Author Archives: Administrator

HDMI (DVI) Testeris arba mano pirma ketursluoksnė

Buvo nuo senų laikų prikaupto Cikloninio šroto. Viena bėda- BGA korpusas. Tačiau laikai keičiasi, ketursluoksnės PCB jau pigios ir iš garažo buvo ištrauktos mikroshemos. Plokštė gavosi su viena rimta klaida, bet šiaip viskas veikia. Reikia pagirti Alteros mikroschemos tvirtumą. Ji buvo lituota fabrike, poto aš nulupau. Poto bandžiau reballinti, poto dar bandžiau, poto dar bandžiau. Poto prilitavau, bet ne iki galo. Poto dar kaitinau ir tapšnojau, kad rutuliukai susijungtu su PCB. Ir mikroschema išlaikė šiuos išbandymus.
Šis ciklonas turi PLL ir turi LVDS išėjimus. Kaip tik išbandyti HDMI (DVI) interfeisui:
HDMI test generator on single FPGA chip
Čia mano kiniško monitoriaus ekrano nuotrauka. Signalas eina tiesiai per HDMI iš FPGA. Matosi viena problema- eilutėje su vertikaliais brūkšneliais, pats kairinis turi būti irgi dryžuotas. Dabar neaišku, ar čia kaltas mano projektas arba visdėlto kiniškas upscaller. Mano “generatorius” išduoda VGA (640×480@60Hz, 25MHz pixel clock) vaizdą, o kiniškas žaislinis monitorius lygtai FullHD.
Continue reading →

Atari 1088XEL SMD Rev.0.0

Jau seniau rašiau, kad buvo nupušimas ir paišiau SMD versiją svetimo projekto- Atari 1088 XEL (Mini-ITX Atari 8 ). Kinai pagamino pirmą PCB ir kol kas lygtai kompiuteriukas veikia. Nežinau ar kam Lietuvoje tai domina, bet Rev.0.0 likusias 4 PCB galiu padovanoti. Jei užsieniečiai jų nepaims, tikrai atiduosiu, nes jau paišau Rev.1.0, su pataisymais ir mano fantazijom. Ši revizija buvo skirta tik patikrinti ar svetima schema teisinga ir ar veikia. Šiandien pabaigiau (dalinai) ir schema veikia. Ji 99% suderinama su originalia versija, tik vietoje super brangaus USB-RS232(TTL) keitiklio aš padėjau į PCB STM32F103. Dar pašalinau vieną labai kvailą lizdą, kuris buvo tik dėl kosmetinio suderinimo su kažkokiu moduliu (Audio).

Atari 1088XEL Rev0.0
Testavimas. Nėra klavietūros kištuko (PS/2, reikia išlupti iš seno kompo). Čia minimumas, kad paleisti ir pažiūrėti. Dar nėra PAL generatoriaus, joystikų lizdų, PELĖS(!), SIO ir kažkokių prabangių išplėtimų. Kad paleisti reikia dviejų papildomų PCB- ROM lizdeliui ir MMU- PAL/GAL čipui iš originalaus kompiuterio (fuse failus ir “formules” turim, galim suprogramuoti).
Continue reading →

Optimizavimas

O, tikras bambesys parėjo. Kalbėjau sau su žmonėm ir jie pastebėjo mano automobilyje voką su “Mano Kaunas” voku. Sako- “tu gauni popierines sąskaitas? Kos atsilikimas- yra gi www”. Pradėjau aiškinti ir staiga supratau, kad tai nėra paprasta. Todėl bambesį pradėsiu nuo svetimos istorijos, apie pašto dėžučių optimizavimą. Kažkur per TV girdėjau, o TV kalbėtojas tikriausiai iškopijavo iš kur nors dar… Sakmė prasideda:

Seniai seniai, paštas buvo nešiojamas paštininkų net du kartus per dieną, todėl knygose ar filmuose galima išgirsti tokią frazę- rytinis paštas, vakarinis laikraštis. Tačiau laikai keitėsi- pašto korespondencijos kiekiai kiek padidėjo, ir paštą pradėjo nešioti tik iš ryto.
Seniau namai buvo mažesni, bet ir 19 amžiuje buvo daugiabučiai. Paštininkai nešdavo laiškus ir kitą korespondenciją iki buto ir dažnai paduodavo adresatui, net kartais reikėdavo pasirašyti.
Pastatom mintyse modernų daugiabutį, kokiu dešimties aukštų. Visi gyventojai užsisako kokį laikraštį (taip, paštininkai nešiodavo laikraščius) ir šiaip gauna laišką. Ateina iš ryto paštininkas į tokį namą ir pereiną per visus aukštus, jei yra liftas, tai užkyla iki viršaus ir leidamasis žemyn išdaliną korespondenciją ar inkiša į pašto dėžutę (ar net po durim) visiems žmonėms. Taip, tai užtrunka kažkiek laiko.
Ateina modernesni laikai ir vadyba nutaria optimizuoti paštininko darbą- pastatom pašto dėžutes pirma aukšte ar netgi kieme. Dabar paštininkas tik prieina prie namo ir greitai greitai išmėto visą korespondenciją. Fantastika- darbas optimizuotas.
Tai teisybė tik iš pašto pusės, nes aplamai pats procesas pasidarė ypač neefektyvus- dabar namo gyventojai randomiškai išeina iš savo buto ir eina tikrinti pašto dėžutės. Net jei jie 100% sėkmingai nueina iki pašto dėžutės, jie visi vaikšto aukštyn žemyn arba važinėjasi liftu. Korespondencijos pristatymo efektyvumas krito daugiau nei dešimt kartų. Tačiau jei teisingai prareklamuota ir kažkas duodama nemokamai (pvz. pašto dėžutės apačioje), tai tūlas žmogus nesusigalvoja apie tai…

optimizavimas
Va to popierinio laiško dalis. Vadyba sako “Saugu- nebus virusų”, “visi mokėjimai kartu”, svarbiausiai- “atsiskaitysit nemokamai” (o kur čia mokamas atsiskaitymas?). Jūsų prisijungimo duomenys čia pat…

O dabar klausimas. Ar atsimenat, Kauno vandenys įsivedė 0.79EUR mokesti už “sąskaitas ir dokumentų tvarkymą” kuris dabar pavadintas “Pastovioji dalis”? Aš jau moku už šį popierinį voką. Ar man pašalins tą mokestį jei prisijungsiu? Nežinau, bet manau kad jis liks. Tai deja dar viena “optimizacija”- durnas useris su kompiuteriu suves visus parodymus, apmokės ir dar prisimins apie mokėjima laiku. Paprasčiausiai tai tik perkraunama dalis darbo iš apmokamų darbuotojų (ar printerio- siuntėjo) į nemokamus userius.

Kažkada klausiau, kuom gerai šiais laikais “viena sąskaita”? Duomenų rodmenis ta paslauga pati surašo? Ne, reikia useriui viską suvesti. Vieni sako, kad reikia daryti vieną pavedimą- taip, seniau pavedimai buvo mokami tai buvo svarbu. Dabar pavedimai pasidarė kaip ir nemokami- todėl kai darai pavedimą už paslaugas, vienu metu deklaruoji rodmenis. Kaip ir mažiau mygtukų nuspaudi. Nebent nori pasidaryti, kad anie tau pinigus automatiškai nurašytu. Tačiau tikrai bus variantas, kai nebus pinigėlių sąskaitoje, susiformuos skola arba kur nors kaimo degalinėje liksi be degalų, nes kažkas kažko neprisimins…

O kodėl geriau kitas variantas. Bent jau man tas popiergalis primina, kad reikia apmokėti sąskaitas. Yra popierėlis- vadinasi kažkada, kai bus nuotaika, apmokėsiu. Kai apmokėsiu, popieriuką padėsiu į dėžutę. O kai mokėsiu už popieriuką, pakeliui apmokėsiu ir kitas sąskaitas. Ir jei sakysim tikrai striuka su pinigais (visko gi būna), tai galiu kažkiek pastrateguoti su sumomis ir ne viską sumokėti. Tikrai žinau keletą žmonių, kuriems sunku, ir jie mokesčius už dujas sumoka iki vasaros pabaigos.

O dar, kad man nepatinka optimizacija už mano pinigus. Aš norėčiau normalaus pašto, norėčiau pienininko kuris atneštu šviežią pieną į namus (sakė, kad buvo tokia paslauga netgi tarybiniais laikais) ir dar norėčiau, kad uždraustu abonentinį mokestį be prekių (t.y. jei yra abonentas, tai kažkiek minučių, kubinių metrų ar kilovatų būtų nemokamai).

Gerai aš čia seniokiškai pabambėjau?

TI-99/4A mygtuko remontas su 3D printeriu

Tobulėjant 3D spausdinimo technologijom, atsirado galimybė pakeisti kai kurias sulūžusias plastikines detales. Mano senoviškam TI-99/4A kompiuteriui pašto ir kurjerių tarnybos darbuotojai (ne be nemokančio pakuoti pardavėjo pagalbos) nulaužė 3 klavietūros mygtukus.

3D printed replacement key for TI-99/4A computer
(nuotrauka pasididina)

Baltos spalvos- originalas, permatomi- šiuolaikinis pakaitalas. Kairėje pusėje matosi brokas- ne iš pirmo karto pavyko “nulipdyti” tinkamą detalę, kuri atitiktu visus dydžius. Pačios detalės 3D modelis idiotiškai sudėtingas. tačiau pavyko ko gero iš 4 karto.

Jei kam reikia, 3D modelį, STL formate galima nusikrauti čia:
3D model in STL format for TI-99/4A keyboard key.

Dėmesio! Šis modelis yra dešimt kartų (x10) didesnis nei reikia. Paprasčiausiai, su mano turima 3D programa taip lengviau paišyti. Spausdinant užtenka sumažinti dešimt kartų ir viskas kaip ir gavosi.

P.S. Arklys irgi brokuotas. Kol kas mažiau nei savaitę turiu šį printerį ir dar nelabai žinau visas prigulnybes.

Trumposauga

Visada naudojau kaitrinės lempos triuką kai dirbdavau su visokiais maitblokiais, bet pasirodo niekada nebuvau pasidaręs padoraus prietaiso- visada viskas ant snarglių… Todėl nutariau perdaryti viską naujai ir gal kiek geriau ir saugiau. O kartu ir kities parodysiu koks naudingas prietaisas yra paprasta kaitrinė lemputė.

Dirbant su 230V elektros prietaisais, kartai reikia jungti į rozetę prietaisą kuriuo nelabai pasitiki. Todėl reikia limituoti srovę tekančia į tą prietaisą. Tam labai tinka paprastutė schema su nuosekliai pajungta elektros lempute. Trumpo atveju, lemputė šviečia ir saugikliai visame name neišlaksto. O ir dažnai prietaisas nesprogsta ir jo gabalai nebeišlaksto po kambarį. Aišku labai naudinga dar naudoti izoliuojantį transformatorių.

lemputes apsauga
Įjungimo mygtukas turi šviesos indikaciją ir būtinai turi atjungti abu laidus. Papildomas jungiklis- užtrumpina lemputes. Tačiau tai nėra geras jungiklis- jis turi būti su “durniaus apsauga”. Kažkaip mechaniškai blokuotis ar tiesiog gal veikti per kokią rėlę. Reikės gal vėliau pagalvoti.
Continue reading →

Buvo offlainas arba kodėl negalima dirbti 13 dieną

Gal kas pastebėjo, kad vasario 13 dieną, beveik visą dieną neveikė mano WWW ir dar kažkas. Kodėl taip ilgai?
Ogi todėl, kad:

  • Suknistas mikrotikas su savo nerdišku interfeisu ir manualu.
  • Bloga mano atmintis ir ko pasekoje susidubliavęs IP adresas.
  • Senasis “serveris-rūteris” paleistas iš kito galo nenorėjo veikti.
  • Mikrotikas pagal defaultą nenorintis valdytis iš WAN pusės. Tą pastebim tik atvažiavus namo.
  • Teamviewerių suknistų versijų nesutapimas (reikia testuoti ir iš LAN ir iš WAN pusės). Tą pastebim tik išvažiavus.
  • Ir paskutiniu momentu tokia smulkmena kaip maitblokio sudegimas (matyt nepatiko kad perkroviau kompą kelis kartus).
  • Ką jau bekalbėti apie tokias smulkmenas kaip video lizdų formatų nesutapimas ir varžtelių atsisukimas lizde. Kai nėra po ranka atsuktuvo.

Kol kas didžioji dalis veikia… iš WAN pusės. O va iš LAN pusės kažko neveikia. Блять!

Kokis 4 kartus turėjau važiuoti ten ir atgal. 🙂

Liko dar vienas malonus darbas- pagaliau atnaujinti šių WWW variklį. Ir pakeliui paštą ir dar ką nors. Žodžiu- reikia trumpo 19″ korpuso, į kurį tilptu standartinis miniATX. Tikrų serverių korpusai man netinka- nei “full size” (kur nesenai išmečiau HP serverį) nei kiniškas “half size” – reikia 240mm gylio.