Vieną open-source projektą nupaišiau. Dabar reikia tik palaukti, peržiūrėti, nupaišyti silk screen ir rasti kinus kurie pagamins.
Rankutėmis viskas, rankutėmis.
Vieną open-source projektą nupaišiau. Dabar reikia tik palaukti, peržiūrėti, nupaišyti silk screen ir rasti kinus kurie pagamins.
Rankutėmis viskas, rankutėmis.
Gal kas pastebėjo, kad vasario 13 dieną, beveik visą dieną neveikė mano WWW ir dar kažkas. Kodėl taip ilgai?
Ogi todėl, kad:
Kol kas didžioji dalis veikia… iš WAN pusės. O va iš LAN pusės kažko neveikia. Блять!
Kokis 4 kartus turėjau važiuoti ten ir atgal. 🙂
Liko dar vienas malonus darbas- pagaliau atnaujinti šių WWW variklį. Ir pakeliui paštą ir dar ką nors. Žodžiu- reikia trumpo 19″ korpuso, į kurį tilptu standartinis miniATX. Tikrų serverių korpusai man netinka- nei “full size” (kur nesenai išmečiau HP serverį) nei kiniškas “half size” – reikia 240mm gylio.
Nu nafig, metai tai nelabai. Nors šiais metais net spėjau pramargalinti lėktuvą Maskvoje ir suskraidyti į Kazachstaną, bet toliau prasidėjo visiška nesąmonė. Todėl, išsitraukima asilines gertuves:
Ir palydim tą nesusipratimą. Gal sekantis numeris bus geresnis?
Su Naujais metais, blogo skaitytojai ir komentatoriai. Laimės linkių visiems. O jei bus laimė, tai visą kitą dzin. (o vyrams dar ten ant tos gertuvės palinkėjimas biški matosi).
Stipriai ir seniokiškai pabambėsiu apie gyvenimą ir Arduino. 🙂 Aš tikrai nenoriu instaliuotis visą IDE ir SDK eksperimentui. Ir tikrai nenoriu mokytis tos iškreiptos kvazi programavimo kalbos. Nes ji skiriasi skirtinguose puslapiuose.
Yra tokie mikro moduliai ESP8266, kas netingi juos gamina, su visokiom atmintim ir panašiai. Mintis gera- minimalistinis kompiuteriukas kuris bendrauja su WiFi. Tačiau yra vienas pagrindinis minusas- tai kiniškas produktas. Vadinasi mažą daikto kainą reikia kompensuoti savo nervinėmis ląstelėmis.
Yra tokia tradicija pas mane, kad laikas nuo laiko reikia ką nors remontuoti. Buvo laikas keičiau aplink langus ir kitus langus, grindis, sienas, buvo laikas- knisau drenažą. O dabar atėjo laikas kai pradėjau griauti palėpę. Nežinau tiksliai kas sugalvojo, bet mano fazendoje tarpas sienoje ir palėpėje lubos-grindys apšildytos … kailiukų atraižom. Taip, taip, tikrų žvėrelių kailiukų gabaliukai. Tie kailiukai apdoroti kažkokia chemija, nes kažkaip jų nevalgė kandys. Tačiau po kažkiek laiko kažkas juos vistiek griaužė. Ko pasekoje atsirado daug dulkių, kakučių ir šiaip smarvės. O senstant atsirado dar ir alergija. Todėl nutariau visdėlto išmesti lauk tuos kailiukus. Šį procesą pradėjau jau griaudamas sienas, o dabar pratesiau kambario lubom arba palėpės grindims. Pakeliui nutariau truputi pastorinti ir modernizuoti. Kodėl nedariau vasaros metu? Todėl, kad palėpėje galima numirti nuo karščio.
Kitos bėdos- viskas kreiva ir atstumai tarp balkių neatitinka standartiniu 2500/1250/625. Lieka arba perpjauti plokštes ir turėti dau atliekų arba daryti kvazi balkius. Kadangi atstumai tarp balkių didokį, tai kartu gausis kaip ir tvirtesnės palėpės grindys. Dabar palėpėje vaiksčioti negalima- nes vaikščiojasi per lubas.
(Čia sudėtingiausia dalis- aplink kaminą ir prie pat liuko. Visur kitur bus be “dailiojo pjaustinėjimo”.)
Medžiagos pasirinktos tokios, kad tokias turėjau (starter pack), kažkiek reikės nupirkti.
Buterbrodas gausis toks (iš kambario laukan):
Ir dar, visus darbus darau su rimtu 3M respiratorium. Jis pilnai filtruoja viską. Ne tik dulkes, bet nesijaučia nei dumai, nei papiltas vaitspiritas.
Mano senam kompui reikia upgreido, bet primiausia aš tingių, o antriausia pas mane daug keisto softo kuris velniai žino kaip dar veikia ir kur reikėtu gauti installus. O suknisti (legalūs!) windowsai nenori peršokti per kelias kartas ir nepasileidžia. Arba mėlynas ekranas ar pastovus persikrovimas. O dar, mano reikalavimai- kiek daugiau SATA lizdelių ir PCIe slotų.
Ir pripažinu savo klaidą, kad pirkau tokią blogą motininę plokštę. Ar galima įkvėpti naujas galias į šį, 8 metų antikvarą? Aišku SSD, swap ir tmp tai net SSD RAIDas (stripe) iš triju vienetų. Netgi dvasinės ramybės (nugi kompo žaidimų) diskas irgi SSD. Tik backup ir neoperatyvių duomenų diskai mechaniniai.
[i7-4770][i3-3220][i7-2600][i5-3350P]
Pirmiausia reikia dirbti firmoje kuri utilizuoja kompus ir monitorinti gaunamus procesorius. Ir pagaliau gavau lygtai tinkamą, reikiamos kartos (prieš tai rašiau, kad turiu gerų procikų, bet netinka) procesorių- i7-3770. Inkišam ir … nieko. Juodas ekranas ir POST 69.
Gal netinka trečia karta? Surandam ekskliuzyvą- i7-2600. Irgi neveikia. dedam i5-3350P. Irgi neveikia. Kas per nesamonė, nes lygtai šitas procikas buvo originalioje komplektacijoje. Negi vėl reikės sudėti i3-3220? Jis vakar dar veikė… Staiga prisiminiau, čia gi ta suknista motininė… Ji neveikia dėl to, kad jai kažkas nepatinka su video plokšte- BIOSas kažkaip nesugeba pakurti “smurtinės” plokštes.
Ir tai kažkaip susije su procesorium- gal koks nors PCIe perpaskirstymas pradiniam BIOS inicializavime kuris feilinasi. O sprendimas paprastas- reikia tik pakeitus procesorių įkišti senovinę video plokštę. Pas mane tam reikalui negti mėtosi sena video… Nu ir… i7 ir sena video peršoko per POST 69 ir pereina į POST 00 (kontrolė perduota OS krovikui). Po šios manipuliacijos Windows užsikūrė ir jis vėl rado krūvą “naujų” įrenginių. Poto dedam atgal “smurtinę” video plokštę ir viskas veikia. Tik reika dar pakeliui priploti DP kištuko kūrėjus arba surasti DP kabelį su fiksavimu.
Tai dar ne visi šios motinos fintai- turiu kažkokį USB daikčiuką (nepamenu- ar tai viena iš pelių ar USB “flešiukų”) kuris neleidžia irgi prašokti POSTus- stringa!
Gal mano žaidimukai geriau veiks? 🙂
O, tai tik dalelė nesąmonių kur taškomas biudžetas:
Mini tesla coil. Tikriausiai veikia radio dažniu. Degina pirštus. Kaina- 1.91€ viso.
Continue reading →
Fotkinimas su mobiliu telefonus tai trendas, tačiau fotkinimas su kokiu nors Fuji Instax irgi jau laikyčiau trendu tarp hipsteriu. Tačiau jei hipsteris turi smegenų ir biški pakaupęs elektroninio gėrio… (Nu, yra toks žanras, fantastika vadinasi. Nes kad hipsteris turėtu smegenų… 😛 ).
Taigi, jei netikras hipsteris nori iškristi iš trendo ir daryti tokias “insta” nuotraukas:
Visi kažkaip mano, kad obuoliai visada buvo stilingi ir dizaino pradininkai. Tačiau užtenka pažiūrėti į kitus to meto kompiuterius ir supranti, kad tada dizainas buvo kažkoks drąsesnis. Nelyginus aš super brangius kompiuterius iš SGI serijos. Pažiūrėkim į to meto flagmaną- Atari:
Tai mano turimi eksponatai. Dar kiek žinau vienas specifinis printeris, touchpadas, kasetinis skaitytuvas ir Atari 1200XL. Kolekcija kol kas ne pilna.
Bet tikrai matosi 80′ metų stiliukas, kai viskas buvo drasu.
Deja, abu printeriai neveikia dėl plastiko senėjimo. Tačiau diskasukis puikiausiai veikia ir skaito senus diskelius.
Beeinant Gregoro Mendelio pėdomis, galima atlikti tokį eksperimentą: paimti geltonus, kietus rutuliukus ir juodas sūtraukas. Poto sukrušti juos tarpusavyje.
Pradinis variantas- geltoni, tai auginami Lietuvoje, gal pašariniai, o gal žmoginiai. O tie juodi sūtraukos- tai jau amerikoniškų dekoratyvinių variantas.
Pagal Gregą, turi gautis- du variantai pradinių, poto juodi- kieti- apvalaini, geltonos sūtraukos ir kas nors dar? Praktiškai gavosi:
Tie blyškus nesusipratimai tai gal ne hibridas, o paprasčiausiai nesuspėjo subręsti. Tai jau antra hibridų karta. Pirmoji karta buvo visiškai pagal Gregą, čiau jau atsirado ir kažkoks dar chaotiško išsidėstymo faktorius.
Panašiai gavosi ir su kiniškom saulėgrąžom iš aliekspreso: Lietuviškos paprastosios su kiniškom pilnavidūrėm padarė visą šeimą hibridų…
Deja, klimatas kiek netinkamas – nors ir karšta vasara, bet ji buvo per trumpa. O ir namiškiai kažkaip nemėgsta mano eksperimentų su genetika 🙂