Primenu schemą:
Ir prisimenam tuos spygliukus signalo pradžioje. Kaip su jai susikovoti? Gi iš pirmojo stiprintuvo signalas buvo geras, tik pasvirusiais šonais. Pradedam nuo neinvertuojančio operacinio U5A. Ten tokie dideli rezistoriai… O jei juos sumažinti 10 kartų? Iš teorijos gi žinom, kad stiprinimas nepasikeis.
R96 ir R93 iš 120 kiloomų tapo 12k. Jungiam schemą ir stebim ekraną:
Continue reading →
Pašnekėjom apie operacinių stiprintuvų teoriją ir sukurpiam tokią schemą realiam pasaulyje:
(Schema pasididina). Schemoje gali būti klaidų ar nereikalingų detalių. Aš ją projektavau ypač senai, poto kai kinai padarė plokštę, tai dar ji kokius metus gulėjo neliečiama. O kai pradėjau montuoti jau neatsimenu kam kai kurios detalės. Šiaip jos skirtos eksperimentuoti ir ne visas reikia sulituoti.) R99 ir R92 nenaudojamas. R89 ir R94- sintetinė žemė.
Šis monstras turi visus teorinius elementus: įtampos kartotuvą- buferį, stiprintuvą ir invertuojantį stiprintuvą.
Continue reading →
Viskas gal prasidėjo nuo sponsorinės MAX4494AKA+T špūlės. Špūlėje kogero 2500 vienetai dvigubu operacinių stiprintuvų. Gana šlykščiam korpuse- SOT-23. Tai niekuom neišsiskiriantys stiprintuvai, kaip rašo datašytas “general-purpose operational amplifiers”, “unity-gain bandwidth
of 5MHz” ir bla bla kuri man nieko nesako, nes niekada nesimokiau ir per daug nesidomėjau aš operacinių stiprintuvų teorija. Bet praktiškai naudoju.
Taigis, turim pora “štukų” mikroschemų- reikia jas kam nors panaudoti. O kam gi, jei ne eksperimentams. Kai projektuoji PCB, dažnai lieka laisvos vietos iki standartinio dydžio, tai ko į tą vietą nesukišti tuos mikrobus.
Atari kompiuteriukai (8 bitų) turi vieną bėdą- pas juos išorinis maitinimo šaltinis nėra tobulas. Jis paprastutis- transformatorius, lygintuvas ir linijinis (linear) stabilizatorius. Kad išsklaidyti daugiau šilumos tie maitblokiai dažnai užliejami kažkokia epoksidine derva. Todėl pats maitblokis dažnai nesiremontuojasi. O remontuoti tenka, nes dažna liga- pareina stabilizatorius (greičiausiai kondikai) ir maitblokis vietoje 5V atiduoda vos ne 7. Tada būna kiek negerai kompui. Tiesa visi čipai tai dažnai atlaiko, tik neatlaiko atminties čipai. Todėl, preventyviai ir dar todėl, kad galėčiau naudoti bet kokį maitblokį, į senuką Atari 800XL sumontavau impulsinį stabilizatorių:
(Ataris be RAM čipų tik todėl, kad perdarytas į SRAM variantą)
Tai originalus National Semiconductors (dabar Texas Instruments) LM2596S ir privalomos detalės pagal datašytą. Dabar be baimės galima jungti kad ir 40V įtampą (tiesa kogero susprogs įėjimo kondikai) ir galima nebijoti supainioto poliariškumo- nes papildomai stovi dar ir diodas ant įėjimo.
Kilmingi Japoniški kondensatoriai ir pagal feng-šui padaryta PCB (kas gi darė! 🙂 ).
Tai paaiškina kodėl stovi tokia plokštė, o ne kažkas tokio:
Ogi todėl, kad aš turiu prisidaręs tokių PCB, todėl kad sponsoriai pateikė tikrai originalių komponentų ir tikrai aš pasitikiu jais ir šia schema.
Vaikystėje ir jaunystėje domėjausi radioelektronika. Tačiau buvo viskas kitaip- viskas buvo brangu, nebuvo prietaisų ir detalės buvo deficitas. Niekada netraukė jokios “šviesos muzikos”, tačiau norėjosi garso. Buvo net pradėjęs konstruoti lempinį garso stiprintuvą, bet jis dėl namiškių kaltės pražuvo (neatskyrė stiprintuvo nuo šiukšlių kalno ir išmetė). Vienu metu buvo mada konstruoti detektorinius radio imtuvus (0-V-0), tačiau aš gyvenu prie radio trugdymo stoties, taigi girdėdavau tik “Majak” radio stotį. Tačiau man patiko, kad kažkas groja, ir tik vėliau suvokiau, kad toje vietoje kur gyvenu groja bet kas- netgi neprijungta garso kolonėlė. Aišku turėjau ką nors įtarti- nes kiek bevynioji antenos kontūrą ir kiek besukioji kintamą kondensatorių, bet vis tiek groja ta pati stotis. O užmiestyje kažko negrojo. Todėl už sutaupytas lėšas pirkausi ne vieną radijo konstruktorių. Net ko gero senienų stalčiuje turiu šitą, tikrai turėjau kelis variantus “Юность” kurie atrodė maždaug taip ir gal kokią tokią nesąmonę. Visi parduodami konstruktoriai pasižymėjo tuo, kad jie buvo tiesioginio stiprinimo, gal kurie regeneratyvinai (1-V-1, 2-V-1). Tačiau jie taip pat gaudė arba vieną stotį arba neveikė. Neveikė dėl dominuojančios stoties ir dar gal dėl mano kreivo surinkimo arba tikrai galimai defektuotų detalių (rusai mokėjo šūdą gaminti). Ir niekada nemačiau nei vieno konstruktoriaus veikiančio superheterodino principu.
Neseniai pas kinus nusipirkau radijo konstruktorių pabandymui, pasirinkau oldskūlinį variantą- tik ant tranzų. Ir superheterodiną.
Čia toks variantas kai yra mikroschema, bet ji niekam nereikalinga. Taigi yra:
net nežinau kiek vienetų. Tai TDA2005, kažkoks buitinio lygio stiprintuvas. Kaip tik pradedantiesiems, kur net nereikia galvoti. Tik imti ir sulituoti. Tą ir padarėm:
… nu veikia. Bet visiškai nereikalingas daiGtas. Todėl, jei kam reikia, galite prašyti dovanų. PCB tai liko kokios 9 vnt. Mikroschemų dafiga.
Pasiimti galima Kaune. Už dyką po komplektėlį- viena PCB, kelios mikruškės (nes pradedantiesiems gali ir sudegti). Kitos detalės nepridedamos, schema iš datašyto. Rezistoriai SMD 0805, maži kondikai SMD.
Darbo tikslais teko nuvažiuoti į Iraną. Tai buvo labai trumpas darbinis vizitas, todėl nieko turistiško nepamačiau. O dar ir mūsų vizitas papuolė Ramadano mėnesio metu…
Kaip nuvažiuoti į Islamo respubliką Iranas? Vienas iš variantų reikia žinoti Iranietį kuris kviečia į svečius ir galės pasakyti Irano pasienio darbuotojams, kad tikrai kviečia šiuos žmones pas save į svečius. Kiek supratau, tiesiog tai įvažiuoti bus sunku- tikriausiai reikės įjungti visą savo gražbylystę, kad susikalbėti su pareigūnais. Mums to nereikėjo, męs turėjom vardą ir telefono numerį. Taigi… Continue reading →
Jau pabaigiau savo garso stiprintuvo remontą ir tobulinimus. Dabar aprašysiu patobulinimą- padariau simetrinio signalo (balansuoto) įėjimą. Pernelyg daug negudravau ir padariau kiek paprastesnę schemą.
Tai vėl darbinė schema, todėl ne visi parametrai surašyti ir ne visos detalės reikalingos. Čia dar ir eksperimentų likučiai. Todėl kiek komentarų:
R27 – kabelio apkrova. Čia kartais gali būti niekas, o kartais ir 600 omų būna. Tačiau pas mane ji stovi iškarto įėjime, o ne po kondikų. Šiaip, teoriškai, tuos kondikus kaikuriose schemose nededa, tačiau pas mane visai gerai groja ir su kondikais. R2 reguliuoja stiprinimą (10K). R11-R13 – 10K. R16, R15- 100K, tai paprasčiausias “bleed” rezistorius, kuris nutraukia kruvius iki žemės potencialo. Nes DC signalas per C4, C5, C18 ir C19 neprateka (ten kažkur virš 10uF). C6, C20 nesudėti, nes išėjimas užšuntuotas R18. Maži kondikai iš internete publikuotu schemų. Tai tikriausiai radio dažnių filtras. C7, C26 tai operacinio autogeneracijos blokiratorius, nes kartais užsigeneruoja megaherciniuose dažniuose.
Continue reading →
Mūsų šeimoje (kiek aš save pamenu), virtuvėje stovėjo radija Sanyo Transworld.
Viskas prasidėjo nuo to, kad mano garso stiprintuvas burzgia. Klasikinis fonavimas per ground-loop. Buvo sumontuotas papildomas storas įžeminimas tarp kompo ir garso stiprintuvo, bet tai tik kiek aptildė foną, bet nepašalino. Aišku, tas fonas girdisi tik pauzėse ir tik tada, kai garso stiprintuvas užsuktas didesniam stiprinimui. Jei pastatyti garso lygį kompe ant maksimumo, o garsa reguliuoti stiprintuvu, tai fono beveik nesigirdi, nebent priglausti ausį prie kolonėlės…
Praėjo gana daug laiko nuo stiprintuvo pagaminimo, jis taip ir liko be jokio tembro reguliavimo ir preampo. Tik galiniai stiprintuvai. Net kažkur turėjau audiofilines OPA mikroschemas tam preampui, bet pradėjau daryti ir numečiau. Praėjo daug metų, atsirado kiniškos PCB ir dabar galima pažaisti.
Preampo ir tono reguliavimo schemą dariau pagal tą patį bugavotą ir su klaidom Burr-Brown/Texas Instruments “application bulletin”. Po truputi išgaudžiau bugus ir gavosi tokia schema:
Tik vietoje OPA134 operacinių aš panaudojau ne tokius audiofilinius, bet irgi ne bet kokius, o senobinius New Japan Radio (NJR) operacinukus NJM5532D. Nes tokio šroto turiu visą kalną.
Continue reading →
