Category Archives: Analogue

FM trukd… stotis

Labai labai senai rašiau apie FM generatorių. Tada dar nebuvo visokių Kinų su jų aliekspresais ir šiaip buvo kitaip. Dabar galima nusipirkti moduliukus ir padaryti tą patį kompaktiškiau ir gal geriau (bent jau taip atrodo).
Istorija tokia- buvo lempinis generatorius, poto kažkoks kastruotas stiprintuvas, poto prie lempinio prisukom kinišką stiprintuvą. O poto paprašė manęs padaryti “campus radio”. Ilgai negalvojau, ir sudėjau kiniškus modulius į vieną dėžutę:
FM moduliatorius ir stiprintuvas
Papildomai stabilizatorius (5V, 7805) moduliatoriui ir reguliuojamas (LM317) galios stiprintuvui. Metalinis korpusas, biški kondensatorių ir feritinių elementų… (grynas analogas, dėl trukdžių).

Prisipažinsiu, kiek galingesnės “radio” technikos nekonstravau. Bet šiokius tokius pagrindus turiu. Bet šis konkretus projektas kiek užkniso, pagrinde dėl kiniškų modulių ir nulio dokumentacijos. Ir aišku dėl … skaitmeninio amžiaus. Ne tik laboratorinis maitblokis, bet ir skaitmeninis multimetras pradeda durniuoti ir rodyti nesamones jei tik kiek padidini galią. Ir ten tikrai ne vatai, o vato dalys. O aš nebeatsimenu, kur turiu dar tarybini multimetrą… nežinau kiek srovės ir kiek įtampos ši dėžutė ima.
Kita bėda- fazendoje (ir kogero šiaip namuose) nėra kiek padoresnės FM radijukės. Kiniškos pigios taip pat, kaip ir skaitmeniniai multimetrai gauna insultą ir neveikia prie siuntiko. Kiek pagelbėjo senovinis sudaužytas JVC boomboxas, ten grynas analogas- tačiau arti stiprintuvo signalą pasigauna gal per penktadalį skalės.
Prie tokių trukdžių, net pats moduliatorius grybavo- nuotraukoje matosi kairėje trys juodi laidai- tai audio įėjimas. Per juos pasigaudavo gliukus- tik bandymų metodų radau poziciją kur netrukdė.

Po keletos valandų eksperimentų pradėjo “švariai” groti ir aš jau pradėjau džiaugtis- pasirodo per anksti. Matyt suknistas kiniškas moduliatorius svaidosi harmonikas į visas puses. Nėra jos tokios stiprios- aš tikrai nepagaunu mano transliacijos “kitoje vietoje” nei nustatyta, bet kažkodėl tikros radio stotys pradeda blogai groti. Per kur “muša” aš nežinau…

Nutariau kiek pristabdyti eksperimentus… kieme gražiai nulijo stiprus lietus, gražus ir gaivus oras… staiga namiškiai sako, vėjas ir lietus “nusuko” anteną- TV neveikia. ¿Qué? Ogi šis siųstuvas užmuša dar ir skaitmeninę televiziją. Nu čia tai tikrai harmonikos. Va dabar dar ir filtrą reikės konstruoti. Ir dar pertvarą tarp moduliatoriaus ir stiprintuvo.

Bandau pasigaminti vektorinį displėjų

Yra vienas porūšis displėjuose- vektoriniai. Tai labai reta egzotika, aš pats mačiau tik vieną kartą gyvai, netgi su šviesos plunksna. Tačiau neseniai sužinojau, kad buvo gaminamas buitinis žaidimų kompiuteris su vektoriniu displėju. Ir tai ne Atari Asteroids, o tikras mažas žaidimų kompiuteris su keičiamais kartridžais.
Kompiuteris vadinasi Vectrex. Deja jis kiek retesnis ir todėl stipriai brangesnis. Tačiau yra pagamintas konstruktorius- Scopetrex. Jei turi visas detales, tai PCB kainuoja kažkur 20€. Tačiau konstruktorius tai tik kompiuteriukas, o jungiasi tipo prie osciloskopo. Deja veikiančio su CRT nebeturiu, o ant skaitmeninio (bent jau mano) vaizdas tragiškas. Todėl kilo mintis pasigaminti kažką panašaus į vektorinį monitorių. Juolab, kad po kelių mėnesių laukimo į rankas papuolė du CRT “monitoriai”: vienas su žaliu ekranu, Japoniškas; o tuo tarpu kitas- tarybinio ūkio pasiekimas, monitorius БОСИ… Kodėl “BOSI”? Toks keistokas pavadinimas kaip tarybiniui produktui? Ogi nežinau. Nes visas “kompleksas” vadinosi 2Р22 (2R22), o BOSI išsišifruojasi kaip “блок отоброжения симбольной информаци” (simbolinės informacijos rodymo blokas). Kodėl ne “monitorius”? Todėl, kad priešas nesusigaudytu. Kito varianto nematau.
blokas bosi
Realiai tai CRT monitorius su keistoka skleistine- ji neturi autogeneracinio režimo. Kad veiktu skleistinė, BOSI turi gauti tikslius sinchroimpulsus. Tik tada pradeda viskas veikti ir užsižiebia monitorius.
Continue reading →

M-C9001N CRT monitorius

Mano kitam “konstruktoriui” reikia totalios egzotikos- vektorinio displėjaus. Skaitmeninis osciloskopas vos vos rodo vaizdo užuomazgas, o kineskopiniai seniai sudeginti. Todėl pradėjau ieškoti mažų, juodai-baltų televizorių/monitorių. O tokių jau nelabai yra. Ypač, kai reikia, kad veiktu nuo žemos įtampos ir dydis neper baisiausias. Mūsuose (darbe) jau seniai tokios senovės neatneša. Ir o stebukle, vakar atvežė ypač seno ekskliuzyvo. Pusiau tarybinės, pusiau Bosch gamybos CNC staklės valdymo blokus ištrauktus “bulgarkės pagalbą”. Nors blokus sumetė į krūvą, esantys monitoriai nesudužo. Gaila, bet CNC staklės buvo modernizuotos, tai dauguma monitorių buvo spalvoti, dideli CRT ir net vienas LCD. Originalūs buvo tik du- vienas tarybinis, o kitas Panasonic/Matsushita/Bosch M-C9001N:

CRT M-C9001N display
Nors buvo apipiltas vandeniu, tepalu ir dulkėmis, korpusas susilankstė nuo smūgio į betoną, viduje esantis CRT monitorius visiškai sveikas. Biški pakibirkščiavo ir veikia. Reikėjo tik prisukti “brightness” kintamą rezistorių ir paduoti video signalą. Vartoja apie 13W iš 12V maitinimo. Ir šviečia FallOutiškai, žaliai.

CRT M-C9001N display
Čia matosi, kad CNC staklėsė dirbo ilgai. Labai ilgai.

Dar liko tarybinis monitorius, kuris biški labiau išlenktas ir kiek didesnis. Jei jis pasileis, tai žaliasis nebus gadinamas- labai jau hipsteriškai jis atrodo. Nes norint perdaryti iš skanuojančio monitoriaus į vektorinį, tenka beveik pilnai išmesti visus vidurius. Tai geriau išmesti tarybinius Jerevano kondikus (ir KM-kes), nei kuklius Japoniškus komponentus.

P.S. Dar radau 3 vnt. 5.25″ FDD ir “clicker” klavietūrą. Irgi ekskliuzyvai.

Paprastas SIN generatorius

Nėra jis toks paprastas. Yra paprastesniu, su vienu tranzistorium. Tačiau aš turėjau dvipolį maitinimo šaltini ir universąlią PCB su dvigubu invertuojančiu operaciniu stiprintuvu.

OP AMP sin generator
Tai vienas iš fazių užsukinėjančių schemų. Pliusai- gana švarus sinusas. Minusas- vienas dažnis (nesireguliuoja paprasai).
Užtenka vieno trikampio kad paleisti generatorių, tačiau “tap point” labai jautrus ir be antro trikampio neprasisuksi.
Continue reading →

AM moduliacija, purizmas, schemos, daug tranzų ir simuliacija

Lipdžiau sau visokias radijo schemas ir reikėjo pasitikrinti kaip veikia AM moduliacija. Mano turimas tikras generatorius pernelyg aukšto dažnio, o savadarbis iš viso neturi moduliacijas. Dar senesnis savadarbis irgi nelabai moduliavosi AM. Todėl nutariau pasidaryti pats, nes tai lygtais paprasta. Juk 20 amžiaus pradžioje tai buvo labai populiariu. Ilgai negalvojau ir pradėjau žiūrinėti internetus- ten schemų pilna (bent jau iš pirmo žingsnio) tačiau kai kurias teko atmesti, nes moduliacija buvo sugretinta su generatoriumi. O man reikėjo grynos universalios schemos: vienas laidelis- nešančioji (carrier), kitas- moduliuojantysis signalas. Trečias (arba trečias ir ketvirtas)- jau moduliuotas signalas. Aišku labai nesistengiau, bet daugelis schemų nelabai teisingos. Tiesa, mažytis kiniškas radijo aparatas muziką grojo, bet piktas oscilografas parodė, kad ten ne visai toks signalas kaip vadovėliuose.

AM modulator
Gaila, nepadariau savo oscilogramos, todėl čia keletas nuotraukų iš interneto. Dažniausiai buvo arba 1 ar 2 variantas (t.y. gyvačiukė arba pusė signalo), tačiau niekada 3 (tikras AM moduliavimas).
Continue reading →

Honda nupušo: piderastija* ir pornografija*

Kaip ankščiau rašiau, mano Honda Civic (8 gen (FN chassis)) biški nupušo ir spidometras pradėjo rodyti visas galimas klaidas vienu metu. Todėl paskaičiau kelis service manualus (ačiū Algirdukui), jutubėlėje pažiūrėjau kelis filmukus. Ir išlupau tą “instrument cluster”…

Honda civic without instrument cluster
Lupasi labai paprastai, reikia kryžminio atsuktuvo, kogero PH1 ar PH2 ir stiprių nagų. Daroma tai:

  1. Nuleidžiam žemyn vairą iki galo.
  2. Su pirštais nulupam į savę nedidelę plastmasę tarp vairo ir spidometro. Ten dar yra mįslingos grotelės- tikriausiai ten matuoja oro temperatūrą. Ten yra viena jungtis ir permatoma gofruota šlanga. Man ta šlanga piktybiškai atsijungė kažkur giliai viduje ir išsitraukė. Va čia jau piderastija*.
  3. Atsukam du varžtus po ta nuimta plastmase.
  4. Lupam lauk visą priekį (bet ne spidometrą) į save. Ten bus trys jungtys: START mygtuko, lempų reguliavimo (kairėje) ir didelė jungtis dešinėje kur visi mygtukai ir sukučiai.
  5. Atsukam dar du varžtus virš spidometro.
  6. Lupam lauk spidometrą- viena plati jungtis.

Visos jungtys turi fiksatorius- nenaudojam primityvios jėgos.
Continue reading →

Operaciniai stiprintuvai: realaus pasaulio pavyzdukas 6: papildymas- dirbtinis nulis

Visiškai užmiršau paaiškinti kaip daromas sintetinis nulis (žemė). Ankstesniuose straipsniuose minėjau, kad operacinius stiprintuvus lengviausia projektuoti, konstruoti ir skaičiuoti, kai naudojamas dvipoliaris maitinimo šaltinis. Kai nėra tokio maitinimo šaltinio, galima pasidaryti virtualų (sintetinį) nulį. Dar vienas metodas- tai kur reikia, naudoti porą rezistorių ir pasidalinti įtampą per pusę. Tačiau dabar kalbam apie sintetiką:

Viena iš pirmiau paminėtų schemų turėjo šiuos elementus:
sintetinis nulis
Continue reading →

Operaciniai stiprintuvai: realaus pasaulio pavyzdukas 5: instrumentinis stiprintuvas

Užmirštam tuos visus signalo iškraipymus ir pagalvojam apie realų gyvenimą. Anksčiau rašiau apie stiprintuvą kuris signalą ne tik stiprina bet ir vieną signalą invertuoją. Tokia signalo konversija gana dažnai naudojama- tai ne tik “simetrinis” audio signalas, tokie principai naudojami telefonų siustuvuose gigaherciniuose dažniuose ar net “tiltiniam” galios stiprintuve, kur signalas priešingom fazėm paduodamas į garsiakalbį- taip gaunam dvigubai voltų prie tų pačių rail (Vcc).
Aš naudoju tokį signalą iš savo kompiuterio į stiprintuvą. Tik prie kompiuterio kabo audio transformatorius, kuris atriša galvaninį ryši ir aišku daro priešingų fazių signalą (Balanced audio). Toliau per XLR jungtis ir perdaryta firewire kabelį keliauja į garso stiprintuvą. O ten vėl magija- toks signalas vėl sujungiamas į vieną. Tai atlieka diferencinis (skirtuminis) stiprintuvas, dar dažnai vadinamas instrumentiniu stiprintuvu:
instrumental amplifier
(schema nenaudoja sintetinės žemės)
Continue reading →

Operaciniai stiprintuvai: realaus pasaulio pavyzdukas 4, skaitom instrukcijas

Atsimenam senuose postuose, kad jei paduodam į stiprintuvą griežtą stačiakampį išėjime gaunam kiek pasvirusius šonus:
slew rate

Tai yra aprašomas parametras “slew rate”, šioje mikroschemoje 3V/μs. Gaunasi, kad signalas kinta ne greičiau kaip nurodyta.
Paveikslėlyje kažkur 2V ir 500ns, perskaičiavus iki 4V per 1μs. Net geriau nei datašyte.
Continue reading →