Yra vienas porūšis displėjuose- vektoriniai. Tai labai reta egzotika, aš pats mačiau tik vieną kartą gyvai, netgi su šviesos plunksna. Tačiau neseniai sužinojau, kad buvo gaminamas buitinis žaidimų kompiuteris su vektoriniu displėju. Ir tai ne Atari Asteroids, o tikras mažas žaidimų kompiuteris su keičiamais kartridžais.
Kompiuteris vadinasi Vectrex. Deja jis kiek retesnis ir todėl stipriai brangesnis. Tačiau yra pagamintas konstruktorius- Scopetrex. Jei turi visas detales, tai PCB kainuoja kažkur 20€. Tačiau konstruktorius tai tik kompiuteriukas, o jungiasi tipo prie osciloskopo. Deja veikiančio su CRT nebeturiu, o ant skaitmeninio (bent jau mano) vaizdas tragiškas. Todėl kilo mintis pasigaminti kažką panašaus į vektorinį monitorių. Juolab, kad po kelių mėnesių laukimo į rankas papuolė du CRT “monitoriai”: vienas su žaliu ekranu, Japoniškas; o tuo tarpu kitas- tarybinio ūkio pasiekimas, monitorius БОСИ… Kodėl “BOSI”? Toks keistokas pavadinimas kaip tarybiniui produktui? Ogi nežinau. Nes visas “kompleksas” vadinosi 2Р22 (2R22), o BOSI išsišifruojasi kaip “блок отоброжения симбольной информаци” (simbolinės informacijos rodymo blokas). Kodėl ne “monitorius”? Todėl, kad priešas nesusigaudytu. Kito varianto nematau.

Realiai tai CRT monitorius su keistoka skleistine- ji neturi autogeneracinio režimo. Kad veiktu skleistinė, BOSI turi gauti tikslius sinchroimpulsus. Tik tada pradeda viskas veikti ir užsižiebia monitorius.
Continue reading →

Nėra jis toks paprastas. Yra paprastesniu, su vienu tranzistorium. Tačiau aš turėjau dvipolį maitinimo šaltini ir universąlią PCB su dvigubu invertuojančiu operaciniu stiprintuvu.

Tai vienas iš fazių užsukinėjančių schemų. Pliusai- gana švarus sinusas. Minusas- vienas dažnis (nesireguliuoja paprasai).
Užtenka vieno trikampio kad paleisti generatorių, tačiau “tap point” labai jautrus ir be antro trikampio neprasisuksi.
Continue reading →

Lipdžiau sau visokias radijo schemas ir reikėjo pasitikrinti kaip veikia AM moduliacija. Mano turimas tikras generatorius pernelyg aukšto dažnio, o savadarbis iš viso neturi moduliacijas. Dar senesnis savadarbis irgi nelabai moduliavosi AM. Todėl nutariau pasidaryti pats, nes tai lygtais paprasta. Juk 20 amžiaus pradžioje tai buvo labai populiariu. Ilgai negalvojau ir pradėjau žiūrinėti internetus- ten schemų pilna (bent jau iš pirmo žingsnio) tačiau kai kurias teko atmesti, nes moduliacija buvo sugretinta su generatoriumi. O man reikėjo grynos universalios schemos: vienas laidelis- nešančioji (carrier), kitas- moduliuojantysis signalas. Trečias (arba trečias ir ketvirtas)- jau moduliuotas signalas. Aišku labai nesistengiau, bet daugelis schemų nelabai teisingos. Tiesa, mažytis kiniškas radijo aparatas muziką grojo, bet piktas oscilografas parodė, kad ten ne visai toks signalas kaip vadovėliuose.

Gaila, nepadariau savo oscilogramos, todėl čia keletas nuotraukų iš interneto. Dažniausiai buvo arba 1 ar 2 variantas (t.y. gyvačiukė arba pusė signalo), tačiau niekada 3 (tikras AM moduliavimas).
Continue reading →

Visiškai užmiršau paaiškinti kaip daromas sintetinis nulis (žemė). Ankstesniuose straipsniuose minėjau, kad operacinius stiprintuvus lengviausia projektuoti, konstruoti ir skaičiuoti, kai naudojamas dvipoliaris maitinimo šaltinis. Kai nėra tokio maitinimo šaltinio, galima pasidaryti virtualų (sintetinį) nulį. Dar vienas metodas- tai kur reikia, naudoti porą rezistorių ir pasidalinti įtampą per pusę. Tačiau dabar kalbam apie sintetiką:

Viena iš pirmiau paminėtų schemų turėjo šiuos elementus:

Continue reading →

Užmirštam tuos visus signalo iškraipymus ir pagalvojam apie realų gyvenimą. Anksčiau rašiau apie stiprintuvą kuris signalą ne tik stiprina bet ir vieną signalą invertuoją. Tokia signalo konversija gana dažnai naudojama- tai ne tik “simetrinis” audio signalas, tokie principai naudojami telefonų siustuvuose gigaherciniuose dažniuose ar net “tiltiniam” galios stiprintuve, kur signalas priešingom fazėm paduodamas į garsiakalbį- taip gaunam dvigubai voltų prie tų pačių rail (Vcc).
Aš naudoju tokį signalą iš savo kompiuterio į stiprintuvą. Tik prie kompiuterio kabo audio transformatorius, kuris atriša galvaninį ryši ir aišku daro priešingų fazių signalą (Balanced audio). Toliau per XLR jungtis ir perdaryta firewire kabelį keliauja į garso stiprintuvą. O ten vėl magija- toks signalas vėl sujungiamas į vieną. Tai atlieka diferencinis (skirtuminis) stiprintuvas, dar dažnai vadinamas instrumentiniu stiprintuvu:

(schema nenaudoja sintetinės žemės)
Continue reading →

Atsimenam senuose postuose, kad jei paduodam į stiprintuvą griežtą stačiakampį išėjime gaunam kiek pasvirusius šonus:

Tai yra aprašomas parametras “slew rate”, šioje mikroschemoje 3V/μs. Gaunasi, kad signalas kinta ne greičiau kaip nurodyta.
Paveikslėlyje kažkur 2V ir 500ns, perskaičiavus iki 4V per 1μs. Net geriau nei datašyte.
Continue reading →

Kartai surenki stiprintuvą, o jis kaip ir stipriną, bet naudoja per daug elektros (srovė per didelė), garsas kažkoks keistas arba net cypia. Oscilografas rodo, kad prie pagrindinio signalo dar prisidėjo papildomas, aukštadažnis:

Continue reading →

Primenu schemą:

Ir prisimenam tuos spygliukus signalo pradžioje. Kaip su jai susikovoti? Gi iš pirmojo stiprintuvo signalas buvo geras, tik pasvirusiais šonais. Pradedam nuo neinvertuojančio operacinio U5A. Ten tokie dideli rezistoriai… O jei juos sumažinti 10 kartų? Iš teorijos gi žinom, kad stiprinimas nepasikeis.
R96 ir R93 iš 120 kiloomų tapo 12k. Jungiam schemą ir stebim ekraną:
Continue reading →