tai fizinis x16 lizdas, tik jame elektriškai išvesta x8. Taip dažniausiai būna buitiniuose kompuose- pirmas ilgas, video plokštei, x16, o antras tik x8.
Continue reading →
Toliau sirguliuojant (simptomai sako, kad korona, o PGR sako, kad ne) pačiupinau toliau seną XRF. Veikimo principą jau kiek paaiškinau. Ir rašiau, kad “juodas pelekas” nebando skaityti firmwaro iš SPI ROMo. Tačiau osciliatorius savo 16MHz išduoda. Pradedam nagrinėtis schemą:
Continue reading →
Biški peršalau (tikriausiai ne omikronas), tai piktas kaip širšalas. Bet kas greitai suerzina. Kad išlieti pykti, biški pabambėsiu.
Mane užpiso humanitarai- ekologai. Neapkenčiu. Išsaugokim gamtą, uždrauskim plastikinius šiaudelius. Ne padarykim plastiką “biodegradable” kaip visokie plastikiniai maišeliai, bet iš viso uždrauskim. Ir tuo pačiu, prieš kelis metus visi humanitarai sakė, koks geras daiGtas yra spineris, kaip jis lavina autistiškus vaikus (ir hipsterius)… Beja, penktadienį vienai jaunai tetai parodžiau spinerį ir ji nesuprato kas tai… Ogi pažiūrim į konkretų modelį:
Jis labai lavina kažką, super priemonė ir panašiai. O dabar pažiūrom giliau. Pirmiausia pakuotė- gerai popierius. Jį galima perdirbti arba sudeginti. Korpusas- plastikas. Ji galima perlydyti į gėlių vazonėlius ar gulinčius policininkus.
Continue reading →
Jei kartais užsiimi USB devaisų projektavimu ir dažnai pajunginėji nevykusius eksperimentus, windowsai slaptai kaupia bereikalingą informaciją. Poto prijungus “Generic” printerį gaunasi bėda- neaišku kuris portas veikia:
Iš jų tik vienas tikras. Visi kiti tik likučiai iš neteisingai suprogramuotų prietaisų. Tačiau patys windows kažkodėl neleidžia panaikinti tuos portus. Kitus leidžia, o tuos blokuoja.
Net ir “device manager” pažymėjus kad rodytu “nematomus” (Show Hidden Devices) įrenginius, tiek portų nesimato.
Continue reading →
Nu va, ir vėl nauji metai. Spėtinai, 2022 iš eilės nuo kažkokio įvykio. Arba 5782. Arba 1443. Arba Reiwa 4. O gal 7530? O gal 4720. Man tai kogero apie 50-tas numeris…
Taigi, numeris kaip ir nesvarbus. Svarbus gal tai, kad jau ilgėja dienos. O ta proga galima ir ką nors sau ir kitiems palinkėti ir pasižadėti. Kad ir tai, kad ant stalo nebus betvarkės…
… arba bus dar didesnė.
Taigi linkiu, kad ant stalo esanti betvarkė visiškai neerzintu, kad idėjos gamintųsi non stop, kad hobis neštu gerą nuotaiką, kad viskas vyktu linksmiau ir sėkmingiau.
Visiems laimės, sveikatos ir meilės ateinančio numerio metais.
Kas nors kiek susijęs su senoviška elektronika, turi vieną dieną susidurti su RIFA kondensatoriais ir jų užsidegimu. Pagaliau ir aš su tuom susidūriau- toks vienas keistas prietaisas veikė ir man prireikė pavedžioti šunį, kai parsibeldžiau namo, kambaryje buvo sudegusio cukraus kvapas. Teko prietaisą ardyti ir va jums priežastis:
Didesnis kondensatorius su skyle buvo tarp fazinio (L) ir neutralaus (N) laido. Kiti du kondensatoriai jungė minėtus laidus su žeme (PE). Kiek matosi iš nuotraukos, pagrindinė kondensatorių bėda- jų permatomas plastikas. Jis su laiku sutrūkinėja ir praleidžia oro drėgmę. Po kažkiek laiko tik buuum ir pilnas kambarys dumų.
Kondensatoriai šiais laikais nelabai privalomi, bet jei keičiam, tai didysis turi būti X klasės (ar geresnis), o mažiukai- Y klasės.
O kad žinutė nebūtų per trumpa, va jums dar viena nuotrauka:
Taip, tai “ultrawide” kineskopas. Tik dėl tokio formato ir užsinorėjau įsigyti šį prietaisą. Tačiau apie tai bus gal straipsnis kitą dieną ar gal tik naujas puslapis kolekcijos www.
Susikaupiau, ir po vasaros pertraukos puoliau savo priešus:
Mano 484 priešai, mažyčiai, 0.55mm diametro, bet bjaurūs.
Net tą kalną dešinėje sunaudosiu… Nes priešų negalima palikti.
(nekreipkit dėmesio, nervai nelaiko)
Kažkur minėjau, kad turiu fotolitografinį (UV kietėjančios dervos) printerį. Bet niekur neminėjau, kad kai tik nusipirkau tą printerį, giminės ir artimieji nusprendė pernešti tą printerį be mano žinios į kitą vietą nes jis jiems labai smirdėjo. O printeris buvo su derva… Ko pasekoje įvyko pilnas piz%@^# ir derva išsiliejo visur ir į printerio vidurius. Po pusės valandos riksmo ir gal kokių trijų valandų valymo naudojant popierių, spiritą ir kažkokią užsienietišką “какой то матери”, printerį pavyko išplauti. Bent jau aš kiek mačiau. Į optiką derva nenutekėjo, korpusas nusivalė, elektronika gavo papildomą izoliacinį sluoksnį. Printeris toliau spausdino kaip ir teisingai, tik jo išvaizda jau nebe tokia kaip turėjo būti. Šiandien įjungiau printerį po gal kokių 5 mėnesių pertraukos ir supratau, kad šakės. Z-motoras visiškai užstrigo. Matyt derva pateko į motoro vidurius ir pagaliau sukietėjo. Taip sukietėjo, kad sukant su replėm iš pradžių skutosi metalinis sraigtas, o tik po to kiek pajudėjo pats motoras.
Čia pats motoras be dangtelių, nes galvojau, kad derva užklijavo guolius. Deja ne. Matosi sraigto darbinė zona, todėl su replėm čiupom už nedarbinės ir ten viską subraižėm.
Continue reading →
Šiandien buvo pirma darbo diena po atostogų. Ir matyt darbas labai pasiilgo, nes pirmiausia:
Pastotėje iš tos laimės ištirpo aliumininė šyna ir nuvarvėjo žemyn. Ko pasekoje dingo viena fazė ir sustojo visi varikliai. O dar ji kažkaip magiškai dingo, nes keli kompiuteriai nebepasileido. Ir viskas prasidėjo, kai tik pagalvojau, kad reikia išgerti kavytę. Kažkaip neatkreipiau, bet pradėjo ofise cypalioti UPSai. Aš net nesupratau, kad vyksta, kol pradėjo žmonės prašyti apraminti juos. Ir tik tada dašuto, kad elektra palaipsniui nyksta. Tadum šutdown ir blaškytis kas atsitiko.
Šyna nutirpo “pilkojoje zonoje” – Lesto bliombų teritorijoje. Kol atvyko vyrukai, atidarė, o poto prasidėjo- ribų aktai ir kitos nesamonės. Pasirodo, kad srovės trafai ir ta šynutė pasidarė mūsų, o virš trafukų jau Lesto. Niekšai. Teko skubiai remontuotis savo jėgom. Kol suremontavom mano WWW ir numiro. Ir dar taip numiro, kad užsikirto BIOS. Todėl kurį laiką neveikė WWW.
O dabar klausimas Linux Debian (kogero 7, su upgreidais) specialistams (taip žinau, kad sena versija). Kompe 3 diskai: sda, sdb ir sdc. Sda – tai diskas iš kurio kraunasi. Anas parėjo biški (SMART skundžiasi ir kai kur tikrai stabdo). Todėl visus /home ir panašius /root su /etc perkėlėm į sdc (pilna kopija). Sdb rodos tik MySQL ir backupai. Taigi viskas veikia iš sdc, bet kuriasi iš sda. Grubas įrašytas į sdc ir sda ir iš jo pasileidžia kompas, bet kažkai ne taip ir palūžta. O iš sda puikiausiai pasileidžia, bet tą sda reikia išmesti. Ką aš neperkėliau iš sda į sdc?
Va offlaino iliustracija:
