Nu jo, ir dar biški iš to pačio. Tikriausiai kai kurie žino tokį filmą serialą- Midsomerio žmogžudystės. Nu va toks va toks:
Nepanašu? Nu šiandien mano fotošopas blogai dirba. Bet sekanti foto tikrai suteiks tą reikiamą atmosferą:
Nu jau pajutot? Čia buvau 3 dienas- dvi su reikalu, vieną tik kad lėktuvėlio bilietuko neturėjau. O poto, traukinukais ir autobusais į Čiukotkos sostinę. Čia pagal planą manęs laukė vienas muziejukas.
O dabar prasidės bambesiai ir kritika. 🙂
A tiesa, dar vienas gadgetas kuris kiek sudomino. Tiesa nelabai žinau kas tai per vienas, tačiau logiškai išmasčiau, kad čia lazerinio atstumo matuoklio atšvaistas. Gal.
Tikriausiai matuoja sienos poslinkį. Gal netgi labai preciziškai- bijo, kad metro tunelis neužsikimštu.
Taigi, šio straipsnio muziejus- Natural History Museum. Prieš savaitę žiūrinėjau kitą muziejų toje pačioje gatvėje, Science Museum, tai gal kiek paveikė mano nuomonę. Beja apie mokslo muziejų kažkodėl ir neparašiau. Gal parašysiu vėliau- paprasčiausiai nespėjau parašyti ir teko išvykti. Taigi, trumpas verdiktas anot vieno žmogaus- “kažkoks naivus”. O mano nuomonė kiek piktesnė- kaip pastatė ekspoziciją kokiais 84 metais, tai taip ir liko su nedideliais pakeitimais. Netgi dulkes nelabai valė, o “čiučelos” visai išbluko ir nušiuro. Čia tos, kurios ne iš gipso ar plastiko. Žymiai gražesnes aš mačiau Tado Ivanausko muziejuje. Tiesa jame buvau… tarybiniais laikais. Tai gal ir musiškes kandis suėdė? Gal buvot, matėt?
Bent jau mano atmintim, tai musiškiam tikrų eksponatų žymiai daugiau nei angliškam… Tiesa, mūsų specializuojasi gyvuliukuose, o ten visko po truputi. Kad ir mineralais visokiais pripildytos lentynos. Tiesa, lempas reikia perdegusias pakeisti, dulkes nušluostyti ir dar kur maži vaikai stiklus nučiulpė.
O dabar pabambėsiu kaip tikras mizantropas– gerbiami tėveliai ir mamytės. Kol jūsų atžala dar tebėra lervos stadijoje, nafig tempti jį į muziejų. Jis dar tik cypia ir varto akis. Ir jam dzin tas muziejus. Kai jūsų atžala jau išmoksta vaikščioti ir kiek mąstyti, paaiškinkite, kad interaktyvius eksponatus reikia naudoti pagal instrukcijas, kad suprasti kokį nors reiškinį ar efektą. O ne beprasmiškai daužyti iš visų jėgų. Ir dar pažiūrėkit- gal jūsų atžala nėra labai protinga ir papildys paprastų TV žiūrėtojų minią. Ir jiems vistiek nesuprantama kuom skiriasi “digitigrade” nuo “plantigrade” ar “ungulates”. Ir koks ryšis tarp “Digitus” ir “Digital” 🙂
Taip pat nereikia tempti į tokius muziejus paauglių kurie tuom nesidomi- nes jie tik šliaužia lėtu tempu akis įbedę į savo mobilius telefonus.
Pagrindiniai tokių muziejų tikri lankytojai tai jauni ir nelabai jauni tėveliai (t.y. vyrai) kurie gana smalsiai studijuoja eksponatus. 🙂
Dar kiek nustebino siuvenyrų kainų logika- onikso akmens bliūdelis kainuoja £4, o plastikinis kiniškas puodelis- £7.
Daugiau kaip ir nėra ką pasakoti. Gal kiek nustebino žalių papūgų gausa Haid parke…
Category Archives: Asmeniniai
Arkliai ir svastikos
Išskyriau kiek daugiau laiko senovės tyrimams ir specialiai šiam blogui parinkau teminių nuotraukų… 🙂
Kas daugiau mane žino, tas tikrai atsimena, kad aš nuo vaikystės mėgstu paišyti svastikas 卐 (ir net turėjau dėl to nedidelių problemų mokykloje). Ir dar kad man patinka arkliai- vieną netgi kokius septynius metus net auginau.
Taigi šio straipsnio tema- svastika ir arkliai. Crazy.
Vien tik dėl to, kad kažkoks durnelis pasinaudojo šiuo simboliu tai nereiškia, kad reikia dabar imti ir užbaninti visam laikui.
Tikrai daugelis žino, kad svastika naudojama daug kur tolimuosiuose rytuose. Gal kas mažiau žino, kad braliai Latviai labai irgi naudojo šitą simbolį. Ir tikrai daug jų senovinių akmenų su įvairiom svastikom buvo sunaikinta po paskutinio karo. Pakeliui ir akmenys su semi-svastikom- įvairiais geometriniais ornamentais ir … žirgeliais. Iš Lietuviškų svastikų mums labiausiai žinomi būtent tie žirgeliai, kurie kalami prie stogo kraigo. O pilnai stilizuota iki minimumo- tai svastika be detalių ir kiek kitaip nupaišyta.
Šita sofistika ir sujungėm arklius su svastikom. O dabar važiuojam laiku atgal, maždaug 600 … 800 metų iki žydelio gimimo. Tai graikiško geometrinio meno periodas.
Kleve
Kad pagerinti darbą su SpectraBlue spektrometru, darbdaviai išgrūdo mane ir dar vieną darbuotoją į snuduriuojantį miestuką Kleve. Kadangi lėktuviukai tą dieną tiesiogiai neskrido, tai teko sėsti į dar mažesnį lektuvėlį ir aplankyti keliom valandom braliukus Latvius.
Ten apžiūrėjom jų 3D pagrindinį simbolį, pavažiavom tramvajum nauju ir viskas. Pas Latvius tik patiko, kad bent jau jų pagrindinio miesto transporto sistema unifikuota ir bilietai su RFID sistema.
Continue reading →
Super magnetinė lenta
Tikriausiai daugelis matė, ir manau kažkas iš skaitytojų turi tokį magnetinį gadžetą virtuvėje- metalinių įrankių laikiklį. Ten visokios šakutės ir peiliai prisiklijuoja ir panašiai. Turi ir aš namie tokia “liniuote”, tačiau ta liniuotė tikras šlamštas- kartais įrankiai nukrenta, veikia tik viena juostelė ir šiaip ji silpna.
Vieną dieną atsibeldė Linas su savo projektu- magnetinė lenta. Tačiau tokių pastiprintu- super magnetinė lenta. Skiriasi nuo paprastos tik tuo, kad naudojami gana stiprūs neodimo magnetai (šiaip “gana stirprūs” yra pasakyta labai labai švelniai).
Buvo visokių minčių kaip tai padaryti- logiškiausia matyt būtų paimti fanieros gabalą ir išgręžioti skylutes. Tačiau ta mintis kažkur pasislepė ir buvo padaryta ekstremaliai ir gana brangiai.
Taigi buvo nupirkta apie penkiasdešimt magnetėlių maždaug už 100€. Poto epoksidkės ir stiklo audinio. O poto viskas maždaug taip vaizdiškai gavosi:
Magnetai suklijuoti prie metalinių juostų. Kadangi magnetai stiprūs, tai tos juostos pašoka ir susiklijuoja. Todėl panaudoti aliuminiai radiatoriai (kurie renkami vienam žmogui iš newsgrupo) ir keletas sunkesnių objektų.
Continue reading →
Vasario 58 diena
Sveikinu su vasario 58 diena…
Biški čia gamta juokauja. Globalinis atšilimas.
Kin-dza-dza!
Кин-дза-дза! style.
Dabar visi darot kuu.
Penktadienis gi!
Su naujais metais
Chmm, tai jau aštunti metai kaip rašau šią rašliavą… oho. Pats net stebiuosi. Gerai užtenka čia girtis. Su naujais metais! Nuoširdžiai sveikinų šio web-logo-biokronikos skaitytojus su naujais, biški prietaringais 0x07DD ar MMXIII metais. Linkių, kad viskas visada ir nieko blogo. Ir kad netgi geriau.
Linkėjimai nuo Levo ir jo mikroschemų ir kito šlamšto.
Taip pat, linkėjimai nuo dvasinio vadovo:
Jei kas šiuose puslapiuose blogai veikia, klaidingai aprašyta, prašom kaltinti šitą. Ir taip pat, šitas Equcefalas kaltas, kad už nugaros stovintis spalvotas LED laikrodis neveikia, o rodo tik spalvotus dryželius.
Per tokius, vat tokius, tinginius ir fantazuotojus, daugybė įdomių projektų dulką lentynose, galvoje ar šiaip nedabaigta. Neveltui apie tokius rašė Kazys Binkis savo monografijoje “Dirbk ir baiki” (ISBN 9786099535333). O gal tai buvo pirma Lietuviška analizė apie ADD? (dėmesio sutrikimo sindromas) 🙂
atia XP
Aš tikrai pamėgau windows XP. Ypač po SP3. Ypač patiko šios sistemos darbas ant tikrai šiuolaikinio kompiuterio, kur gigahercai ir gigabaitai tokie, kad windows XP gimdymo metu niekas net negalvojo, kad tokie bus. Tačiau laikas eina, keičiasi softas ir kuo tuoliau, tuo mažiau reikia senesnių windowsų.
Šiandien, šliaužiojant po visokius pornografinius puslapius, windows XP pasigavo virusą (nors ir buvo instaliuotas antivirusas) ir sistema susirgo. Greita reanimacija nepadėjo, nes virusas suvalgė ACPI.SYS failiuką ir matyt kažką dar, nes pakaitinis originalus nepadėjo. Sistema piktybiškai mirdavo su mėlynu ekranu… Kiek pasikankinęs nusprendžiau, kad reikia žengti į priekį. Pirmiausia migruoti visą Windows softą į Win 7, išvalyti SSD diską nuo senų likučių ir paskirti jį ReadyBoost technologijai.
Tik nežinau ar čia kas nors pagreitės. Bent jau XP iš šio diskelio užsikurdavo per kelioliką sekundžių. O ši ready boost technologija man dar nelabai juntama.
Dar reikėtu susitvarkyti šiukšlyna viename iš terabaitinių diskų (dabar ten tik programų drąskulos, kopijos ir šiaip šlamštas) ir suformuoti Linux sistemos užkurimą. Tačiau tai kiek vėliau. Dabar teko skubiai importuoti-eksportuoti softą, duomenis ir nustatymus iš vienos sistemos į kitą. Kelios pagrindinės programos pasileido be jokių sudėtingų kankinimų: Eclipse, Android SDK, WinAVR, Eagle. Aišku tokios programos kaip Photoshop nesileido į kalbas. Bet jos greitai buvo perinstaliuotos. Buvo kiek klausimų su utorrent perkėlimu, bet tai jau ne pirmas kartais kai ši programa klajoja iš vietos į vietą.
Didžiausios problemos aišku su microsofto produkcija- Microsoft Visual Studio paprasčiausiai tik purkštelėjo ir net nebandė persiinstaliuotis. Teks ją per naujo nusikrauti. Su mano internetu tai užtruks gana daug laiko.
Vienintelė programa kurios tikrai ilgėsiuos, tai microsoft Outlook Express. Programa aišku su savo bugais (kad ir 1G limitas), tačiau ji minimalistinė, apsaugota nuo gėjiško dizaino ir šiaip paprastai veikė. Gal čia labiau įpratimo reikalas, tačiau nesakykit- minimalistinis pašto ir naujienų grupių klientas tikrai buvo geras. Windows Mail (kuris buvo ant Vistos) deja neveikia (veikė iki kažkurio win7 updeito). Ir nesinori nestabiliai, neoficialiai sistemai patikėti savo pašto. Teko nusikrauti Thunderbirdą. Tačiau jis vistiek biški toks pyderiškas. Nors tu ka.
Kaip Levo auto daužė
Važiavau čia kaiptai šiandien iš darbo Baršausko gatve, sustojau prie Tunelio, Breslaujos ir Žuvinto sankryžos šviesaforo ir staiga buummm. Įvažiavo kažkoks jaunuolis į auto subine. Su mėlyna mašinyte. Tik skysčiai visokiek ištyško. Nu avarija ir tiek. Tačiau prasidėjo nesamonės- jaunuolis pradėjo siūlyti 1000Lt, poto 2000Lt. Atsakiau, kad man neįdomu, pas mane Kasko ir pildom deklaracijas. Tada jis sako darom be policijos, duodu 3000Lt. Tačiau jau tai buvo pernelyg įtartina…
O ir sužalojimai man pasirodo didoki. Todėl nesileisdamas į kalbas skambinu 112, bendruoju pagalbos telefonu. Ten kol atsiliepė, bobikė sako pildykit deklaracijas. Aš sakau, kad klientas itartinas ir nelabai pildo. Sujungė su policija. Jiems vėl aiškinti, pakeliu akis į galinio vaizdo veidrodėli… blia, nėra automobilio. Tai ir policijai pasakiau “blia, pabėgo katik”.
Susidarė didelis kamštis visi aplinkui nervuojasi, nes aš nesitraukiu iš kelio nė per metrą- laukiu policijos. Ir kas durniausia- visiškai neatsimenu automobilio numerio, net markės nežinau. Net spalvą nelabai pasakyčiau, tačiau aplinkui pribyrėję plastiko gabalai rodo, kad tai tamsiai mėlyna…
Policija atvažiavo gal po vos ne valandos. Popierizmą tvarkė antra tiek. Poto važiavau į policiją, ten išrašė pažymas visokias draudimui ir t.t.
O namie parodžiau artimiesiems filmuką:
O poto dašuto peržiūrėti dar kiek daugiau. Ir visoje gatvėje aplenkta buvo tik viena mėlyna mašina- Mazda 323, valstybinis numeris GBC386. Tikriausiai būtent šita mašina ir smeigė subinėn.
Paskambinau policijon, o ten jau nebe CSI… burčina, sako pasikeitė pamaina ir t.t. Teks rytoj iš pat ryto važiuoti su video medžiaga ir savo samprotavimais. Gi gali jie surasti tą automobilį kol dar nesuremontavo…
Kaip rezikai?
Prieš …. eeee…. 5 metus rašiau apie egzotiškus daugiaomius rezistorius. Čia senas straipsnis apie tai. Tačiau tai kažkokie matavimo, preciziniai rezistoriai kurie dirbo gal iki kilovolto įtampose. Tačiau jei reikėtu padalinti įtampą iš keliasdešimt kilovoltų šaltinio? Paprasčiausiai kibirkštys peršoktu iš vieno rezistoriaus galo į kitą.
Todėl, kad supažindinti su kiek egzotiškesne techniką, o ir šiaip reikėjo, paardžiau kelis aukštos įtampos maitblokius. Tokius panašius į TV split trafus, tik su dešimčių mA eilės išėjimais. Kilovoltai ir miliamperai duoda gana riebius vatus. Todėl tie maitblokiai sunkuliai, rack mountable ir visi blogi. Tačiau atlikus silikoninės gumos skrodimą buvo išlupti tokie gražuliai:
Nufotkinau ant klavietūros, kad matytus dydis.
O ir varžos tokios padidintos- cilindriniai rezistoriai po 200 megaomų, mažuliai plokšteliniai po 100M. Deja, mano eksperimentui jie kiek per dideli…
Taip manau užbaigiu šio mėnesio beviltiškus straipsnelius kurie rašomi tik tam, kad parodyti, kad puslapiai dar gyvi. Yra labai lėtai gaminami kiek žemiškesni projektai ir eksperimentai. Tikriausiai rugsėjo mėnesį bus informatyvių straipsnių.
P.S. Beja, mano testeris 200M rezistorių išmatavo kaip 196M. Manau kaip 10% rezistoriui ir tokiam megėjiškui testeriui visai nieko tikslumas.