Susikaupiau, ir po vasaros pertraukos puoliau savo priešus:
Mano 484 priešai, mažyčiai, 0.55mm diametro, bet bjaurūs.
Net tą kalną dešinėje sunaudosiu… Nes priešų negalima palikti.
(nekreipkit dėmesio, nervai nelaiko)
Susikaupiau, ir po vasaros pertraukos puoliau savo priešus:
Mano 484 priešai, mažyčiai, 0.55mm diametro, bet bjaurūs.
Net tą kalną dešinėje sunaudosiu… Nes priešų negalima palikti.
(nekreipkit dėmesio, nervai nelaiko)
Šiandien buvo pirma darbo diena po atostogų. Ir matyt darbas labai pasiilgo, nes pirmiausia:
Pastotėje iš tos laimės ištirpo aliumininė šyna ir nuvarvėjo žemyn. Ko pasekoje dingo viena fazė ir sustojo visi varikliai. O dar ji kažkaip magiškai dingo, nes keli kompiuteriai nebepasileido. Ir viskas prasidėjo, kai tik pagalvojau, kad reikia išgerti kavytę. Kažkaip neatkreipiau, bet pradėjo ofise cypalioti UPSai. Aš net nesupratau, kad vyksta, kol pradėjo žmonės prašyti apraminti juos. Ir tik tada dašuto, kad elektra palaipsniui nyksta. Tadum šutdown ir blaškytis kas atsitiko.
Šyna nutirpo “pilkojoje zonoje” – Lesto bliombų teritorijoje. Kol atvyko vyrukai, atidarė, o poto prasidėjo- ribų aktai ir kitos nesamonės. Pasirodo, kad srovės trafai ir ta šynutė pasidarė mūsų, o virš trafukų jau Lesto. Niekšai. Teko skubiai remontuotis savo jėgom. Kol suremontavom mano WWW ir numiro. Ir dar taip numiro, kad užsikirto BIOS. Todėl kurį laiką neveikė WWW.
O dabar klausimas Linux Debian (kogero 7, su upgreidais) specialistams (taip žinau, kad sena versija). Kompe 3 diskai: sda, sdb ir sdc. Sda – tai diskas iš kurio kraunasi. Anas parėjo biški (SMART skundžiasi ir kai kur tikrai stabdo). Todėl visus /home ir panašius /root su /etc perkėlėm į sdc (pilna kopija). Sdb rodos tik MySQL ir backupai. Taigi viskas veikia iš sdc, bet kuriasi iš sda. Grubas įrašytas į sdc ir sda ir iš jo pasileidžia kompas, bet kažkai ne taip ir palūžta. O iš sda puikiausiai pasileidžia, bet tą sda reikia išmesti. Ką aš neperkėliau iš sda į sdc?
Va offlaino iliustracija:
Vėl atšalo orai ir vėl galima pratęsti darbus palėpeje. Ten specifinės sąlygos- žiemos metu siaubingai šalta, o vasaros metu siaubingai karšta. Net ir šį rugsėjį, vos tik pašviečia saulė, iškarto pasidaro pirtis. Papildomi “patogumai”- dirbti galima tik klūpomis arba ropojant.
Tai praktiškai visa prieinama erdvė. Technologija paprasta- išardom netikras grindis, išsemiam seną apšiltinimą (kailiukų atraižas), išsiurbliuojam, pritvirtinam garo izoliaciją, sumontuojam papildomus “balkius”, užpildom nauja izoliacine medžiaga, uždarom. Pakeliui sutvarkom laidus, įrengiam kambarių ventiliaciją, apšiltinimo sluoksnio ventiliaciją (OSB nelaidžios garams), kur reikia- montuojam vėjo izoliaciją.
Continue reading →
Vienas reikalas tai čia:
6-7-8
Ėmė ir iškrito plastiko gabaliukas. Teko vėl naudoti UV kietėjančia dervą ir visokius “šmirgelius”. Tai tiek iš serijos “ouch”.
O dėl užsimiršimo rekordo… Automobilio techninė apžiūra rugpjūčio pabaigoje. Tik kad dėl visokių Covid ar šiaip dėl kažko, negavau priminimo. Pasirodo, kad apžiūra jau negalioja… tadada… vienerius metus ir 3 dienas. Va čia tai rekordas. (Baudų nebuvo). Dabar galioja. 🙂
Ir tai ne kokis vasarinis automobilis kuris kartai naudojamas. Tai automobilis kuris kiekvieną dieną važiuoja.
Šiandien išgelbėjau artefaktą. Iš pirmo žvilgsnio- kažkokia racija. Rodos “užsienietiška”, tačiau nėra nei vieno “made in” ir modelio numerio. Tačiau taip nebūna.
Continue reading →
Visdėlto gerai, kad jubiliejaus proga prataškiau pinigus….
Kai tik prasidėjo “Lietuviška” vasara, su nuostabiais ilgalaikiais lietumis, šis akvariumas iškarto parodė savo naudą. Vienintelė bėda- “pas šiaučių batai kiauri”- oranžinis prailgintuvas be įžeminimo laido, todėl kompiuteris biški krato. Ne tiek, kad suveiktu srovės nuotėkio rėlė, bet jei prisiglaudi su dilbiu prie kompo metalinės detalės, tai kanda.
Kažkaip nėra noro kažką konstruoti, tai kiek paprogramavau. Ir žaidžiau senus kompiuterinius žaidimus: XCOM (openxcom) ir Assassin’s Creed pirmą dalį.
Vienos skylutės istorija…
Laikas eina, viskas rūdija. Ir viena tokia detalytė už ~20€ padaryta iš plastiko paprasčiausiai susitraiško dėl rudžių. Pati detalytė galima sakyti yra amžina- plastikinis korpusas, viduje arba mikroschema arba paprasčiausia ritė. Tačiau sukišta į lieto metalo (o gal kalto) gabalą. Aplink detalytę kaupiasi rūdys, o rūdys labai plečiasi palyginant su metalu iš kurio jos formuojasi. Papildomai vanduo, karštis- šaltis, ledas, purvas ir plastikinis detalytės korpusas praskyla ir prasideda nesąmonės su “nekontačija”…
Darbas minimalus, todėl aplinkiniai meistreliai išsisukinėjo visais metodais- daug darbo, gal po savaitės, gal ateik kai nebus klientų… Taip prasiblaškius kelias savaites ir atsibodus užrašams displėjuje, nutariau pakeisti pats. Tačiau neturint tinkamų įrankių lieka tik vienas- ginekologinis metodas. Tikri meistrai tą sutrunijusia plastmasę išgręžia per priekį, nuėmę kelis geležius. Aš negalėjau nuimti geležių, todėl krapščiau iš galo. O ten joks normalus gręžtuvas nelenda…
Taigi, lifehakas: plastiką prakiaurinam su įkaitinta iki raudonumo vinim. Poto įsukam storą “samariezą”, poto blaškomės. Poto paimam M10 sriegiklį ir padarom netikrus sriegius. Ir tik tada nauja detalytė lenda. Sutepiam viską su “šmara” ir surenkam atbuline tvarka.
Kas žino kas per detalytė? 🙂
Vasaros darbai fazendoje:
Smala ir durelės.
Continue reading →
Labai labai senai rašiau apie FM generatorių. Tada dar nebuvo visokių Kinų su jų aliekspresais ir šiaip buvo kitaip. Dabar galima nusipirkti moduliukus ir padaryti tą patį kompaktiškiau ir gal geriau (bent jau taip atrodo).
Istorija tokia- buvo lempinis generatorius, poto kažkoks kastruotas stiprintuvas, poto prie lempinio prisukom kinišką stiprintuvą. O poto paprašė manęs padaryti “campus radio”. Ilgai negalvojau, ir sudėjau kiniškus modulius į vieną dėžutę:
Papildomai stabilizatorius (5V, 7805) moduliatoriui ir reguliuojamas (LM317) galios stiprintuvui. Metalinis korpusas, biški kondensatorių ir feritinių elementų… (grynas analogas, dėl trukdžių).
Prisipažinsiu, kiek galingesnės “radio” technikos nekonstravau. Bet šiokius tokius pagrindus turiu. Bet šis konkretus projektas kiek užkniso, pagrinde dėl kiniškų modulių ir nulio dokumentacijos. Ir aišku dėl … skaitmeninio amžiaus. Ne tik laboratorinis maitblokis, bet ir skaitmeninis multimetras pradeda durniuoti ir rodyti nesamones jei tik kiek padidini galią. Ir ten tikrai ne vatai, o vato dalys. O aš nebeatsimenu, kur turiu dar tarybini multimetrą… nežinau kiek srovės ir kiek įtampos ši dėžutė ima.
Kita bėda- fazendoje (ir kogero šiaip namuose) nėra kiek padoresnės FM radijukės. Kiniškos pigios taip pat, kaip ir skaitmeniniai multimetrai gauna insultą ir neveikia prie siuntiko. Kiek pagelbėjo senovinis sudaužytas JVC boomboxas, ten grynas analogas- tačiau arti stiprintuvo signalą pasigauna gal per penktadalį skalės.
Prie tokių trukdžių, net pats moduliatorius grybavo- nuotraukoje matosi kairėje trys juodi laidai- tai audio įėjimas. Per juos pasigaudavo gliukus- tik bandymų metodų radau poziciją kur netrukdė.
Po keletos valandų eksperimentų pradėjo “švariai” groti ir aš jau pradėjau džiaugtis- pasirodo per anksti. Matyt suknistas kiniškas moduliatorius svaidosi harmonikas į visas puses. Nėra jos tokios stiprios- aš tikrai nepagaunu mano transliacijos “kitoje vietoje” nei nustatyta, bet kažkodėl tikros radio stotys pradeda blogai groti. Per kur “muša” aš nežinau…
Nutariau kiek pristabdyti eksperimentus… kieme gražiai nulijo stiprus lietus, gražus ir gaivus oras… staiga namiškiai sako, vėjas ir lietus “nusuko” anteną- TV neveikia. ¿Qué? Ogi šis siųstuvas užmuša dar ir skaitmeninę televiziją. Nu čia tai tikrai harmonikos. Va dabar dar ir filtrą reikės konstruoti. Ir dar pertvarą tarp moduliatoriaus ir stiprintuvo.
Mano angliakalbiams draugams ir šiaip smalsučiams, sukūriau Anglišką Atari 1088XEL projekto statinį puslapį.
Taip atrodo V1.0 versija su nauju bugu.