Labai atsiprašau blogo skaitytojų dėl naujų žinučių trūkumo. Kažkaip nieko įdomaus nedarau, o dar papildomai darau nedidelį remontą savo fazendoje.
Čia dar stiklai nesudėti, bus va tokios vitrinos stebėti gamtai. Beja, tas menas ant sienų vadinasi sgrafitas, tai dviejų sluoksnių ir dviejų spalvų tinkas, kuris išpjaustytas tais ornamentais. Jį padarė prieš ~30 metų tuo metu jaunas meninkas. Dabar tai atrodo prabangiai, bet sukelia visą kalną problemų remonto metu. Kai kur buvo stogo pravarvėjimu ir pagedimų. Net nežinau kaip iki galo viską sutvarkysiu. Continue reading →
Kartais taip jau atsitinka, kad staiga kanalizacija pradeda blogai veikti. Aš pasidalinsiu pačiu lengviausiu ir pačiu pavojingiausiu metodu. Svarbu, kad kanalizacija dar kiek veiktu. Ir šis metodas skirtas tiems, kas kanalizaciją užkemša organika: muilo junginiai, kremas, pomada, žmogiena, aliejus ir riebalai, maisto gabaliukai ir, kas svarbiausia- plaukai. Tai ypač aktualu tiems kurie dar turi ilgus plaukus arba prilaiko namie ilgaplaukį gyvūną ar žmogų.
Mums reikia nusipirkti/gauti gryno šarmo. Aš naudoju natrio šarmą. Tai ta pati medžiaga kuri ir yra kanalizacijos valiklyje “kurmis”, tik ten biški su papildomom medžiagom kurios apramina efektą.
Kai natrio šarmas tirpsta, jis labai kaista ir net kartais užverda vanduo. O jei šarmą maišyti su verdančiu vandeniu? Galiu pasakyti, kad filmukyje pavaizduota kriauklė vos vos pratekėjo. Praardžius sifoną, pastebėjau kad visos sienelės buvo apsinešusio kažkuo lipniu, kuris nelabai maišėsi su vandeniu ir šiaip buvo ypač šlykštus ir glitus.
Technologija paprasta ir tikrai skiriasi nuo tos, kuri parašyta instrukcijoje. Ir labai labai pavojinga. Tačiau super efektyvi, nes verdantis natrio šarmo sotus tirpalas mechaniškai krutina šūdą ir jis geriau išsiplauna.
Tačiau mažiau šnekų, o daugiau vaizdų:
Ir rimtai, šarmas gali ištirpinti jūsų veidą ir akis.
Filmukas su angliškais titrais, nes reikia kažkaip monetizuoti šiuos www…
Aš tikrai pražiopsojau! Nu vot asilas. Ir skaitytojai geri velniai, nepriminė! Tai reikėjo rašyti gegužės 15 dieną! Tada šiems www suėjo… 10 metų!
Rašyti šį blogą mane paskatino mano sunėnas “Henkas” ir tai, kad mano darbdavys pradėjo naują biznį susijusi su elektronikos šlamštu. Viena iš pirmųjų iliustracijų buvo apie vaškinį printerį:
Aš ji tada prikėliau iš mirusių, investavau į dažus.
Ir dar, kad atsirado keletas laisvų internetinių resursų ir serverių. Šie puslapiai visada sukosi ir dabar sukasi ant second-hand hardwarės ir stovi numesti nešildomam sandėliukyje. Nors per tą laiką pasikeitė ne vienas kompas ir Debian operacinė pasikeitė iš esmės kelis kartus. Tačiau viskas šiaip taip veikia. Per tą laiką byrėjo diskai du kartus (tfu tfu, tik sisteminiai), sproginėjo motininės ir maitblokio kondikai. Išsipūtė 3kW APC upso akumai (bliamba kokie jie brangūs) ir vieną karta buvau nulaužtas. Beja tai ne pirmas internetis projektas, yra-buvo toks www.savel.org, tas ten išviso senobinis, deja visiškai neišliko informacijos, gal kokiuose CD ar senam kompe. Pats domeinas rodos pirktas 2000 metais… apmokėtas iki 2024 metų, tai gal rodo, kad nežadu mesti interneto. O štai su internetu susipažinau dar praeitam amžiuje ir mano pirmas www buvo adresu www.omnitel.net/savel … waybackmachine sako, kad 1999 metais tuose puslapiuose parašyta “3 years on the net”, o copyrighte pirmas skaičius 1996.
Per šiuos laikus pakeičiau kelias mašinas ir nei vienos darbovietės. Nors darbovietės kito 🙂 T.y. aš nesikeičiu, keičiasi UABai. Firmos baliuose aš esu seniausiai dirbantis darbuotojas. Gal tik pagrindinis bosas ilgiau dirbo 😛
Dabar galima ir susigraudinti. O vertingas dovanas vežkite į Kauną. Poto jau rasit.
Statybininkai tikrai mane biesina. Ypač tokie piderastai blogąją prasme, kurie nukirpinėja UTP laidus. Praeitais metais nukirto man pustrečią UTP kabelį. O gal ir daugiau nukirto ir susuko skrūtkę. Dabar į vieną pusę eina 80Mbit, o į kitą pusę prieš savaite ėjo 5Mbit, o šiandien jau vos 1…2Mbit ir pilna klaidų. Ir supratau, kad tuoj bus šakės. O kabeliai eina gal kokių 9 metų aukštyje ir ten be bokštelio niekaip. O ir laidų ilgumas didokas. Dalis kabelio eina tarp pastatų- juodas su integruotu trosu. Žodžiu techniškai sunku… O man internetas/intranetas/IP telefonija/IP video… šikna. Šiandien kokias 6 valandas moduliavau avarinį bevielį sprendimą iš visokio šroto.
Šita visa machinerija tai veikiantis rezervinis bevielio tinklo modelis kambaryje. Čia yra pajungti du bevieliai repyteriai, pora rūterių, vienas client-bridge ir kitokios nesamones. Ir kas įdomiausia, šitas šrotinis hardwaras patempia apie 25Mbit srautą. Visa bėda, kad firminis firmwaras pas linksysus nepalaiko ne savo šeimos hardwaro ir šiaip bugavotas. ET11 bridžiai iš viso šlamštas- vos 2Mbit srauto ir dar beviltiškai lengvai nusilaužia.
Ką jau bekalbėti, kad nepalaiko šiuolaikinio kodavimo. Gerai, kad yra toks daiktas kaip DD-WRT kuris labai padėjo konstruoti šitą modelį. Užtat labai gerai pasirodė seni D-Link DSL modemai su ruteriais, pas juos stebūklingai geri maitinimo šaltiniai ir jie visai stabiliai ir greitai veikia AP režime.
Va dėl tokių nesamonių ir nėra įdomių interneto puslapių. Nors pats asmeniškai biški pasitobulinau “advanced network” režime. Rytoj bus lauko bandymai. O poto reikės organizuoti kabelių remontą.
Šita straipsnį rašau per beviltiškai ilgą ruterių-repyterių-AP-switchų-bridžų grandinę… ir viskas dar veikia!
P.S. gerai, kad nėra namiškių, užmuštu už tokį bardaką.
Tikriausiai visus nervuoja tas arklys per visą ekraną… deja taip reikia. Šie interneto (brain dump) puslapiai neatsiperka, o štaip būtent tas arklys ir tie negyvi ir palūže puslapiai būtent atperka visus interneto palaikymo kaštus (domeinai, vienas kitas harwarinis patobulinimas) ir dar lieka dolieriu visokiom nesamonėm. Kad ir tam kobo readeriui. Nenuvertinkit arkliuko… 🙂
Jei savo internetiniam gyvenime kur ir pareklamuotumėt mano puslapius, gal ir arkliuką galima kaip nors ir nubraukti nuo ekrano…
Dar gyvas aš. Paprasčiausiai dirbu lėtai prie vieno kiek mechaniškai sudėtingesnio projekto. O kad ką nors parodyti, keletas mažyčiukų paveikslėlių.
Tai mažyčiukai kiniški voltmetrukai kurie matuoja savo maitinimo įtampą. T.y. nereikia atskiro maitblokio. Min įtampą kuri rodoma- 2,6V. Maksimali nežinoma, 22V tikrai rodė. Kaina su atsiuntimu kažkur 0.7$ už vienetą. Continue reading →
Seniau rašiau, kad iš garažo atsinešiau plazminį ekraniuką. Kiek laiko ieškojau duomenų apie šita daiGtą, bet nelabai ir radau. Poto užklydau firmelę capetronics kurie lygtai prekiauja tokiais ekraniukais, juos remontuoja ir panašiai. Ir parašiau aš jiems laiškelį- tipo turiu porą tokių ekraniukų, norėčiau išbandyti kaip jie veikia ir kad būčiau labai dėkingas už bet kokią informaciją apie šią Sharp produkciją. Kaip nekeista, gavau atsakyma kuris nuskambėjo kaip keistokai: tipo jie turi visus datasheetus, bet tikrai neduos man tos informacijos. Nu jei ne duos, tai galėjo ir nerašyti to laiško. Aš jiems tada atsakiau, kad jei negali, tai nereikia, gal kreipsiuos į patį Sharp, o gal pats atbursiu kur kas ir kaip eina. Gavau atsakymą kuris sukėlė mano honorą: tipo bandyk laimę durnelį… O to, man kvailam ir užteko. Teko jamti už ragų ar kitos minkštos vietos ir padirbėti.
Todėl parašysiu, bent jau dalinai, kaip dariau šitą “reverse engineeringą”. Continue reading →
Sveiki Levo smegenų atsarginės kopijos skaitytojai (juk gi taip “brain dump” kompiuterastiškai verčiasi). Sveikinu visus su Naujais Metais. Už kokios mėnesio prasidės kiniški naujieji metai ir jie iš arklio pasidarys rodos ožkos ar panašiai. Praeitais metais visi žurnaliūgos pumpavo tuos kiniškus “medinio arklio” ar panašiai metus. Tačiau kinai keisti, ir sekantys metai bus kažkas panašaus į “guminės ožkos”… tiesa pasakius, kogero net ne ožkos, o ožio metais. Bet prie mūsų tradicijų tikriausiai durnai skambėtu: sveikinu su smirdančio ožio metais. (žinokit ožys tikrai smirda- čiupinėjau vieną zoologijos sode. Psichas visiškas buvo.).
Todėl aš tradičiškai nedėsiu visokių ožių nuotraukų į savo puslapius. O įdėsiu popierinį arklį, tiksliau jo galvą.
Kaip čia taip gavosi? Ogi eksperimentas. Tikriausiai daugelis matė internetuose visokius čiūdikus, kurie pasipuošia visokiais šalmais, ginklais ir panašiai iš visokių filmų ar žaidimų. Rodos tai vadinasi “fandom” ar panašiai. Ir tikriausiai dažnai stebėjotes, kaip jie pasidaro tokius gana gražius pričindalus. Aš irgi ilgai stebėjausi jų kantrybe ir kruopštumu. Poto, išsiaiškinau, kad kruopštumo per daug ir čia nereikia. Ir net toks šiknarankis kaip aš, gali kažką panašaus padaryti. Kaip? Ogi yra tokia programa Pepakura. Jau iškarto, iš rašymo, matosi, kad čia ne amerikonų išradimas, o tai iš gilių popieriaus lankstymų tradicijų šalies, Japonijos. Programa leidžia iš beveik bet kokios 3D redagavimo programos pagaminti popieriaus išklotines kurias galima išpjauti ir suklijuoti į popierinį modelį.
Ir žinote ką aš visiems linkių naujais metais? Ogi linkiu jums rasti laiko! Rasti laiko ne tik darbui, miegui ir kitiems fiziologiniams poreikiams, bet rasti laiko hobiui, rasti laiko pamedituoti gamtoje, rasti laiko pabendrauti su įdomiais žmonėm. Rasti laiko ką nors išmokti. Rasti laiko ką nors surasti. Ir rasti laiko paprasčiausiai patingėti!
Prieš kelis metus rašiau, kad nagrinėjausi internetiniu sukčiavimu. Tačiau tai buvo specifinis aferizmas per automobilių prekybą ir pasakyčiau gana gerai suorganizuotas. Gal net balti žmonės tai darė. Nutariau pasidomėti, kaip visdėlto dirba mūsų draugai iš Nigerijos. Nigerija šiaip buvo internetinio sukčiavimo gimtinė, bet vėliau manau išsiplėtė per visą juodajį kontinentą. Karoče, ten nigeriai gyvena. Užtenka čia to politkorektiškumo… 🙂 Continue reading →
