Sveikinu blogo skaitytojus su naujais metais. Linkiu visokių gerybių- nuo sėkmingo litavimo, naujų video plokščių iki skaitytojų ar jų anūkų sveikatos gerumo. Čia taip, kad apriepti didesnį skaitytojų ratą. Nes kartais tenka susipažinti ir susitikti su kai kuriais mano webblogo skaitytojais ar gauti informacijos iš trečiųjų šalių, ir taip jau papuola, kad skaitytojai gali turėti bet kokį amžių. Dėkui visiems skaitytojams už palaikymą, komentarus, kritiką ir net dovanas.
Praeitais metais blogas biški pasilpnėjo dėl visokiausių problemų nesusijusiu su elektronika, bet stengsiuos ateinančius metus kiek pagyvinti. Tačiau labai prašau skaitytojų pageneruoti mintis apie ką aš labiau turėčiau rašyti, nes laikas bėga ir kuo toliau tuo dažniau kartais pasijaučiu piktu mizantropu… 🙂 Beto, dėl visiško išsiblaškymo kartais aš nepastebiu kas skaitytojams aktualu ir svabu. Nes kai kurios temos man visiškai neįdomios gal tik todėl, kad aš į jas visiškai nepatekau? Todėl drasiai rašykite savo nuomonę- aš kaip kiekvienas “laikodročeris” laukiu teigiamų atsiliepimų… 😛

Čia šiaip, tokios svastikinės plytos. Nuotrauka skolinta iš plačiojo interneto.

Kad straipsniukas būtų indomesnis, pridedu keletą filmukų:

Čia paprastas ir ekologiškas, saugus, gyvuliukus čėdijantis varnų vaikymo metodas. Tikrai kam nors pravers.

Aš tikrai pražiopsojau! Nu vot asilas. Ir skaitytojai geri velniai, nepriminė! Tai reikėjo rašyti gegužės 15 dieną! Tada šiems www suėjo… 10 metų!
Rašyti šį blogą mane paskatino mano sunėnas “Henkas” ir tai, kad mano darbdavys pradėjo naują biznį susijusi su elektronikos šlamštu. Viena iš pirmųjų iliustracijų buvo apie vaškinį printerį:

Aš ji tada prikėliau iš mirusių, investavau į dažus.

Ir dar, kad atsirado keletas laisvų internetinių resursų ir serverių. Šie puslapiai visada sukosi ir dabar sukasi ant second-hand hardwarės ir stovi numesti nešildomam sandėliukyje. Nors per tą laiką pasikeitė ne vienas kompas ir Debian operacinė pasikeitė iš esmės kelis kartus. Tačiau viskas šiaip taip veikia. Per tą laiką byrėjo diskai du kartus (tfu tfu, tik sisteminiai), sproginėjo motininės ir maitblokio kondikai. Išsipūtė 3kW APC upso akumai (bliamba kokie jie brangūs) ir vieną karta buvau nulaužtas. Beja tai ne pirmas internetis projektas, yra-buvo toks www.savel.org, tas ten išviso senobinis, deja visiškai neišliko informacijos, gal kokiuose CD ar senam kompe. Pats domeinas rodos pirktas 2000 metais… apmokėtas iki 2024 metų, tai gal rodo, kad nežadu mesti interneto. O štai su internetu susipažinau dar praeitam amžiuje ir mano pirmas www buvo adresu www.omnitel.net/savel … waybackmachine sako, kad 1999 metais tuose puslapiuose parašyta “3 years on the net”, o copyrighte pirmas skaičius 1996.

Per šiuos laikus pakeičiau kelias mašinas ir nei vienos darbovietės. Nors darbovietės kito 🙂 T.y. aš nesikeičiu, keičiasi UABai. Firmos baliuose aš esu seniausiai dirbantis darbuotojas. Gal tik pagrindinis bosas ilgiau dirbo 😛

Dabar galima ir susigraudinti. O vertingas dovanas vežkite į Kauną. Poto jau rasit.

Statybininkai tikrai mane biesina. Ypač tokie piderastai blogąją prasme, kurie nukirpinėja UTP laidus. Praeitais metais nukirto man pustrečią UTP kabelį. O gal ir daugiau nukirto ir susuko skrūtkę. Dabar į vieną pusę eina 80Mbit, o į kitą pusę prieš savaite ėjo 5Mbit, o šiandien jau vos 1…2Mbit ir pilna klaidų. Ir supratau, kad tuoj bus šakės. O kabeliai eina gal kokių 9 metų aukštyje ir ten be bokštelio niekaip. O ir laidų ilgumas didokas. Dalis kabelio eina tarp pastatų- juodas su integruotu trosu. Žodžiu techniškai sunku… O man internetas/intranetas/IP telefonija/IP video… šikna. Šiandien kokias 6 valandas moduliavau avarinį bevielį sprendimą iš visokio šroto.

Šita visa machinerija tai veikiantis rezervinis bevielio tinklo modelis kambaryje. Čia yra pajungti du bevieliai repyteriai, pora rūterių, vienas client-bridge ir kitokios nesamones. Ir kas įdomiausia, šitas šrotinis hardwaras patempia apie 25Mbit srautą. Visa bėda, kad firminis firmwaras pas linksysus nepalaiko ne savo šeimos hardwaro ir šiaip bugavotas. ET11 bridžiai iš viso šlamštas- vos 2Mbit srauto ir dar beviltiškai lengvai nusilaužia.
Ką jau bekalbėti, kad nepalaiko šiuolaikinio kodavimo. Gerai, kad yra toks daiktas kaip DD-WRT kuris labai padėjo konstruoti šitą modelį. Užtat labai gerai pasirodė seni D-Link DSL modemai su ruteriais, pas juos stebūklingai geri maitinimo šaltiniai ir jie visai stabiliai ir greitai veikia AP režime.

Va dėl tokių nesamonių ir nėra įdomių interneto puslapių. Nors pats asmeniškai biški pasitobulinau “advanced network” režime. Rytoj bus lauko bandymai. O poto reikės organizuoti kabelių remontą.

Šita straipsnį rašau per beviltiškai ilgą ruterių-repyterių-AP-switchų-bridžų grandinę… ir viskas dar veikia!

P.S. gerai, kad nėra namiškių, užmuštu už tokį bardaką.

Dar gyvas aš. Paprasčiausiai dirbu lėtai prie vieno kiek mechaniškai sudėtingesnio projekto. O kad ką nors parodyti, keletas mažyčiukų paveikslėlių.

Tai mažyčiukai kiniški voltmetrukai kurie matuoja savo maitinimo įtampą. T.y. nereikia atskiro maitblokio. Min įtampą kuri rodoma- 2,6V. Maksimali nežinoma, 22V tikrai rodė. Kaina su atsiuntimu kažkur 0.7$ už vienetą.
Continue reading →