Author Archives: Administrator

Cheminis Alavavimas

Cheminis vario alavavimas? Jo, dar yra elektrolizinis ir “mechaninis”, kaip paprasčiausiai varis aplituojamas. Čia kalbėsim apie labai konkretų variantą- kaip alavu dengiamas varis norint apsaugoti nuo pajuodavimo. Paviršiuje susidaro plonytis alavo sluoksnis, kuris palaipsniu pavirsta bronza (ypač prie didesnės temperatūros).
Daugiausiai šis metodas naudojamas savadarbių PCB padengimui, kad varis lengviau lituotusi ir plokštė gautusi graži, be pirštų anspaudų.
Šis metodas nenaudoja elektros- nusodinimas vyksta “automatiškai”, todėl vario elementai neturi susijungti į vieną grandinę.

Reikės šių chemikalų:
alavavimas
Deja, tiokarbamidas nepakeičiamas. Jis kartais naudojamas sidabro valymo skystyje (deja negaliu nurodyti konkrečiai, nes Lietuviški juvelyrikos priemonių pardavėjai nesilaiko LR įstatymų ir neįdeda saugos duomenų lapų į aprašymus. Jei kenkia “vaisiui”, tai tikrai didelė tikimybė, kad ten tiošlapalas). Man pasisekė- nors jau suseno, bet veikiantis buvo spintelėje. Alavo chloridas sunkiai tirpsta vandenyje, net kiek pridėjus druskos rūgšties. Čia jis toks geltonas gavosi tik todėl, kad aš semtelėjau šaukštą (žiauriai per daug) nes man negaila- keli kg alavo chlorido jau irgi suseno.
Continue reading →

Nikeliavimas

Norėtusi pasakyti- “Nikeliavimas buitinėse sąlygose”, bet pas visus vis kitokios tos “buitinės sąlygos”. Kartais pas žmones guli visokių chemikalų, o kartais nieko nėra. Todėl teko kiek pagalvoti, kaip receptą pritempti prie prieinamų sąlygų, bet neperžengiant proto ribų su actu ir valgoma druska.

chemikalai - nuodai
Čia va gal mano “buitinė chemija”, bet tikrai ne pas visus bus tokia pati. Beja, chemikalas kairėje, anot mūsų valdininkų, yra baisesnis už chemikalą dešinėje. Gal dabar jau pasitaisė. Chemikalo dešinėje tikrai nereikės šiam eksperimentui, tačiau chemikalas kairėje, nors neprivalomas, bet gali būti naudingas.
Kokį rezultatą norim pasiekti? Gauti stabilų nikelio padengimą kuris tvirtai prikibtu, būtu plastiškas (nebijo mechaninio lankstymo- galima nikeliuoti spyruokles). O jo grožis tai jau kaip gautųsi tai taip ir gerai. Nors gavosi visai nieko. Armatūra iš senesnio posto visai žvilga.
Continue reading →

Inductotherm WTF?

Kas nežino, Inductotherm tai “mercedesas” tarp metalo lydymo krosnių… Bet visdėlto:
GUI
Lydant metalą reikia keisti galią. Negana to, kad “UP” ir “DOWN” mygtukai flegmatiškai reaguoja, tai atspėkit kur galios procentai? Galios kW tai matosi, bet jie biški kinta nuo situacijos. O kiek nustatyta?

GUI
Va čia… 29% 🙂

Be ja matot raudoną pranešimą “UNIT HIGH TEMP”? Tai čia aš sugebėjau užkaitinti sistemą iki erroro kuris neatsistato! Net atšaldžius, klaida išliko. Net biški supanikavau, nes krosnelė kaip nauja Tesla kainuoja.
Pasirodo softas nekontroliuoja ventiliatorių veikimo ir taip pat nekontroliuoja temperatūros kaip kitose krosnelėse. Tik suveikus termoapsaugai, suveikia termojungiklis ir nutraukia grandinę. Poto reikia ieškoti žarnose kuris iškalė ir mechaniškai atstatyti. Šakės. Kita krosnelė, kokių 30 metų senumo buvo gudresnė.

MS… ir vėl?

MS: Ar naudojat Edge, jis toks geras.
L: Ne.
MS: Ar nori Edge?
L: Ne.

Praeina kiek laiko. Ir po kažkiektais updeitų…
startup
MS: Nenori, nenori. Va ir naudojies.

Dar patiko užrašas- “high impact”

Taigis, eikit į “startup” arba Lietuviškai “paleisties” ar kaip ten ir išjungiam.

Feikas?

Konstruoju kažką ir prireikė kondensatorių. Man taip paprasta, jei esu netoli “kromelio”. Pasiėmiau ir einu iš rūsio… ir jaučiu, kad kondensatoriaus viduje kažkas laisvai juda. Pasirodė keista, todėl kondensatorių atidariau:
kondensatoriai
(EKZM500ELL821MK35S)
Vidurinis paketas mažesnis, o likusi talpa užpildyta tais pačiais guminais kamštukais. Talpa didesnė nei nurodyta, apie 900uF, su ESR irgi rodos viskas OK. Bet kodėl taip padaryta? Įdėtas kitoks kondikas ir kad gautusi panašus į kitus, panaudotas didesnis korpusas? Ar čia padirbinys? Paėmiau kuris ir “nebarškėjo”, bet viduje tie patys kamšteliai.
Continue reading →

Dar karta galios matuoklis

Praėjo dešimt metų ir vėl prireikė elektros galios matuoklio… Va tai laikas bėga. Senąjį modelį aš vieną padovanojau, kitą pardaviau ir sau nepalikau. Buvo dar kelios PCB, keli dar skaitliukai. Bet va firmwarė man nepatiko. Norėjosi universalesnės, rimtesnės ir dar norėjosi kitokių funkcijų. Teko kiek pakrapštyti galvą ir gavosi nauja firmvarė, bet prietaiso konfiguravimas dar labiau užsikomplikavo. Teko parašyti ir konfiguravimo utilitą.

Va softo ekrano vaizdeliai:
ADE7758
Čia nešiojamas kompas pajungtas. Matosi kad galima rašyti į bet kurį ADE7758 registrą ar į EEPROMą. EEPROM laikomos visos registrų reikšmės ir dar kelios konstantos, kaip srovės trafo koeficientai ir įtampos daliklio parametrai.
Continue reading →

Internetas pagreitėjo…

Internetas pagreitėjo, nes vaikai jau ruošiasi mokyklai…
gsm
Nors dar nėra stabilumo.

Vasaros metu, vakare, kažkur nuo 8 iki 10 internetas fazendoje tai nelabai, nors yra ir 4G+ ir keli pagaliukai, bet interneto nulis. Bet va, vaikus išgrūdo jau miestan, ir kaime jau internetas geresnis.
Retransliuojant iš mobilaus (4G+) pikinis greitis geresnis, bet tiesiogiai su kompiuteriu (modemas senesnis) greitis stabilesnis. Kartais galima vakare “paimti” dvigubą- vienas iš mobilaus, kitas tiesiogiai. Gerai, kad yra “akcija” neriboto interneto SIM kortelėm.

gsm
Čia “retransliatorius”.

gsm
O su šitu gana ilgai buvo “bugas”. Vienas SIM veikiantis, bet su “iš esmės” išjungtu internetu. Kitas SIM su tuščia sąskaita, bet galiojančiu numeriu. Tai buvo pastebėta, kad judant kaikuriose Kauno vietose atsirasdavo trumpalaikis nemokamas internetas. Dabar kažkaip nepastebiu. Manau, kad dėl VoLTE sujungimo kartais prasimuša internetas.

Germanio sąmokslas

Senais gerais laikais, kai tarybinė technika buvo lempinė (kad išlaikytų atominį sprogimą, tipo) vakaruose jau buvo plačiai naudojami tranzistoriai. Pirmieji tranzistoriai buvo daromi iš germanio, buvo labai netobuli ir dažniausiai pnp tipo. Matyt tokia technologija buvo prieinama. Tarybinėje technikoje irgi pasirodė tranzistoriai, tačiau anie iš viso buvo baisūs, todėl atsirado daugybė “povariančių”: pagaminam tranzą, o poto jau jam sugalvojam modelį po atrušiavimo. Daugiausiai kogero variantų mačiau pas KT315 … internetuose pakrapščiau ir radau: KT315A, KT315Б, KT315В, KT315Г, KT315Д, KT315Е, KT315Ж, KT315И, KT315Н, KT315Р, КТ315А1, КТ315Б1, КТ315В1, КТ315Г1, КТ315Д1, КТ315Е1, КТ315Ж1, КТ315И1, КТ315Н1, КТ315Р1…
Kodėl tiek! Dvidešimt variantų! Tiesa čia silicio ir biški offtopic.

Nebuvo ir standarto tranzų žymėjime. Kaip jums Vengriškas variantas?
uher 4000
T1 tai npn, kiti pnp. O iš pirmo žvilgsnio atrodė kaip kokie laukiniai. Taškiukas prie kondikų reiškia, kad šie kondensatoriai yra tantaliniai.
Kadangi tais laikais tranzistoriai dirbo labai siauram “darbiniam” ruože, todėl schemoje nurodytos įtampos.
Continue reading →