Seniai jau galvojau surašyti svetimybęs kurios nuo seniausių laikų naudojamos technikoje. Kiek suprantu, tai dažniausiai importas iš Vokiečių kalbos. Prašom komentaruose papildyti.

vaservogė [Wasserwaage] – gulsčiukas, lygio matuoklis
reismusas – obliavimo staklės
cangė – replės
rolcangė – vamzdžių replės (raktas)
meiselis [Meissel] – kirstukas
šniūras [Schnur] – virvė, virvelė
fuksas – rankinis pjuklelis šakom genėti, mažas pjuklelis
šnipštokas – spaustuvai
štangelcirkulis – mūsų kaime- slankmatis
cirkulis – skriestuvas
grabas 🙂 [grab = kapas] – karstas
rašpilis [Raspel] – dildė
klėma [Klemm] – užspaudziamas, užsukamas kontaktas.
štukaturka [Stuck] -tinkas
šmutkės [Schmuck] – smulkūs daiktai, daiktai
penzelis [jidiš?] – teptukas (legenda apie žydus yra neteisybė)
lobzikas – siaurapjūklis
štepselis – elektros kištukas
štekeris [Stecker] – kištukas
muterkė – veržlė
šaiba – poveržlė
šmirgelis – galąstuvas
kreizas – diskinis pjūklas
liuftas [Luft = oras] – laisvas klibėjimas
gvintas – sriegis

Ar pastebit, kad daugelis žodžių turi “Š” garsą?

Atrodo durna tema tokiems puslapiams. Tačiau po nedidelio nelaimingo atsitikimo nutariau parašyti straipsniuką. Aišku jūs sakysit- pas Levą tai namie visokios tekinimo-gręžimo-galandinimo staklės, karšti lituokliai, lazeriai, baisiulingi chemikalai ir dar kas nors, o pas jus nieko baisaus nėra. Deja, nelaimė pasislėpusi gali būti bet kur: perdėjinėjau į naują kompo korpusą visokias geležėles ir su ranka nutariau išspausti FDD dangtelį, tą plastikinį. Aišku jis nesispaudė, poto trakštelėjo ir išlėkė. Ranka nusprūdo ir atsitrenkė į aštrią kiniško korpuso šerpetą. Tai buvo nepirmas kartas. Tačiau šis kartas buvo rimtesnis- mano rankose venos aiškiai matosi, tiesiog narkomano svajonė. Taigi aš kirtau į tokią veną ant rankos… Ir pirmą kartą gyvenima aptūrėjau veninį kraujavimą. Tą tikrą, klasikinį- tamsus kraujas, upeliukas ir nestoja. Pirmiausia, praėjus gal kokiai 0,25s daliai aš, pasikliaudamas savo šunišku instinktu susikišau žaizdą į burną … ir supratau kad kažkas ne taip, kai mikliai pajutau didoką kiekį kraujo burnoje. Tada pažiūrėjau į žaizdą ir supratau, kad čia ne paprastas įpjovimas. Kraujas tamsus ir teka stabilia srovele. Taigis veninis kraujavimas- pirmoji pagalba. Pirmiausia- nepasitikėkite kitais žmonėm. Viena moteriškė pribėgusi pasisiūlė padėti, bet kaip pamatė kraujo upes dingo kaip į vandenį. Antra taisyklė- nepanikuokit. Kraujo organizme daug, o išteka mažiau nei atrodo- kraujas gerai dažo ir terlioja. Panika kelia kraujo spaudimą- daugiau bėga. Todėl ranką po lediniu vandeniu- pakeliui nusiplauna kokie galimi nešvarumai. Šiaip, daktarai nerekomenduoja užspausti žaizdos ranka- nes padidėja tikimybė įnešti infekciją. Tačiau aš rankas plaunu labai dažnai, ypač po šūdo čiupinėjimo. O ir plaudamas žaizda kiek nusiploviau ranką. Todėl pirščiuku užspaudžiu žaizdelę ir kreipiuosi pagalbos į vyriškį (žymiai didesnė tikimybė kad jis neapalps, o ir turės automobilį). Jis paklausia gal man reikia pleistriuko… tačiau trumpas piršto atitraukimas nuo žaizdos viską mikliai paaiškina. Kol nešama auto vaistinėlė męs toliau šaldom ranką- ranka taip atšalą, kad kraujas vos vos teka. Tada pamatom, kad žaizdelė visai mažytė, bet tikriausiai gili.

(tvarstis užtvirtintas paprasta izoliacija)
Continue reading →

Laura Ford

Nu jo, ir dar biški iš to pačio. Tikriausiai kai kurie žino tokį filmą serialą- Midsomerio žmogžudystės. Nu va toks va toks:

Nepanašu? Nu šiandien mano fotošopas blogai dirba. Bet sekanti foto tikrai suteiks tą reikiamą atmosferą:

Nu jau pajutot? Čia buvau 3 dienas- dvi su reikalu, vieną tik kad lėktuvėlio bilietuko neturėjau. O poto, traukinukais ir autobusais į Čiukotkos sostinę. Čia pagal planą manęs laukė vienas muziejukas.
O dabar prasidės bambesiai ir kritika. 🙂
A tiesa, dar vienas gadgetas kuris kiek sudomino. Tiesa nelabai žinau kas tai per vienas, tačiau logiškai išmasčiau, kad čia lazerinio atstumo matuoklio atšvaistas. Gal.

Tikriausiai matuoja sienos poslinkį. Gal netgi labai preciziškai- bijo, kad metro tunelis neužsikimštu.
Taigi, šio straipsnio muziejus- Natural History Museum. Prieš savaitę žiūrinėjau kitą muziejų toje pačioje gatvėje, Science Museum, tai gal kiek paveikė mano nuomonę. Beja apie mokslo muziejų kažkodėl ir neparašiau. Gal parašysiu vėliau- paprasčiausiai nespėjau parašyti ir teko išvykti. Taigi, trumpas verdiktas anot vieno žmogaus- “kažkoks naivus”. O mano nuomonė kiek piktesnė- kaip pastatė ekspoziciją kokiais 84 metais, tai taip ir liko su nedideliais pakeitimais. Netgi dulkes nelabai valė, o “čiučelos” visai išbluko ir nušiuro. Čia tos, kurios ne iš gipso ar plastiko. Žymiai gražesnes aš mačiau Tado Ivanausko muziejuje. Tiesa jame buvau… tarybiniais laikais. Tai gal ir musiškes kandis suėdė? Gal buvot, matėt?
Bent jau mano atmintim, tai musiškiam tikrų eksponatų žymiai daugiau nei angliškam… Tiesa, mūsų specializuojasi gyvuliukuose, o ten visko po truputi. Kad ir mineralais visokiais pripildytos lentynos. Tiesa, lempas reikia perdegusias pakeisti, dulkes nušluostyti ir dar kur maži vaikai stiklus nučiulpė.

O dabar pabambėsiu kaip tikras mizantropas– gerbiami tėveliai ir mamytės. Kol jūsų atžala dar tebėra lervos stadijoje, nafig tempti jį į muziejų. Jis dar tik cypia ir varto akis. Ir jam dzin tas muziejus. Kai jūsų atžala jau išmoksta vaikščioti ir kiek mąstyti, paaiškinkite, kad interaktyvius eksponatus reikia naudoti pagal instrukcijas, kad suprasti kokį nors reiškinį ar efektą. O ne beprasmiškai daužyti iš visų jėgų. Ir dar pažiūrėkit- gal jūsų atžala nėra labai protinga ir papildys paprastų TV žiūrėtojų minią. Ir jiems vistiek nesuprantama kuom skiriasi “digitigrade” nuo “plantigrade” ar “ungulates”. Ir koks ryšis tarp “Digitus” ir “Digital” 🙂
Taip pat nereikia tempti į tokius muziejus paauglių kurie tuom nesidomi- nes jie tik šliaužia lėtu tempu akis įbedę į savo mobilius telefonus.
Pagrindiniai tokių muziejų tikri lankytojai tai jauni ir nelabai jauni tėveliai (t.y. vyrai) kurie gana smalsiai studijuoja eksponatus. 🙂
Dar kiek nustebino siuvenyrų kainų logika- onikso akmens bliūdelis kainuoja £4, o plastikinis kiniškas puodelis- £7.
Daugiau kaip ir nėra ką pasakoti. Gal kiek nustebino žalių papūgų gausa Haid parke…

Išskyriau kiek daugiau laiko senovės tyrimams ir specialiai šiam blogui parinkau teminių nuotraukų… 🙂
Kas daugiau mane žino, tas tikrai atsimena, kad aš nuo vaikystės mėgstu paišyti svastikas 卐 (ir net turėjau dėl to nedidelių problemų mokykloje). Ir dar kad man patinka arkliai- vieną netgi kokius septynius metus net auginau.
Taigi šio straipsnio tema- svastika ir arkliai. Crazy.
Vien tik dėl to, kad kažkoks durnelis pasinaudojo šiuo simboliu tai nereiškia, kad reikia dabar imti ir užbaninti visam laikui.
Tikrai daugelis žino, kad svastika naudojama daug kur tolimuosiuose rytuose. Gal kas mažiau žino, kad braliai Latviai labai irgi naudojo šitą simbolį. Ir tikrai daug jų senovinių akmenų su įvairiom svastikom buvo sunaikinta po paskutinio karo. Pakeliui ir akmenys su semi-svastikom- įvairiais geometriniais ornamentais ir … žirgeliais. Iš Lietuviškų svastikų mums labiausiai žinomi būtent tie žirgeliai, kurie kalami prie stogo kraigo. O pilnai stilizuota iki minimumo- tai svastika be detalių ir kiek kitaip nupaišyta.
Šita sofistika ir sujungėm arklius su svastikom. O dabar važiuojam laiku atgal, maždaug 600 … 800 metų iki žydelio gimimo. Tai graikiško geometrinio meno periodas.

Continue reading →